Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. A. ir M. A. ieškinį atsakovei V. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. V., I. V., D. E. H., uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal statybos techninius reglamentus atitvaro įrengimas laikomas paprastu einamuoju remonto ir jam nereikalingas leidimas (projektas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukšte. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis antrame namo aukšte. Antrojo aukšto laiptinėje prie atsakovės buto įrengta pertvara su durimis (su spyna), kuri nėra numatyta pastato kadastrinių matavimų byloje. Ieškovai nurodo, kad atsakovė savavališkai užsitvėrė laiptinės dalį, neleisdama į ją patekti kitiems bendraturčiams, tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybės sąskaita pasididino naudojamą plotą, užtvėrus antro aukšto laiptinės aikštelę ir tuo pačiu langą, į laiptinę patenka mažiau šviesos.

Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo patalpos – tai tokios patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. To paties įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Taigi minėtas įstatymas reglamentuoja tiek daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų įsteigusių bendrijas, tiek neįsteigusių bendrijas dalinės nuosavybės santykius. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Iš paminėto teisinio reglamentavimo bei byloje esančios pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo laiptinė (plane pažymėta indeksu a-4) yra bendra dalinė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1. punktą statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas laikomas statinio paprastuoju remontu. Pagal to paties reglamento 18 punktą statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad bendro naudojimo patalpoje – antro aukšto laiptinėje yra įrengta pertvara su rakinamomis durimis, ir kad raktus nuo šių durų valdo tik atsakovė. Iš šios atitvertos laiptinės aikštelės patenkama į atsakovės butą (duomenys neskelbtini). CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju į bylą bendraturčių, kurie sudarytų daugumą, sutikimų dėl pertvaros įrengimo nėra pateikta, o atsakovės byloje reiškiama pozicija dėl ieškinio rodo, kad sutikimų niekada ir nebuvo prašoma. Iš byloje esančio 2002-09-12 prašymo, adresuoto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, matyti, kad visi trys tuomečiai namo (duomenys neskelbtini) antros laiptinės butų savininkai nesutiko su pertvaros įrengimu, reikalavo ją pašalinti ir atstatyti laiptinę į tokią būklę, kaip numatyta projekte. Nagrinėjant bylą teisme taip pat matyti, kad pritarimo pertvarai nėra: ieškovai ir trečiasis asmuo D. E. H. balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis) nesutinka, kad pertvara laiptinėje liktų.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad ji pertvaros neįrengė, kad pertvara jau buvo jai įsikėlus gyventi į butą (duomenys neskelbtini) (nurodomi 1976 m.), o vėliau (1992 m.) butą įsigijus nuosavybės teise jis atiteko kartu su įrengta pertvara, todėl ji negali būti atsakinga už atitvaro pašalinimą. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Byloje esantys rašytinai įrodymai -2002-09-12 namo (duomenys neskelbtini) antros laiptinės butų savininkų prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, bei 2002-11-14 (duomenys neskelbtini) savivaldybės butų ūkio direktoriaus raštas Nr. 411, kurie laikytini objektyvesniais, todėl patikimesniais įrodymais, nei atsakovės bei trečiųjų asmenų I. ir S. V., kurių pozicija, matyti, kinta priklausomai nuo santykių su atsakove, paaiškinimai, rodo, kad atitvaras antro aukšto laiptinėje buvo įrengtas 2002 m. atsakovės, butą įsigijusios 2002-02-05 pirkimo – pardavimo sutartimi (CPK 185 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad perimdamas buto nuosavybę iš buvusio savininko naujasis savininkas įgyja į perduotą butą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs buto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Taigi net laikantis atsakovės pozicijos, kad atitvarą su durimis bendro naudojimo patalpose – laiptinėje įrengė buvęs buto (duomenys neskelbtini) savininkas / valdytojas, atsakovei tenka atsakomybė dėl neteisėto atitvaro įrengimo, nes ji, naudodamasi atitverta bendro naudojimo patalpa, toliau varžo kitų bendraturčių teises.

Taip pat nesutiktina su atsakovės prašymu ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pasak atsakovės, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 1976 m., kuomet atsikėlusi gyventi į butą (duomenys neskelbtini) ji rado įrengtą pertvarą su durimis, apie situaciją daugiau nei 40 metų žinojo kiti gyventojai, tačiau atsakingos institucijos nesiėmė jokių veiksmų dėl pertvaros pašalinimo. CK 1.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį - jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju atsakovės pažeidimas laikytinas tęstiniu, kadangi atsakovė iki šiol pažeidžia įstatyminę pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais išimtinai pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, nes bendro naudojimo objektą – laiptinės aikštelę naudoja ne pagal jos funkcinę paskirtį, o išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui, įsirengusi rakinamas duris ir viena valdydama raktus nuo durų spynos varžo kitų bendraturčių teises patekti į antrą aukštą, sumažino laiptinės apšviestumą. Be to, iš byloje esančios pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastate (duomenys neskelbtini) yra rūsys, pirmas aukštas, antras aukštas ir mansarda. Nors mansarda nėra padalinta tarp bendraturčių ir registruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nepanaikina jos egzistavimo, kadangi registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik išviešinimo funkciją. Atsakovei užtvėrus antro aukšto laiptinės aikštelę yra panaikinta bet kokia galimybė kitiems bendraturčiams patekti į mansardą, kas taip pat rodo tęstinius atsakovės veiksmus, pažeidžiančius kitų namo (duomenys neskelbtini) antros laiptinės butų savininkų teisėtus interesus naudotis ir valdyti bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl pagal paminėtą teisinį reglamentavimą atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pertvara ieškovų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkų, teisų nepažeidžia, nes jų turimas butas yra pirmajame namo aukšte ir jie neturi jokio poreikio naudotis laiptų aikštele antrame namo aukšte, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) gyvena tik kelis vasaros mėnesius per metus. Atitverdama dalį bendro naudojimo patalpų be kitų bendraturčių sutikimo, atsakovė pažeidė kitų bendraturčių nuosavybės teisę, t. y. teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnis), ir nepagrįstai siekia toliau naudotis bendro naudojimo patalpos dalimi, nekompensuojant kitiems bendraturčiams jų dalies bendroje nuosavybėje sumažėjimo. Kadangi byloje nustatytas esminis atsakovės padarytas pažeidimas – apribota bendraturčių teisė naudotis nuosavybe, tokia pažeista bendraturčių nuosavybės teisė turi būti ginama, nepriklausomai nuo atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su gyvenimo turimame bute trukme ir kt.

Esant nustatytam bendraturčių nuosavybės teisių pažeidimui - atsakovei atitvėrus bendro naudojimo patalpą be bendraturčių sutikimo, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę per dviejų mėnesių terminą pašalinti įrengtą pertvarą - sieną su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje antrame namo aukšte, ir atstatyti laiptinės būklę į padėtį, buvusią iki pertvaros su durimis pastatymo, kaip nurodyta pastato kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų plane.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įpareigojama pašalinti laiptinėje įrengtą pertvarą - sieną su durimis. Kadangi į antro aukšto laiptinės aikštelę galima patekti per atsakovės valdomas rakinamas duris, laiptinės aikštelėje atsakovė galimai yra padariusi tik jai žinomus pakeitimus, todėl laikytina, kad tik atsakovė gali įgyvendinti statytojo teises bei pašalinti savavališkai įrengtą pertvarą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, nustatytina, jog nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per du mėnesius atsakovei nepašalinus įrengtos pertvaros su durimis, atsakovei skirtina bauda. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalis nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio atsižvelgtina į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese, ir kurios numato, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Taigi, ieškovų prašoma skirti 30 Eur bauda yra ženkliai (10 kartų) mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, atsakovei skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant po dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pertvaros pašalinimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė O. A. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 įsakymo redakcija) patvirtintus dydžius, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 813,53 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ((838,70 Eur 2017 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5 x 80 proc. = 1 677,40 Eur už ieškinio parengimą) + (850,80 Eur 2017 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 0,1 x 80 proc. x 2 val. = 136,13 Eur už atstovavimą teisme)) (Rekomendacijų 5, 7, 8.2., 8.19. punktai). Tokiu būdu iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 888,53 Eur (75 Eur + 1 813,53 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę V. D. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti be bendraturčių sutikimo įrengtą pertvarą su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptinėje, plane pažymėta indeksu a-4, ir atstatyti laiptinės būklę į padėtį, buvusią iki pertvaros su durimis pastatymo, kaip nurodyta pastato kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (1975-03-12) bendrojo naudojimo patalpų plane.

Nustatyti, kad atsakovei V. D. nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovei V. D. yra skiriama 30 Eur bauda solidariai ieškovų O. A. ir M. A. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinta pertvara su durimis pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovės V. D. ieškovės O. A. naudai 1 888,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.