- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2YT-8348-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00468-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- O. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius ir J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad ji po savo motinos, M. D. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjos procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaiko.
Suinteresuotas asmuo J. D. dėl pareiškimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos motina M. D. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) ( pas dukrą O. A.). Po M. D. mirties jos palikimas - namų apyvokos ir asmeniniai daiktai( baldai, rūbai) liko pas pareiškėją, O. A.. Registruotino ir nekilnojamojo turto palikėja neturėjo. Kaip matosi iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, apie jokį motinai priklausiusį žemės sklypą tuomet nebuvo žinoma ir tik šių metų gegužės mėnesį paaiškėjo, kad M. D. priklauso piniginė kompensacija už jos turėtą žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pažyma apie kompensavimą pinigais už valstybės išperkamą žemės sklypą, Šiaulių apskrities sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo M. D..
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. D.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po M. D. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja O. A. po savo motinos, M. D., mirties priėmė jos palikimą- asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jos veiksmams kas nors prieštarautų, suinteresuotas asmuo, M. D. sūnus, įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. A. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą iš karto po jos mirties pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.