Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (teisių perėmėjas – Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse, toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriame prašė ištirti ar: 1) Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 (toliau – ir Sprendimas) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 14 punktas atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 ir 13 punktus; 2) Aprašo 32 punktas atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1, 9 ir 11 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 13 punktus; 3) Aprašo 42.4 punktas atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 13 punktus; 4) Aprašo 46 punktas atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1, 9 ir 11 dalis, Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 13 punktus; 5) Aprašo 47 ir 48 punktai atitinka Įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą; 6) Aprašo 49–51 punktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.623 straipsnio 1 dalį, Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą; 7) Aprašo 64 punktas atitinka CK 6.623 straipsnio 2 dalį, Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą; 8) Aprašo 71 ir 72 punktai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1, 9 ir 11 dalis, Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 13 punktus; 9) Aprašo 78 punktas atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 4 punktus ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas taip pat prašė nustačius, jog Aprašo 14, 32, 42.4, 46-51, 64, 71-72, 78 punktai neatitinka išvardintų įstatymų nuostatų, pripažinti juos prieštaraujančiais išvardintoms įstatymų nuostatoms.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės atstovui, vykdančiam savivaldybių administracinę priežiūrą, kilo abejonių dėl Aprašu nustatytos savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos atitikimo minėtų įstatymų nuostatoms. Pareiškėjas abejones grindžia tokiais argumentais:

2.1. iš Aprašo 14 punkto matyti, kad asmeniui ar šeimai išnuomojamas tik toks socialinis būstas, kuris atitinka Įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 14 punktas nenumato galimybės Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais asmenims ir šeimoms išnuomoti didesnio naudingojo ploto socialinį būstą, todėl nepagrįstai riboja asmenų ir šeimų teisę į tokio socialinio būsto nuomą, tuo galimai pažeidžiant jų teises;

2.2. Aprašo 32 punktas numato galimybę socialinį būstą nuomoti Įstatyme nenustatytais atvejais, o tai nepagrįstai išplečia socialinio būsto nuomos atvejų sąrašą ir riboja asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje paramai būstui išsinuomoti gauti, ir asmenų ir šeimų, kuriems ši parama yra būtina dėl ypač sudėtingų gyvenimo aplinkybių, teisę į socialinio būsto nuomą;

2.3. Aprašo 42.4 punktas nepagrįstai riboja asmenų ir šeimų, kurių tik turto vertė arba tik gautos pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus turto ir pajamų dydžius, šeimų, kurios neaugina trijų ar daugiau vaikų iki 18 metų, asmenų, kurie nėra neįgalieji ar vyresni kaip 60 metų, ir asmenų bei šeimų, kurių turto vertės ar gautų pajamų dalies, viršijančios Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus turto ir pajamų dydžius, dalis, viršijanti 25 procentus, yra didesnė nei nustatyta Aprašo 42.4 punkte, teisę į savivaldybės būsto nuomą;

2.4. Aprašo 46 punktas numato galimybę socialinį būstą nuomoti Įstatyme nenustatytais atvejais, o tokiu būdu yra išplečiamas socialinio būsto nuomojimo atvejų sąrašas ir ribojama asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje paramai būstui išsinuomoti gauti, ir asmenų ir šeimų, kuriems ši parama yra būtina dėl ypač sudėtingų gyvenimo aplinkybių, teisė į socialinio būsto nuomą;

2.5. pagal Aprašą savivaldybės būstas su bendrojo naudojimo patalpomis nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis. Iš Aprašo 4.2 punkto matyti, kad sąvoka „savivaldybės būstas su bendrojo naudojimo patalpomis“ reiškia ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus su bendrojo naudojimo patalpomis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotus kaip bendrabučiai. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrabučiai pagal Įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami. Tai reiškia, kad bendrabučiai negali būti nuomojami kaip socialinis būstas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašo 47 ir 48 punktai numato galimybę bendrabučius nuomoti kaip socialinį būstą;

2.6. pagal CK 6.623 straipsnio 1 dalį, bendrabučiai yra pritaikyti ir nuomojami tik darbininkams, tarnautojams, studentams ir mokiniams ir tik apgyvendinti jų darbo ar mokymosi metu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad CK 6.623 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės bendrabučius nuomoti kitoms asmenų grupėms ar kitiems tikslams, tačiau Aprašo 49–51 punktuose nurodyti kitokios nei CK 6.623 straipsnio 1 dalyje asmenų grupės ir tikslai, kuriems nuomojami bendrabučiai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1385/2012 pripažino, kad Savivaldybės balanse esančių gyvenamųjų patalpų (bendrabučių) apgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 01A-41-159 „Dėl Savivaldybės balanse esančių gyvenamųjų patalpų (bendrabučių) apgyvendinimo tvarkos tvirtinimo“, 7.1. punkto dalis, kurioje nustatyta, kad patuštintos gyvenamosios patalpos (bendrabučiai) gali būti nuomojamos šeimoms, kuriose yra I, II grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, kuriam būtina nuolatinė slauga, ir 7.2. punktas, kuriame nustatyta, kad patuštintos gyvenamosios patalpos (bendrabučiai) gali būti nuomojamos našlaičiams, I, II grupės invalidams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigos, ir kitiems asmenims, prieštarauja CK 6.623 straipsnio nuostatoms;

2.7. bendrabučio gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžiamas įvykiu – darbo sutarties pabaiga, mokymosi laiko pabaiga arba mokslo metų pabaiga. Pareiškėjas pažymėjo, kad CK 6.623 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės bendrabučius asmenims toliau nuomoti įvykus šioje dalyje nurodytam įvykiui, tačiau Aprašo 64 punktas darbuotojams suteikia teisę nuomotis bendrabučius ilgiau, nei leidžia CK 6.623 straipsnio 2 dalis;

2.8. sistemiškai aiškindamas Aprašo 71 ir 72 punktų nuostatas pareiškėjas darė išvadą, kad, jeigu asmens (šeimos), nuomojančio (nuomojančios) savivaldybės būstą, turto vertė ir gautos pajamos neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų turto ir pajamų dydžių, asmens (šeimos) prašymu šis būstas gali būti nuomojamas kaip socialinis būstas, tačiau tokiu atveju bus pažeidžiamas socialinio būsto nuomos eiliškumas. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 71 ir 72 punktai numato galimybę socialinį būstą nuomoti Įstatyme nenustatytais atvejais, todėl nepagrįstai išplečia socialinio būsto nuomos atvejų sąrašą ir riboja asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje paramai būstui išsinuomoti gauti, ir asmenų ir šeimų, kuriems ši parama yra būtina dėl ypač sudėtingų gyvenimo aplinkybių, teisę į socialinio būsto nuomą;

2.9. Aprašo 78 punkte numatyta galimybė paramą būstui išsinuomoti teikti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nenustatyta forma – subnuomojant privatiems subjektams priklausantį būstą, tačiau savivaldybė nėra Įstatymo įgaliota nustatyti ir taikyti kitas paramos būstui išsinuomoti formas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 12 d. teikimu Nr. 1T-8 (toliau – ir 2017 m. balandžio 12 d. teikimas) pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybai svarstyti Aprašo pakeitimo klausimą. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi 2017 m. balandžio 12 d. teikimą, 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1150 „Dėl Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas), kuris įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 24 d., tačiau nepakeitė Aprašo taip, kad jis atitiktų Įstatymą. Pareiškėjas teigė, kad Savivaldybės taryba atsisakė tenkinti 2017 m. balandžio 12 d. teikimą.