Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas) dėl to, kad ji, būdama kavinės „Sandalas“ savininkė, nesudariusi su V. A. darbo sutarties, leido jai nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. vasario 19 d. dirbti jos vadovaujamoje kavinėje indų plovėja – pagalbine virtuvės darbuotoja. Protokole nustatyta, kad D. M. tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai dirbančios V. A. nematė. Iš esmės kaltinimai grindžiami V. A. paaiškinimais ir artimai su ja susijusio A. J. parodymais. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių D. M. kaltę, nėra. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp D. M. ir V. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Į valstybinę darbo inspekciją V. A. kreipėsi tik po to, kai D. M. atsisakė įdarbinti V. A. pagal darbo biržos rekomendaciją (b. l. 13, 6). Iš LITEKO bazės matyti, kad civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį dėl darbo santykių nustatymo ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, pareikštą atsakovui D. M. individualiai įmonei, į teismo posėdį ieškovė atvyko neblaivi. Dėl to teismas paliko ieškinį nenagrinėtą. Ši aplinkybė taip pat kelia abejones dėl V. A. paaiškinimų tikrumo. V. A. tariamo darbo metu save pateikė kaip nedirbančią darbo biržoje (b. l. 27, 15). Artimai su V. A. susijusio A. J. paaiškinimai yra nekonkretūs ir nepakankami asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltei pagrįsti. Taigi, teismas turi abejonių dėl D. M. kaltės. Esant abejonei, įrodymai, remiantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, yra vertintini asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.