Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-11-610/2015 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3;1.2.25.1; proceso numeris 1-37-1-00050-2014-4;

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nukentėjusiai J. R., jos atstovui advokato padėjėjui D. R., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. Z., kaltinamajam Ž. K., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pareigos – vairuotojas, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. K. padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2014-03-04, apie 15.00 val., Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Kazlų Rūda – Višakio Rūda – Bliuviškiai 18.780 kilometre sankryžoje su keliu Jankai – Būda, neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus, t.y. nesilakė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas Jankų kryptimi keliu Jankai – Būda ir įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu Kazlų Rūda – Višakio Rūda – Bliuviškiai, nepraleido pagrindiniu keliu Bliuviškių kryptimi važiavusio automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojai J. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2014-03-04 vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“ priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini), vyko darbo reikalais, važiavo į Jankų kaimą pristatyti siuntinį. Važiuodamas iš šalutinio kelio nepastebėjęs ženklo, nepristabdęs įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su nukentėjusios vairuojamu automobiliu. Po eismo įvykio atsipeikėjęs išlipo iš automobilio, pastebėjo ant šono apsivertusį nukentėjusios automobilį. Su kitu asmeniu automobilį atvertė. Iškvietė pagalbą, atvykę gelbėtojai nukentėjusią iš automobilio ištraukė. Po įvykio J. R. lankė klinikose, buvo nuvykęs į sanatoriją. Padėjo finansiškai perduodamas nukentėjusiai 1500 litų, šią sumą vertina kaip neturtinės žalos atlyginimą. Po eismo įvykio nukentėjusios akinių nepastebėjo, į drabužius neatkreipė dėmesio. Po įvykio taip at buvo šoko būsenoje, todėl visų aplinkybių tiksliai gali ir neprisiminti.

Nukentėjusi J. R. parodė, kad įvykio dieną vairuodama automobilį važiavo iš Kazlų Rūdos į Šakių miestą. Prie Jankų kaimo esančioje sankryžoje pastebėjo, kad nepraleidžia autobusiukas, bandė vairuojamą transporto priemonę stabdyti, tačiau avarijos neišvengė. Po susidūrimo nieko nepamena. Patvirtino, kad kaltinamasis lankė ligoninėje, sanatorijoje, perdavė 1500 litų, šiuos pinigus išleido gydymuisi, pirko vaistus, basoną dėl jų ieškinio neteikė. Gailėjosi, atsiprašė. Iki eismo įvykio buvo visiškai sveika, avarijos pasekoje patyrė didelę traumą, ligoninėje prabuvo tris savaites, negalėjo atsikelti iš lovos, du mėnesius gydėsi gulimam režime, negalėjo savarankiškai atlikti fiziologinių funkcijų, iki spalio mėnesio be pagalbos negalėjo vaikščioti, jautė didelį skausmą, neteko darbingumo ir šiuo metu jaučia kojos skausmą, kojos randuotos, viena trumpesnė, nutirpęs veidas, kartais trūkčioja, ar išgys visiškai medikai nenurodė. Turtinę žalą sudaro transporto išlaidos dėl vykimo į gydymo įstaigas, be to buvo sugadinti drabužiai, kai kuriuos perkirpo gydymo įstaigoje, batas sugadintas eismo įvykio metu, akinių po avarijos neberado. Rūbus įvertino pagal pirkimo kainą , jie buvo nauji.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. Z. paaiškino, kad įvykio metu kaltinamasis važiavo bendrovės transporto priemone, darbo reikalais pagal nustatytą maršrutą. Mano, kad įmonė neturtinės žalos nepadarė, žalą turi atlyginti darbuotojas ją padaręs savo tiesioginiais veiksmais.

2014-03-04 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu bei schema nustatyta tiksli vieta kur įvyko avarija ir buvo sužalota nukentėjusi, matyti įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo kryptys, padėtys po įvykio, fiksuoti avarijos pėdsakai, nustatyta, jog įvykio vieta yra Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Kazlų Rūda – Višakio Rūda – Bliuviškiai 18.780 kilometre sankryžoje su keliu Jankai – Būda. Įvykio vietoje kelyje Būda – Jankai prieš sankryžą su pagrindiniu keliu yra kelio ženklas „Duoti kelią“. Sankryža nelygiareikšmė, nereguliuojama (1t. b.l. 6-12).

2014-03-04 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog atlikta automobilio „Hyundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fiksuoti šios transporto priemonės sugadinimai (1t. b.l. 29).

2014-03-04 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog atlikta krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Fiksuoti šios transporto priemonės sugadinimai (1t. b.l. 43).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 03 04 15val. 34 min. patikrintas Ž. K. blaivumas, rezultatas 0.00 promilių(1t. b.l. 69).

Specialisto išvada Nr. G 393/14(09) nustatyta, jog J. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, kairio skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, kairės šlaunies srities, kairio kelio sąnario, dešinio kelio sąnario ir dešinio čiurnos sąnario sričių plėštinės žaizdos, o taip pat daugybiniai nubrozdinimai kojose, kraujosruva kairėje šlaunyje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1t. b.l. 17-18).

Šiuo atveju yra nustatyta, kad kaltinamasis Ž. K. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 158 p.(šiuo metu 156 p.) kuris nurodo, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Neabejotina, kad kaltinamasis nurodytoje situacijoje turėjo ir privalėjo pastebėti kliūtį, o jos nematydamas neįvažiuoti į sankryžą iš šalutinio kelio, tai yra turėjo objektyvią galimybę išvengti įvykio. Akivaizdu, kad jeigu Ž. K. būtų pastebėjęs ir davęs kelią J. R. vairuojamai transporto priemonei nebūtų įvykęs susidūrimas bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai. Kaltinamojo veiksmai yra būtina kilusių padarinių sąlyga.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, Ž. K. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės tuo pažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių 158p., ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė, sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas J. R..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..

Iš kaltinimo šalintina nuoroda į KET 9p. pažeidimą, kadangi tai yra bendro pobūdžio norma, šiuo atveju pažeisti KET 158 p. reikalavimai.

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis anksčiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, dirba, atlygino dalį žalos, visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi. Atsižvelgiant į asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Individualizavęs Ž. K. asmenybę, įvertinęs neatsargios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad esant apdraustai civilinei atsakomybei nors ir neprivalėdamas, tačiau atlygino dalį žalos, lankė nukentėjusią gydymo įstaigoje, jos atsiprašė, teismas sprendžia, kad Ž. K. ateityje laikysis įstatymų, pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos padarymo pakankamas teismo proceso prevencinis poveikis. Byloje yra gautas kaltinamojo ir laiduotojo L. K. prašymas( (2t. b.l. 20) perduoti jį pagal laidavimą. L. K. sutinka būti laiduotoju, jis administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai(1t. b.l.149-151), todėl atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes teismas turi pagrindo manyti, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, jis verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, esant BK 40 str. 1d. 2d. numatytiems pagrindams kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 253 str. 1d. padarymo pagal laidavimą ir perduotinas L. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, baudžiamoji byla nutrauktina

Nukentėjusi J. R. pradiniu ieškiniu reiškė kaltinamajam Ž. K. ir atsakingai draudimo bendrovei civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1619,22 litus(kas atitinka 468,96 eurus) turtinės žalos ir 17,264 litus(kas atitinka 5000 eurų) neturtinės žalos iš Ž. K. 5916 litų (kas atitinka 1713,39 eurus) neturtinės žalos. 2014 11 20 protokoline nutartimi(1t. b.l.120), teisiamojo posėdžio metu pagal nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį atsakovu įtraukta UAB (duomenys neskelbtini). 2014 12 15 teisiamojo posėdžio metu reikalavimo žalą priteisti iš kaltinamojo atsisakė, nurodytoje dalyje neturtinę žalą prašė priteisti iš atsakovu įtraukto darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 1t. b.l. 155). 2015 03 06 teisiamojo posėdžio metu reikalavimą priteisti turtinę žalą sumažino 206,32 eurais, kadangi draudimo bendrovė atlygino už suteiktas stomatologines paslaugas ir sugadintus drabužius, ieškovės atstovas patikslino, kad lieka reikalavimas dėl turėtų kuro išlaidų. Civiliniu ieškiniu nukentėjusi nurodo, kad eismo įvykio metu patyrė įvairius kūno sužalojimus - jai buvo diagnozuota kairio šlaunikaulio lūžimas, kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, kairės šlaunies srities, kairio kelio sąnario, dešinio kelio sąnario ir dešinio čiurnos sąnario sričių plėštinės žaizdos. Buvo hospitalizuota Kauno klinikose - gydyta intensyvios terapijos skyriuje, mišrių traumų skyriuje, veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje. Hospitalizacija truko nuo 2014-03-04 iki 2014-03-26. 2014-03-04 atlikta kairio šlaunikaulio operacija. Plėštinės žaizdos drenuotos, susiūtos. 2014-03-17 atlikta viršutinio žandikaulio repozicija. Nuo 2014-05-10 iki 2014-05-30 atliko reabilitaciją Birštono sanatorijoje „Versmė". Iki šiol jaučia fizines sužalojimo pasekmes - jai vaikštant skauda kairįjį šlaunikaulį, iki šiol šlubuoja ir negali normaliai vaikščioti. Patyrė skausmą ir nepatogumus. Išlaidos vykstant į gydymo įstaigą yra 848,82 Lt(kas atitinka 245,84 eurus). Šią sumą sudaro lėšos, išleistos degalams, vykstant į gydymo įstaigas. Nurodo, jog į gydymo įstaigas buvo vežama arba vykdavo pati šeimos automobiliu Audi A6 (variklis 2,6), kuris 100-ui kilometrų sunaudoja 10 1 benzino (95 markės). Nuo 2014-03-26, kai buvo išrašyta iš Kauno klinikų, iki 2014-06-20 gyveno jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir gydytojų konsultacijoms vykdavo iš šios sodybos. Per šį laikotarpį (2014-03-26 - 2014-06-20) 7 kartus (2014-04-04, 2014-04-14, 2014-04-24, 2014-05-02, 2014-06-02, 2014-06-12 ir 2014-06-20) vyko gydytojo konsultacijoms į D. Z. ambulatoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Bendras atstumas sudaro 56,2 km. Ieškovė vyko 7 kartus. Iš viso nuvažiavo 393,4 km (56,2 km x 7). 2 kartus (2014-04-26, 2014-06-05) važiavo į Kauno klinikas, Eivenių g. 2, Kaune, traumatologo konsultacijai. Bendras atstumas nuo J. kaimo į Kauną ir atgal sudaro 102,4 km., iš viso nuvažiavo 204,8 km (102,4 km x 2). 20 dienų atliko reabilitaciją Birštone esančioje sanatorijoje „Versmė". Bendras atstumas nuo J. kaimo iki Birštono ir atgal yra 162,4 km. Vyko 2 kartus, iš viso nuvažiavo 324,8 km (162,4 km x 2). 2014-06-21 iš sodybos parvažiavo gyventi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo tada į gydymo įstaigas važiuodavo iš L.. Nuo 2014-06-21 iki ieškinio pateikimo 18 kartų važiavo į gydytojo konsultacijoms į D. Z. ambulatoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Bendras atstumas pirmyn ir atgal yra 28,1 km. Vyko 18 kartų, iš viso nuvažiavo 505,8 km (28,1 km x 18). Iš savo namų 10 kartų vyko į VšĮ Šakių ligoninę, Bažnyčios g. 17, Šakiuose, reabilitacijos procedūroms. Atstumas pirmyn ir atgal yra 19,6 km. Vyko 10 kartų, iš viso nuvažiavo 196 km (19,6 km x 10).Tris kartus (2014-07-10, 2014-07-31, 2014-09-18) iš savo namų važiavo į Kauno klinikas. Atstumas pirmyn ir atgal sudaro 116,4 km. Vyko 3 kartus, iš viso nuvažiavo 349,2 km (116,4 km x 3). Iš viso per laikotarpį nuo 2014-03-26, vykdama į gydymo įstaigas, nuvažiavo 1974 km. Už benziną, šiam atstumui nuvažiuoti, ieškovė sumokėjo 848,82 Lt (1974 km /100 km x 101x4,3 Lt).

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas pateiktu paaiškinimu(2t. b.l. 15) prašė civilinį ieškinį atmesti, kadangi bendrovės atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu, atlyginta 961,54 eurai neturtinės žalos, padaryta neturtinė žala, bet kuriuo atveju neviršija draudimo bendrovės atlygintinos 5000 eurų sumos.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas atsiliepimu prašė civilinį ieškinį neatlygintos turtinės žalos dalyje atmesti, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, jog jos buvo patirtos, išlaidos turi būti būtinos ir realios. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovės reikalavimas neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose yra per didelis. Prašoma priteisti suma yra neadekvati sveikatos sutrikdymo mastui, ieškinyje nenurodoma priežasčių nukrypti nuo priteisiamų sumų vidurkio, kuris yra 5000 litų, (1448,10 eurų).Įvertinus atlygintą neturtinės žalos dydį (1820 litų) , maksimali galima priteisti suma yra 15444 litų(atitinka 4472,89 eurus).

Dėl turtinės žalos

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nesant ginčo dėl pareigos atlyginti žalą, kyla klausimas dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų ieškovė pateikė įrodymus(1t. b.l. 106-116,142-146), kad jai buvo būtina ne kartą vykti į įvairias gydymo įstaigas, tai akivaizdu ir iš specialisto išvada nustatytų sužalojimų pobūdžio. Šiuo atveju ieškovė nėra išsaugojusi degalų įsigijimo kvitų, be to ir iš pačio reikalavimo pobūdžio akivaizdu, kad nėra galimybės visiškai tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti kiek tiksliai degalų sunaudota(kokio dydžio tikslūs nuostoliai) vykstant į gydymo įstaigas dėl patirto sveikatos sutrikdymo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad turi būti taikoma CK 6.249 str. 1d. numatanti, kad jeigu šalis tiksliai nuostolių dydžio įrodyti negali, jų dydį nustato teismas. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, gydymosi laikotarpį bei paskaičiavimus nurodytus ieškinyje konstatuoja, kad ieškovės nurodoma 848,82 litų (kas atitinka 245,83 eurus) išlaidų suma yra reali, buvo būtina ir protinga, netikėti ieškovės paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytą civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusi turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų (17264Lt) ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiai padarytos žalos nėra pagrindo teigti, kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose, draudimo sumos nepakankant žalai atlyginti, likusią neturtinę žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas arba samdantis darbuotojus asmuo, jeigu žala atsirado dėl darbuotojo einančio savo darbines pareigas, kaltės, šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini) ( CK 6.254 str., 6.270 str., 6.264 ).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus. Nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikaltimo gydoma ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė skausmą, diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad Ž. K. padarė neatsargų nusikaltimą, civilinei ieškovei žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, Ž. K. KET pažeidimą padarė būdamas blaivus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai. Nors nukentėjusiai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, tačiau teismas konstatuoja, kad yra nustatyta, jog dėl įvykio nukentėjusi tapo neįgali, pasekmės ilgalaikės, iki 2015 06 02 nustatytas 45 procentų darbingumas(1t. b.l. 141), patiria išgyvenimus ir stresą dėl negalėjimo tinkamai atlikti darbo funkcijas, sveikatos būklės pasekoje sutrumpintas darbo laikas(2t. b.l. 13-14), gydymas užtruko ilgą laiką, akivaizdu, kad padarytų sužalojimų ir jų gydymo pasekoje nukentėjusi ilgą laiką turėjo kęsti skausmus ir nepatogumus, todėl teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti didesnę neturtinę žalą nei teismų praktikoje suformuota vidutinė, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, užtikrinant nukentėjusio ir atsakingų asmenų interesų pusiausvyrą, įvertinant nurodytas aplinkybes, nukentėjusios patirtą neturtinę žalą vertina 7000 eurų (CK 6.250 str.,). Kadangi kaltinamasis nukentėjusiai atlygino geranoriškai 1500 litų(434,43 eurus), šią sumą įvardijo kaip neturtinės žalos atlyginimą, nurodyta suma mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis. Be to, draudimo bendrovei nepagrįstai reiškiamas reikalavimas priteisti 5000 eurų žalą, kadangi dalis neturtinės žalos(1820 litų) atlyginta. Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios J. R. naudai turi būti priteistos turėtos 434,43 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti(1t. b.l. 147,148), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ž. K. dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. padarymo vadovaujantis BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Ž. K. perduoti L. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Civilinės ieškovės J. R.(gim. (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)4472,89 eurus neturtinės žalos ir 245,83 eurus turtinės žalos, priteisti J. R. naudai 1565, 57 eurus neturtinės žalos iš UAB (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Ž. K. (duomenys neskelbtini) 434,43 eurus J. R. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.