Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-07-27 · Civilinė byla Nr. e2-9447-639/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-27
Bylos Nr.
e2-9447-639/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07229-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“
Atsakovas
M. F.
Civilinė byla Nr. e2-9447-639/2015(Proceso Nr. 2-06-3-07229-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5.; 63.3.; 116.5.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinį atsakovui M. F. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 87,04 Eur skolos, 469,38 Eur palūkanų, 0,012 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-04-07 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur (300,00 Lt) kreditas, o atsakovas įsipareigojo sugrąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas iki 2011-06-07, kartu sumokėdamas ir kredito mokestį, viso: 106,58 Eur. Atsakovas prievolės laiku grąžinti kreditą ir kitas mokėtinas sumas nevykdė, todėl pagal kredito sutarties 6 ir 9.1. punktus ieškovė jam apskaičiavo 0,012 Eur delspinigius, 469,38 Eur palūkanas. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, teismui nepateikta.

Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog tarp šalių sudarytos paskolos pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, ieškovo reikalavimas priteisti 87,04 Eur skolos, ir 0,012 Eur delspinigių tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 469,38 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 1430 dienų (!) taikant 137,89 proc. metinę palūkanų normą. Sutartimi šalys buvo sutarusios, kad jei kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti Sutarties (bendrųjų nuostatų) 6 skyriuje bei Sutarties (specialiųjų sąlygų) 1 Skyriuje nurodytas palūkanas už naudojimąsi suteiktais pinigais. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą – 137,89 procentų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, matyti, jog paskaičiuota 469,38 Eur palūkanų suma daugiau kaip penkis kartus viršija negrąžinto kredito sumą, yra neprotingai didelė. Taip pat pažymėtina, kad jei skolininkas laiku neįvykdo piniginės prievolės, kreditorius įgijo teisę reikalauti iš skolininko netesybų. Negrąžinus skolos, buvo skaičiuojami paskolos sutartyje numatytos palūkanos, net už 1430 dienas (daugiau kaip trejus metus !). Kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, skaičiuoja ir taip didžiules palūkanas, jie neatlieka skolininko skatinimo greičiau įvykdyti prievolę funkcijos, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai kompensacinė funkciją transformuojasi į skolininko nubaudimą ir kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami.

Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas,- iki 46,93 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetant.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 24,07 procentais. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 24,07 procentai sumokėto (15,00 eur.) žyminio mokesčio, t.y. 3,61 eurų žyminio mokesčio (CPK 88, 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ iš atsakovo M. F. 87,04 Eur skolos, 46,93 Eur palūkanų, 0,012 Eur delspinigių, viso: 133,98 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 133,98Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Teisėjas Saulius Zajarskas