Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu K. B. nuteistas:

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, subendrino paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą septyniolikai metų.

Priteista iš K. B. 2350 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai D. O., 1750 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam J. R. bei 2072 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. B., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2005m. gegužės 29d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 1 val. 30 min., D. O. gyvenamojo namo, esančio Alytaus r., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai pradūręs P. R. priklausančio automobilio „Audi 80“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padangą, dėl chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą P. R. atžvilgiu, reikalavo degtukų, tyčia bendrai su R. B. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 32 smūgius P. R. į įvairias kūno vietas, tuo dėl odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kaktoje abipus, kairės akies vokuose, abiejuose smilkiniuose, abiejuose skruostuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, poodinių kraujosruvų kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kairėje blauzdoje, kairiame žaste, padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, K. B., viršydamas tarpusavio susitarimo ribas ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ne mažiau kaip 5 kartus peiliu dūrė P. R. į krūtinės, kryžmens ir kairio dilbio sritis, padarydamas pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas su kiauryminiu kairio plaučio, diafragmos pažeidimais, kiauryminiu širdies ir kepenų pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis P. R. mirė ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Tuo pačiu metu, D. O. priklausančios sodybos kieme, esančioje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajai D. O. į veido, smakro ir kitas kūno sritis, o taip pat tyčia peiliu dūrė į nugaros sritį, tuo dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos nukentėjusiajai D. O. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Be to, jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl nuteisimo už šiuos nusikaltimus teismų sprendimai neskundžiami.

Nuteistasis K. B. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat prašo jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo priteisti iš jo tik sumą, lygią žalos, patirtos dėl sugadintų automobilio padangų, dydžiui, o likusius civilinius ieškinius atmesti.

Kasatorius skunde teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymo, todėl nuosprendis šioje dalyje yra grindžiamas tik prielaidomis. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnį, nes nuosprendį grindė iš esmės prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios D. O. ir kito nuteistojo šioje byloje - R. B., parodymais. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusioji D. O. savo pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose tvirtino, kad nei P. R. nužudymo aplinkybių, nei peilio kasatoriaus rankose ji nematė, taip pat negalėjo šio peilio apibūdinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir nusikaltimo padarymo įrankis nesurastas. Nors ant kasatoriaus sportinių batų surastos nukentėjusiojo P. R. kraujo žymės patvirtina, kad kasatorius kontaktavo su nukentėjusiuoju, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad kasatorius nukentėjusįjį nužudė. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi kito nuteistojo šioje byloje – R. B., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Esant R. B. suinteresuotumu byloje, teismas turėjo vadovautis jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, iš kurių seka, kad konflikto tarp jo, kasatoriaus ir nukentėjusiojo P. R. metu, jokio peilio kasatoriaus rankose nematė, todėl nežino, kas nužudė nukentėjusįjį P. R.

Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad nukentėjusiąją D. O. sužalojo besisukdamas, t. y. dėl neatsargumo, todėl prašo jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnį. Kasatorius pažymi, kad besisukdamas su peiliu rankoje, įdūrė nukentėjusiajai į nugarą ar į šoną, tuo tarpu kiti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant po to, kai kasatorius ją pastūmė.

Kartu kasatorius skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, kuri yra aiškiai per griežta, bei priteisti iš jo tik sumą, lygią žalos, patirtos dėl sugadintų automobilio padangų, dydžiui, o likusius civilinius ieškinius atmesti.

Nuteistojo K. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl K. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio2 dalies 8 punktą

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis K. B. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį P. R. Nors nuteistasis K. B. kasaciniame skunde ginčija nuteisimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nukentėjusiojo P. R. nužudymą, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma: nukentėjusiosios D. O., kaltinamųjų K. B., R. B., liudytojų R. G., M. V. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis (įvykio vietos, lavono ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados ir kiti). Nors nuteistasis K. B. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis konflikto su nukentėjusiuoju P. R. metu pastarajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo tarpu peilio rankose neturėjo ir juo smūgių į krūtinės sritį nesudavė, šiuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiosios D. O. ir nuteistojo R. B. parodymai. Nukentėjusioji D. O., kad peilį su savimi turėjo tik kasatorius. Be to, jis turėtu peiliu dar subadė automobilio „Audi 80“ padangą. Tuo tarpu nuteistasis R. B. peilio neturėjo, todėl teismas šiuos nukentėjusiosios D. O. parodymus pagrįstai pripažino sutampančius esminėse detalėse ir teisingais.

Taip pat teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pats pripažino šiuos parodymus buvus teisingais. R. B., apklaustas įtariamuoju, neneigė, kad namo viduje jis kartu su nuteistuoju K. B. kojomis ir rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam P. R. į įvairias kūno vietas ir parodė, kad po to, kai nukentėjusysis P. R. suklupo, jis atsisukęs pamatė K. B. rankose peilį, kuriuo jis grasino nukentėjusiajam. Be to, nuteistasis R. B. parodė, kad prieš įsiveržiant į būstą, kuriame gyveno nukentėjusieji D. O. ir P. R., nuteistasis K. B. turėtu peiliu pradūrė automobilio „Audi 80“ padangą. Nors apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. teigė nematęs nuteistojo K. B. rankose peilio, šie parodymai neatitiko kitų byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, todėl teismas jais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis K. B. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme neneigė, kad turėjo peilį, kuriuo pradūrė automobilio „Audi 80“ padangas bei sužalojo nukentėjusiąją D. O., ir neparodė, kad peilį turėjo R. B. Be to, nukentėjusiojo D. O. taip pat patvirtino nemačiusi R. B. rankose peilio. Iš to seka, kad konflikto tarp nuteistųjų K. B., R. B. ir nukentėjusiojo P. R. metu peilį turėjo tik nuteistasis K. B., kuris ir sudavė nukentėjusiajam smūgius peiliu į krūtinės sritį, padarydamas sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis P. R. mirė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, todėl kolegija neturi pagrindo netikėti šiomis teismo išvadomis.

Kartu teismas pagrįstai pripažino, kad K. B. nukentėjusiajam P. R. ne mažiau kaip penkis mirtinus smūgius peiliu sudavė dėl chuliganiškų paskatų. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktą dėl menkavertės dingsties išprovokavo nuteistieji R. B. ir K. B., t. y. po to, kai pastarasis pradūrė automobilio „Audi 80“ padangą, jis kartu su R. B. įsiveržė į namus ir pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį P. R. reikalaudami duoti degtukų, ko pasėkoje nuteistasis K. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 smūgius peiliu į krūtinės sritį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis K. B. nukentėjusįjį P. R. nužudė toliau tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, esant menkaverčiai dingsčiai, demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir moralės normas bei siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas baudžiamąjį įstatymą K. B. pritaikė tinkamai, o jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl K. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Nuteistasis K. B. kasaciniame skunde teigia, kad jis nukentėjusiąją D. O. sužalojo neatsargiai, todėl jo nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 137 straipsnį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Nukentėjusioji D. O. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai aiškino sunkaus sveikatos sutrikdymo jai padarymo aplinkybes ir parodė, kad po to, kai ji lauke sudavė arbatinuku nuteistajam K. B. per galvą, pastarasis sudavė jai ranka į veidą, o jai pargriuvus, koja įspyrė į galvą ir sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį. Tai, kad nuteistasis K. B. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir numatė galinčius kilti padarinius, patvirtina sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai D. O. padarymo mechanizmas ir lokalizacija. Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis K. B. parodė, kad nukentėjusiąją sužalojo laikydamas kairėje rankoje peilį ir prieš laikrodžio rodyklę sukdamasis atgal (t. 2, b. l. 146-150). Esant tokiom sužalojimo aplinkybėm, nukentėjusiajai padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas turėjo būti padarytas kairėje pusėje, tuo tarpu teismo medicinos specialisto 2005 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. G 601/05 (06) nustatyta, kad durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda padaryta dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 148-150). Be to, taip sukantis, kaip nurodė nuteistasis K. B., dūrio kanalas būtų buvęs horizontalus, einantis iš kairės į dešinę, tuo tarpu minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad dūrio kanalas vertikalus, eina iš apačios į viršų. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos specialistas patvirtino savo išvadą ir parodė, kad nukentėjusiajai durtinis-pjautinis sužalojimas krūtinės srityje buvo padarytas smūgiuojant (t. 3, b. l. 171).

Šių objektyvių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis K. B. nukentėjusiajai D. O. smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią krūtinės sritį sudavę sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą. Sąmoningas smūgio peiliu sudavimas kitam žmogui į gyvybiškai svarbią krūtinės sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo jam numatytą. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis K. B. suvokė, kad dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios priežasties, suduodamas smūgį peiliu į krūtinės sritį kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei, numatė galinčius kilti padarinius, ir nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl teismas padarytą nusikalstamą veiką pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę K. B., teismas įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus. K. B. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du labai sunkūs, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties nužudė žmogų, o kitam sunkiai sutrikdė sveikatą. Taip pat nustatyta nuteistojo K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir sąlygojo nuteistojo agresyvų smurtinį elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmosios instancijos teismas K. B. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė bausmes, artimas šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, ir tik už baudžiamąjį nusižengimą – BK 49 straipsnyje numatytą arešto bausmės maksimumą. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas bausmės skyrimo dalyje K. B. pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagrįsdamas savo sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems D. O. ir J. R., teismas rėmėsi nukentėjusiųjų pateiktais objektyviais duomenimis apie išlaidas, kurias jie patyrė dėl nusikaltimu padarytos tiesioginės materialinės žalos (sugadintų automobilio padangų vertė) ir pašalinant nusikaltimais padarytas pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos). Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas išsamiai pagrindė, konstatuodamas, kad neturtinė žala nukentėjusiajai D. O. pasireiškė fiziniu skausmu ir patirtais dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto bei artimo žmogaus mirties, likusiomis po sužalojimo komplikacijomis, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl civilinių ieškinių priteisimo nuteistajam K. B.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. kasacinį skundą atmesti.