Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. atstovės pagal įstatymą A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu A. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. M. įpareigotas dvylika mėnesių būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą, taip pat jam uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 18 d.

Iš A. M. priteista K. Ž. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o jam neturint turto ar lėšų šią sumą išieškoti iš jo globėjos A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Iki K. Ž. pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirta S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 7 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), vykusios šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiąją K. Ž., gim. 2001 m., laikydamas už rankų prievarta nuvedė į parką, apie 40 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), čia jėga pargriovė ją ant žemės, tuo padarė poodinę kraujosruvą nugaroje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei, tęsdamas veiką, prievarta nurengė K. Ž. marškinėlius, kelnes, kelnaites, ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.

Apeliantės nuomone, priteisdamas tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pati nukentėjusi siekė draugystės su nuteistuoju. To neneigė ir pati K. Ž., tai patvirtino liudytoja A. D.. Be to, nukentėjusioji slėpė savo tikrąjį amžių, nurodydama tai Facebook, o jos kūno kompleksija atitinka 16 metų amžių. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. P..

Apeliantė yra invalidė, gauna 157 Eur senatvės pensiją, jos sutuoktinio pensijos dydis yra 153 Eur, materialinė padėtis sunki. Priteisęs tokią didelę, apeliantės teigimu, jai nepakeliamą finansinę naštą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į nukentėjusios bei jos tėvų elgesį leidžiant dukrai naktimis, t. y. vėlyvu paros metu nebūti K. Ž. namuose, o ieškoti nuotykių pasilinksminimo vietose.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas bei atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, jog nukentėjusioji K. Ž., dėl A. M. nusikalstamų veiksmų, buvo paniekinta, pažeminta, patyrė dvasinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, psichologinį stresą, neigiamas psichologines pasekmes sveikatos būklei bei emocinei būsenai. Tai patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 71-80). Todėl konstatuotina, kad K. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymą, detaliai išdėstė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais nesutikti. Skundžiamame nuosprendyje įvertintos nusikaltimo padarymo aplinkybės, patirti išgyvenimai, atsiradusios pasekmės, atsižvelgta ir į kaltininko amžių, turtinę padėtį, teismų praktiką bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pačios nukentėjusiosios elgesį (siekė draugystės su nuteistuoju, slėpė amžių, prašė apie įvykį niekam nepasakoti), iš kurio sprendžiama, kad nukentėjusioji nepatyrė neigiamų psichologinių pasekmių sveikatos būklei ir emocinei būsenai, tačiau tai nepaneigia žalos, kuria R. Ž. patyrė dėl nusikalstamų A. M. veiksmų, nemalonių išgyvenimų, su kuriais susiduria kiekviena seksualinės prievartos auka. Be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusiajai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (nebrandumas, naivumas, patiklumas, neryžtingumas, nepasitikėjimas savimi) bei simpatija A. M., apie kurią paauglė, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, vengė kalbėti, ją minimizavo/neigė, taip pat turėjo reikšmingos įtakos jos elgesiui įvykių metu: tikėtina, jog mergina galėjo aktyviai nesipriešinti A. M. apkabinimui, prašymui jį apkabinti, pabučiuoti ar jo kvietimui eiti pasikalbėti, tačiau ji nenumatė ir laiku neįvertino tolimesnių pasekmių (seksualinių veiksmų jos atžvilgiu), į kurias jos gebėjimas aktyviau reaguoti buvo apribotas. Tolimesnis K. Ž. elgesys – apie tai, kas atsitiko, nenorėjo pasakoti motinai, nenorėjo rašyti pareiškimo, sutiko su pusseserės pasiūlymu keršyti A. M. jį sumušant, susižalojo save mokykloje – atitiko paauglei būdingus tarpasmeninius ir emocinius sunkumus, asmenybės nebrandumą ir patiklumą, žemą savivertę, palaikymo iš artimiausių šeimos narių stoką, aplinkinių patyčias. Šiuo konkrečiu atveju nusikaltimo padarymo aplinkybės, eksperčių išvados dėl K. Ž. savijautos yra informatyvios, realios ir adekvačios, į jas tinkamai atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. Ž. ne tik patyrė seksualinę prievartą, bet ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo trylikos metų ir beveik šešių mėnesių amžiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad pakankamai ilgą laiką dėl nusikaltimo metu prieš ją atliktų veiksmų jai buvo teikiama psichologinė pagalba (t. 1, b. l. 76). Neabejotina, kad patirti seksualinio pobūdžio veiksmai turėjo neigiamą įtaką K. Ž. asmenybės raidai, jos kasdieniam gyvenimui bei bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė 5 000 Eur dydžio žala nėra aiškiai per didelė. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu K. Ž. buvo mažametė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad viso proceso metu A. M. teigė, jog nežinojo, kad nukentėjusioji buvo mažametė, manė, kad jai 15-16 metų, juolab kad ji buvo užsiregistravusi ,,Facebook“ paskyroje kaip daug vyresnė, tai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji Kumečių kaime Alytaus rajone negyveno, o į šį kaimą atvažiuodavo retai ir bendraudavo tik su keliomis draugėmis, A. M. matė tik kelis kartus, tai, kad pačiam A. M. nusikaltimo padarymo dieną buvo tik šešiolika metų ir keturi mėnesiai, padarė išvadą, kad būdamas tokios socialinės brandos ir tokioje situacijoje, A. M. nežinojo ir negalėjo žinoti tikslaus nukentėjusiosios amžiaus, ar ji yra mažametė, todėl jo padarytą veiką perkvalifikavo iš BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnamečio išžaginimas). Taigi apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji Facebook paskyroje nurodė ne tikrą savo amžių, o jos kūno kompleksija atitinka šešiolikos metų amžių, buvo įvertintos darant išvadas dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kada pasibaigia nepilnamečio tėvų ar rūpintojų pareiga atlyginti žalą. Nuteistojo atstovės pagal įstatymą nuomone, nurodyta aplinkybė sudarys keblumų ir neaiškumų, o gal būt ir ginčų priteistos sumos išieškojimo stadijoje. Nesutikdama su tokiais argumentais teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo rezoliucinę dalį papildo aprašomoji dalis, kurioje ir nurodyta, kada pasibaigia nepilnamečio tėvų ar rūpintojų pareiga atlyginti žalą. Kartu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistajam 2017 m. vasario 19 d., t. y. praėjus dviem dienom po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo sueis aštuoniolika metų. Dėl nurodytos priežasties šioje situacijoje apeliantės skundo argumentai dėl jos sunkios materialinės padėties nėra reikšmingi ir plačiau neaptarinėjami, kadangi nuo 2017 m. vasario 19 d. pareiga atlyginti priteistą atlyginti neturtinę žalą tenka pačiam nuteistajam A. M..

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. atstovės pagal įstatymą A. G. apeliacinį skundą atmesti.