- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 1S-174-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- G. E. E.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. E. E. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2015-03-03 nutarimo, kuriuo prokurorė atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. P. 2015-02-03 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-27 Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas G. E. E. 2015-01-21 skundas, kuriame nurodyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. civilinei bylai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) proceso dalyviai pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuo 2011-07-07 iki 2055-09-01 buvo išnuomotas A. B., o nuo 2014-05-27 iki 2055-09-01 UAB (duomenys neskelbtini). Toje pačioje civilinėje byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame 2014-10-16 rašte Nr. 23SD-(14.23.7.)-6740 nurodyta, jog su UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B. valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos nebuvo. Pareiškėjo G. E. E. teigimu, be rašytinio sandorio – valstybinės žemės nuomos sutarties įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje negalimas, todėl mano, kad asmenų, atlikusių šiuos veiksmus, veikoje galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228¹ str., 229 str., 300 str., požymių.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas D. P. 2015-02-03 nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pareiškėjui nesutikus su tokiu sprendimu ir jį apskundus prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. P. 2015-03-03 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti tyrėjo 2015-02-03 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
G. E. E. nesutikus su vyriausiosios prokurorės nutarimu ir pateikus skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad iškilęs ginčas iš esmės yra civilinio pobūdžio, todėl pirmiausia turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o bandymas pritaikyti baudžiamosios teisės normas ir asmenų elgesį vertinti kaip nusikalstamą, prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Šalies argumentai
Skundu G. E. E. prašo panaikinti tyrėjo ir vyriausiosios prokurorės nutarimus bei apylinkės teismo nutartį ir organizuoti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą. Teigia, kad iš teismo nutarties teksto nesuprato, kodėl jo skundas yra atmestas, taip pat nutartyje nerado duomenų (net užuominų), kad jo skundas būtų buvęs apskritai tirtas, nutartyje neatskleista faktinė situacija, kuri turėjo būti vertinama. Nurodo, kad jo skundo pagrindą sudarė faktinė aplinkybė, jog proceso dalyviai kaip rašytinius įrodymus į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, skelbiančius, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuo 2011-07-07 iki 2055-09-01 buvo išnuomotas A. B., o nuo 2014-05-27 iki 2055-09-01 UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius į tą pačią bylą pateikė 2014-10-16 raštą, kuriame nurodė, jog su UAB (duomenys neskelbtini) jokia valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta nebuvo ir klausimas dėl tokio turinio sutarties galbūt spręsis ateityje, po to, kai įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Be to, paaiškėjo ir tai, kad jokia valstybinės žemės nuomos sutartis niekada nebuvo sudaryta ir su A. B.. Iš šių faktų darytina vienintelė išvada, kad šioje situacijoje kalbama apie akivaizdų netikrą dokumentą. Be rašytinio sandorio – valstybinės žemės nuomos sutarties toks įrašas, koks dabar yra VĮ Registrų centro duomenų bazėje, negalėjo būti padarytas, o žemės nuomos sutartis su nurodytais asmenimis, kaip minėjo, niekada nebuvo sudaryta, todėl darytina vienintelė protinga ir teisinga išvada, kad įrašas padarytas nesamo dokumento pagrindu, o tai laikytina jau nusikalstama veika. Dėl šios priežasties, mano, kad pareigūno (darbuotojo), kuris padarė tokio turinio įrašą registre veiksmai (neegzistuojančių daiktinių teisių įrašymas) turi visus nusikalstamų veikų, numatytų BK 228¹ str. 300 str. ir kituose straipsniuose, požymių. Nurodo, kad minėto žemės sklypo paskirtis nustatyta komercinė, projekte statinys įvardijamas administraciniu, bet faktiškai suprojektuotas kaip gyvenamasis namas, t. y. toks statinys šiame sklype apskritai negali stovėti. Mano, jog dėl šios priežasties ieškiniai dėl neteisėtų statybų ir sklypo atlaisvinimo teismų seniai turėjo būti patenkinti, tačiau atsakingiems Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams kažkodėl iki šios dienos nekyla noras pradėti vykdyti pareigas pareikšti tokius ieškinius. Sprendžia, kad neveikimu daroma didžiulė žala, nes piliečiai praranda pasitikėjimą valstybe, todėl tokiame neveikime yra akivaizdi nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., sudėtis. Teigia, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog toks sprendimas priimamas „įvertinus surinktą medžiagą“. Tačiau pažymi, kad reikšmingos medžiagos šiuo atveju buvo surinkta tikrai nedaug, kad būtų ją galima vertinti ir ją teisiškai tinkamai kvalifikuoti. Be to, tyrėjo minima sutartis nieko bendro neturi su jo skundu, nes ji yra negaliojanti, bet galiojusi iki A. B. nusipirko šiame valstybiniame žemės sklype esančias pradėto statyti statinio liekanas, ir ji buvo sudaryta su piliečiais S., bet ne su jo (pareiškėjo) minimais asmenimis. Pažymi, kad nuomos sutarties tarp valstybės turto patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B. nebuvo dar ir todėl, kad tokios sutarties nerado net ir pats tyrėjas D. P.. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad VĮ Registrų centro išrašas yra netikras dokumentas, kadangi jame įtvirtinti duomenys apie tai, kad A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės S. K., yra valstybinės žemės nuomininkai, neatitinka objektyvios tikrovės. Teigia, kad valstybinės žemės nuomininku gali būti tik tas, kuris, be kita ko, yra įvykdęs daugybę įstatymo nustatytų reikalavimų, yra sudaręs rašytinę sutartį. Minėti subjektai tokių susitarimų neturi ir, kaip rodo kiti dokumentai, turėti nesiekia. Dėl to darytina išvada, kad jie valstybine žeme naudojosi ir šiuo metu naudojasi be jokio teisėto pagrindo. Minėti asmenys, pasinaudoję netikru dokumentu, neteisėtai gavo leidimus statybai ir pasistatė statinį, kuris pagal galiojančius teisės aktus šioje vietoje apskritai negali stovėti. Nurodo, kad tyrėjas visiškai netyrė jo skundo, o jį kontroliuojanti pareigūnė – jo viršininkė A. J. jo nekontroliavo ir pasirašė ant bet ko, todėl turi būti tiriami ir vertinami ir šių pareigūnų veiksmai baudžiamojo įstatymo numatytų veiksmų aspektu. VĮ Registrų centras su nurodytais asmenimis sudarytų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių neturi, o tai reiškia, kad be privalomų dokumentų išleidęs savo dokumentą, skelbiantį, kad tokie santykiai egzistuoja, kai tokių santykių nėra, pagamino netikrą dokumentą. Be tokio VĮ Registrų centro įrašo apie valstybinės žemės nuomą A. B. nebūtų gavęs leidimo statybai, todėl laikytina, kad šiuo atveju buvo padarytos nusikalstamos veikos. Nesutinka su tuo, jog pradėti ikiteisminį tyrimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 str. Ikiteisminis tyrimas ir prezumpcijos civilinėje teisėje vienos kitam netrukdo ir vienas kito nepaneigia. Iš tokio aiškinimo, akivaizdu, kad prokurorė užmiršo, jog ji privalo ginti dar ir viešąjį interesą. Nesutinka su tuo, kad netikro dokumento pagaminimas yra civilinio pobūdžio ginčas. Šiuo atveju, pasinaudoję netikru dokumentu, asmenys neteisėtai pasistatė pastatą, pažeidė jo ir valstybės teises, todėl mano, kad klausimas pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą nebeturėtų kilti. Kad dokumentų klastotojams būtų taikoma civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kad esant iškeltai civilinei bylai nebegalimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, neteigia nė vienas Lietuvos teismas. Tokios išvados, jo įsitikinimu, diskredituoja ne tik teismų sistemą, bet ir pačią valstybę, ir eiliniam piliečiui kelia labai daug nereikalingų klausimų. Nurodo, kad sprendimuose daroma išvada, jog „Pagal šią sutartį perleidžiant žemės sklype esantį pastatą, buvo perleista ir nekilnojamojo turto registre perregistruota žemės sklypo nuomos teisė A. B., o vėliau ir UAB (duomenys neskelbtini) atskleidžia tik primityvias pastangas „užtušuoti“ galimas nusikalstamas veikas, nes kalbama apie teisinį santykį, panašų (bet netapatų) į činšo teisę, kuri Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, pareiškėjo skundų argumentus, tyrėjo bei vyriausiosios prokurorės nutarimus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad tiek tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tiek vyriausiosios prokurorės nutarime, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti tyrėjo nutarimas, taip pat ir skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl vyriausiosios prokurorės nutarimo panaikinimo, padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo.
BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nenustačius, kad būtų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228¹ str., 229 str., 300 str. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tiek tyrėjo ir vyriausiosios prokurorės nutarimuose, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti, išanalizuoti surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės. Pareiškėjo skundų atmetimo argumentacija yra teisinga, pakankama ir pagrįsta byloje esančių duomenų visuma, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo metu tarp pareiškėjo (ieškovo) ir atsakovų – UAB (duomenys neskelbtini) bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Panevėžio miesto apylinkės teisme sprendžiamas civilinio pobūdžio ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Kaip savo skunduose nurodo pareiškėjas, šios bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, skelbiančius, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuo 2011-07-07 iki 2055-09-01 buvo išnuomotas A. B., o nuo 2014-05-27 iki 2055-09-01 – UAB (duomenys neskelbtini), nors Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius į tą pačią bylą pateikė 2014-10-16 raštą Nr. 23SD-(14.23.7.)-6740, kuriame nurodė, kad jokia valstybinės žemės nuomos sutartis su A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo. Pareiškėjas teigia, kad be valstybinės žemės nuomos sutarties įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra negalimas, todėl mano, kad asmenų, atlikusių šiuos veiksmus nesamo dokumento pagrindu, veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228¹ str., 229 str. 300 str., požymių.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, kad tokie pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžiami išimtinai subjektyvia nuomone ir samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijai ar prokuratūrai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog tokia nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta, nes baudžiamojo proceso pradėjimas ir baudžiamojo persekiojimo vykdymas paprastai susijęs su procesinių prievartos priemonių, ribojančių asmens teises ir laisves, taikymu, todėl BPK įpareigoja ikiteisminį tyrimą pradėti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminaliniu bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai įvairūs ginčai dirbtinai kriminalizuojami, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl teismai pirmiausiai turėtų teikti pirmenybę civilinėms bei administracinėms apsaugos priemonėms, ginant pažeistus teisinius santykius.
Aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamas atvejis yra susijęs su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuomos sutarties, registruotos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, teisėtumo klausimu. CK 4.262 str. įtvirtinta viešųjų registrų dokumentų teisingumo prezumpcija: įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie viešame registre įregistruotos žemės nuomos sutarties pakeitimą ar nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesant duomenų apie žemės nuomos sutarties pakeitimą ar nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka, ji laikytina galiojančia. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2005-09-01 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. B., ir D. S. bei L. S. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/05-0064, pagal kurią 50 metų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, yra išnuomojamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pirmiau paminėtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus rašte nurodyta, kad pagal minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/05-0064, perleidžiant žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį pastatą, buvo perleista ir nekilnojamojo turto registre perregistruota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisė ir A. B., ir UAB (duomenys neskelbtini). Tame pačiame rašte taip pat informuojama, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius nėra inicijavęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuomos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimo procedūros. Panevėžio skyrius 2014-08-14 raštu Nr. 23SD-(14.23.7.)-5299 „Dėl žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) 2014-07-30 prašymą dėl 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0064 pakeitimo pasikeitus pastato savininkui, kol teisme nebus išnagrinėtas ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Taigi atsižvelgus į šiuos aptartus duomenis, kurie patvirtina, kad pagal 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/05-0064 buvo perleista ir Nekilnojamojo turto registre perregistruota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuomos teisė tiek A. B., tiek ir UAB (duomenys neskelbtini), kad iki šiol Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius nėra inicijavęs minimo žemės sklypo nuomos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimo procedūros, o Panevėžio miesto apylinkės teisme, išnagrinėjus ginčą civilinėje byloje, UAB (duomenys neskelbtini) turės teisę kreiptis dėl 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27-05-0064 pakeitimo-papildymo pasikeitus pastato savininkui bei įvertinus tai, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad įstatymo numatyta tvarka būtų nuginčyta viešame registre registruota žemės nuomos sutartis, darytina išvada, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šiuo metu neleidžia konstatuoti apie kokią nors galimai padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuomos sutarties, registruotos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, teisėtumą pirmiausiai turėtų ginčyti civilinio proceso tvarka, o ne bandydamas pritaikyti baudžiamosios teisės normas ir asmenų elgesį vertinti kaip nusikalstamų veikų padarymą, nes tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kuri, kaip minėta, suponuoja tai, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie galimai yra pažeidinėjami. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, paaiškėjus dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiams, apie tai pranešti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str.).
Taigi apibendrinus darytina išvada, kad tyrėjo ir vyriausiosios prokurorės nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šiuos nutarimus palikusio galioti apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių atsisakytas pradėti pagrįstai. Vien tai, kad buvo priimti pareiškėją netenkinantys procesiniai sprendimai, nesuteikia pagrindo konstatuoti tyrėjo ir vyriausiosios prokurorės veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo G. E. E. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.