Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-29 · Administracinė byla Nr. I1-1130-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
I1-1130-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03481-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1130-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03481-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 1 000 Eur neturtinei žalai, patirtai laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. spalio 3 d., atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo konvojuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. automobiliuose nebuvo saugos diržų, dėl per didelio vežamo asmenų skaičiaus trūkdavo oro, juose nebuvo veikiančios ventiliacijos, konvojuojami asmenys sėdėdavo susispaudę. Taigi taip konvojuojamas baiminosi, kad avarijos metu gali stipriai nukentėti, nes veidas trenktųsi į priešais sėdintį asmenį arba į organinį stiklą. Dėl to patyrė psichologinę įtampą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius, neatitinkančius objektyvių faktinių Viešojo saugumo tarnybos vykdomų konvojavimų aplinkybių, nedetalizavo jo galimai pažeistų teisių konkretaus konvojavimo įvykio metu. Teigia, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jo konvojavimas vyko nurodytą laiko trukmę, klaidina teismą. Pažymi, jog konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Asmens konvojavimas vyksta konkrečią dieną, bet ne laikotarpį. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Nurodo, jog Viešojo saugumo tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nekaupia bei nesistemina informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Paaiškina, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 146 punkte nėra nustatytų reikalavimų, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas.

Teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose yra įrengtos veikiančios ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą. Pažymi, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja asmenis tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų, vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Atsakovės atstovės nuomone, byloje nėra duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžia, kad konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, nepažeidus Konvojavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Patikslintame atsiliepime atsakovės atstovė nurodė planinių konvojų maršrutus ir specialiuosius automobilius, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. D. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo konvojuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. automobiliuose nebuvo saugos diržų, dėl per didelio vežamo asmenų skaičiaus trūkdavo oro, juose nebuvo veikiančios ventiliacijos, konvojuojami asmenys sėdėdavo susispaudę.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės (ginčui aktuali taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.). Pagal jas, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimų reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas) ir kt.

Pagal atsakovės atstovės pateiktus duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiais maršrutais: Vilnius–Utena–Vilnius – 2017 m. rugsėjo 4 d.; Vilnius–Alytus–Vilnius – 2017 m. sausio 2 d., gruodžio 21 d.; 2018 m. sausio 18 d., balandžio 16 d. ir 19 d.; 2019 m. rugsėjo 26 d. ir spalio 3 d.; Vilnius–Klaipėda–Vilnius – 2018 m. sausio 9 d. ir 11 d.; Kaunas–Pravieniškių Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL)–Alytus–Pravieniškių LAVL–Kaunas – 2018 m. liepos 11 d. ir spalio 31 d.; Kaunas–Pravieniškės–Alytus–Pravieniškės–Kaunas – 2018 m. liepos 18 d.; 2019 m. kovo 13 d.; Vilnius–Pravieniškės–Alytus–Vilnius – 2018 m. lapkričio 9 d. (b. l. 64-78, 79-91).

Pareiškėjas buvo vežamas šiais specialiaisiais automobiliais: „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Nors pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia jo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad automobilyje jam nebuvo suteikta sėdima vieta.

Pareiškėjas teigia, kad automobiliai, kuriais jis buvo konvojuojamas, nėra pritaikyti keleiviams vežti, juose nėra saugos diržų, kitų apsaugos nuo avarijos priemonių. Pateikti į bylą minėtų transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 93, 98, 106, 110, 116, 122, 127, 129, 131) įrodo, kad jų kategorija, klasė – M2-CWK, N2-BAM-SG, N2-BA. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 14 d.), 8.2, 8.3, 9, 15.6.3, 16.14, 18.7 punktus, tokios transporto priemonės yra: transporto priemonės keleiviams vežti (M2, M3), kitos specialiosios paskirties transporto priemonės, žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai (SG, BAM). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovė turėjo teisę konvojavimui naudoti minėtus specialiuosius automobilius, kadangi jie yra pritaikyti žmonėms vežti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 1 punkte apibrėžta, kad šiuo teisės aktu nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui (dėl saugos diržų). Techninių reikalavimų 1 priedas nustato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 punkte nustatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Kaip minėta, transporto priemonės, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (M2, N2). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 26198 redakcija, toliau – KET), 232 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 223 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 punktas). Jeigu nėra įrengtų saugos diržų, nors jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatyta įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitiktis, dėl kurios gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) dirbtinis kamerų dirbtinis apšvietimas. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus.

Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 94, 99, 107, 111, 117, 123, 128, 130, 133, 134), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 93, 98, 106, 110, 116, 122, 127, 129, 131) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Jei pareiškėjo konvojavimo metu specialiojo automobilio vėdinimas neveikė arba būdavo neįjungiamas, pareiškėjas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei jo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovės atstovės vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Taigi teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko neįrodytais.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė skundo teiginių dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Deklaratyvaus pobūdžio argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovės į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikties techniniams reikalavimams ir konvojaus pareigūnų veiklos atitikties Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. spalio 3 d. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė