Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio VA0513, kurio steigėjas (duomenys neskelbtini), apskaitos vedimą ir ketvirtinių ataskaitų pateikimą, iki numatyto termino (2019 m. balandžio 10 d.) nepateikė pirmo 2019 metų ketvirčio, ketvirtinės prekių apyvartos ataskaitos. Tuo pažeidė vadovaujantis 2016 m. gruodžio 7 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. lB-992 patvirtintų leidimų turėti muitinės sandėlį suteikimo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir (arba) panaikinimo taisyklių V skyriumi su Vilniaus teritorine muitine sudarytos 2013 m. balandžio 8 d. muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. l5MV(4)-10 2.32 punktą, kuriuo įmonė įsipareigojo kas ketvirtį (muitinei pareikalavus - ir dažniau), iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, pateikti Muitinės procedūrų priežiūros skyriui suderintos formos (patvirtinta 2011-12-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-764 muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklėmis) praėjusio ketvirčio (muitinei pareikalavus - trumpesnio laikotarpio) prekių apyvartos ataskaitą, pagal steigimo leidime nurodytą apskaitos/registrų rūšį.

Šiais veiksmais K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje K. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykusio apgailestavo ir nurodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi laiku nepateikė pirmo 2019 metų ketvirčio, ketvirtinės prekių apyvartos ataskaitos. Ataskaitą pateikė iš karto, tik gavęs pranešimą, o laikotarpiu, kai minėtą ataskaitą buvo privaloma pateikti, įmonėje buvo atliekamas muitinės auditas, tai iš dalies ir nulėmė savalaikį ataskaitos nepateikimą. Nurodė, kad su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, turi turtinių įsipareigojimų bankui už suteiktą kreditą, todėl prašo skirti mažesnę nei sankcijos minimumas baudą.

Tyrimo metu K. K. nurodė, jog sutinka su administraciniu nusižengimu. Ataskaitą pateikė 2019 m. balandžio 25 d., t. y. iš karto, tik gavus muitinės įspėjimą. Per pastaruosius metus (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio finansinės ataskaitos yra tvarkos teisingai ir per pastaruosius metus muitinė nenustatė jokių minėtos įmonės procedūrinių klaidų ar pažeidimų (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Be K. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 23 d. raštas, kuriuo (duomenys neskelbtini) informuojama, jog Vilniaus teritorinei muitinei atlikus minėtos įmonės įsteigto muitinės sandėlio VA0513 sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę nustatyta, jog įmonė nepateikė pirmo 2019 metų ketvirčio prekių apyvartos ataskaitos, kaip tai numatyta 2013 m. balandžio 8 d. muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 15MV(4)-10 2.32 punkte (b. l. 6); 2013 m. balandžio 8 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 15MV(4)-10 kopija, iš kurios matyti, jog Vilniaus teritorinė muitinė bei (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus K. K., veikiančio pagal bendrovės įstatus, sudarė Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį, be kita ko, kurios 2.32 punktas numato, jog kas ketvirtį 9muitinei pareikalavus – ir dažniau), iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, muitinės sandėlio savininkas įsipareigoja pateikti Muitinės procedūrų priežiūros skyriui suderintos formos praėjusio ketvirčio (muitinei pareikalavus- trumpesnio laikotarpio) prekių apyvartos ataskaitą, pagal steigimo leidime nurodytą apskaitos/registrų rūšį (b. l. 13-15), bei kita rašytinė bylos medžiaga.

ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K., būdamas atsakingu už muitinės sandėlio VA0513, kurio steigėjas (duomenys neskelbtini), apskaitos vedimą ir ketvirtinių ataskaitų pateikimą, iki numatyto termino (2019 m. balandžio 10 d.) nepateikė pirmo 2019 metų ketvirčio, ketvirtinės prekių apyvartos ataskaitos, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), jo padarymo aplinkybes. K. K. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio nusižengimą, be to, jis buvo gana operatyviai pašalintas. Asmuo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, mokesčių mokėjimas neįtakotas, tai rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, vertintinas kaip neatsargus, padarytas dėl nerūpestingumo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei, kaip matyti iš jo pateiktų dokumentų, laikotarpiu, kai buvo privaloma pateikti praėjusio ketvirčio prekių apyvartos ataskaitą, Vilniaus teritorinė muitinė vykdė (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą, tai, K. K. teigimu, taip pat turėjo įtakos savalaikiam ataskaitos nepateikimui. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, K. K. atžvilgiu nėra iškeltų naujų bylų, be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų, jis ir sutuoktinė augina du mažamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų.

Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja, jog administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. K. asmenybę, nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 1 400 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos K. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 - 637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.