Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens atstovei R. L.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams antstoliui V. D., A. B., tretieji asmenys R. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, įrašo viešame registre panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovės nuomone ½ dalis žemės sklypo negalėjo būti parduodama varžytinėse dar ir dėl to, kad nebuvo nustatyta R. N. parduodamo sklypo realioji dalis.

Turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Ieškovas esminį teisių pažeidimą motyvuoja galimu didžiausios kainos negavimu parduodant dalį žemės sklypo, tačiau šie motyvai paremti tik prielaidomis, kadangi ieškovas įrodymų dėl turto vertės neteikė. Teiginiai apie ieškovo teisių pažeidimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė A. B. sutinka nupirkti likusią žemės sklypo dalį už analogišką kainą, tokiu būdu ieškovas gautų maksimalią kainą už įkeistą turtą, ieškovo interesai būtų apginti kitu būdu, todėl turto pardavimo iš varžytinių akto naikinimas nėra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti ieškovo teises vykdymo procese.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė išreiškė nuomonę, kad hipoteka įkeisto turto, kurį paveldėjo valstybė, antstolis negalėjo realizuoti varžytinėse, ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Tretysis asmuo R. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Prašyme nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Antstolio V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro 2014-05-05 vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 195 334,30 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo ieškovo D. B. A/S naudai, išieškojimą nukreipiant į hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą turtą – 3,10 ha bendro ploto žemės ūkio apskrities žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k, Plungės r.

Žemės sklypas priklausė skolininkams G. B. ir V. B.. Po skolininko mirties V. B. priklausančią sklypo dalį paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, o šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, G. B. priklausančią sklypo dalį paveldėjo R. N.. Vykdant išieškojimą, antstolis 2015-01-22 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo R. N. ir Lietuvos Respublikai lygiomis dalimis priklausantį žemės sklypą bei paragino sklypo savininkus per 1 mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti skolą, įspėjo, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį, bus pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo procedūra.

Antstolis 2015-04-10 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė nukreipti išieškojimą į valstybės paveldėtą ir perimtą hipoteka bankui įkeistą ½ žemės sklypo dalį, panaikino areštą valstybei priklausančiai žemės sklypo daliai ir toliau vykdė išieškojimą tik iš R. N. priklausančios žemės sklypo dalies. 2015-04-17 antstolis pranešė apie R. N. priklausančios žemės sklypo dalies varžytines. Ieškovas 2015-04-23 pateikė antstoliui prašymą, kuriuo prašė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atšaukti žemės sklypo pardavimo pirmąsias varžytines.

Antstolis gavęs prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą, 2015-05-11 pasiūlė ieškovui per 5 d. nuo pasiūlymo gavimo, susimokėti vykdymo išlaidas. Ieškovui vykdymo išlaidų nesumokėjus, vykdė varžytines. Ieškovas 2015-05-29 pateikė skundą antstoliui, prašydamas pripažinti negaliojančiomis varžytines, grąžinti vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2015-06-08 patvarkymu atsisakė tenkinti ieškovo skundą, turto pardavimo iš varžytinių aktu ½ dalį 3,1 ha bendro ploto žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., už 8535 Eur pardavė A. B., 2015-06-08 patvarkymu dalinai įvykdytą dokumentą grąžino ieškovui, vykdomąją bylą užbaigė.

Dėl ieškovo teisės atsisakyti išieškojimo

Byloje iškilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kai išieškotojas (ieškovas) pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo.

CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu. Įstatymas nenustato išieškotojui jokių papildomų sąlygų tam, kad išieškotojas šią savo teisę realizuotų. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento.

Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Patvarkymas dėl vykdomojo grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomasis dokumentas grąžinamas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą antstoliui dėl vykdomojo grąžinimo pateikė 2015-04-23. Antstolis, gavęs išieškotojo prašymą, 2015-05-11 pasiūlė ieškovui per 5 d. nuo pasiūlymo gavimo, susimokėti vykdymo išlaidas, ieškovui vykdymo išlaidų nesumokėjus, tęsė pradėtus vykdymo veiksmus.

Teismas sprendžia, kad antstolis, gavęs išieškotojo prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą, turėjo priimti motyvuotą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

CPK 611 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Analogiška vykdymo išlaidų išieškojimą numato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 straipsnis, kuriame pasakyta, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių mokėjimo jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Iš nurodytų normų matyti, kad grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui, vykdomoji byla negali būti baigta, jeigu nėra sumokėtos visos vykdymo išlaidos. Kadangi vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas, išieškotojo prašymu jis galėjo būti grąžintas tik išieškotojui (ieškovui) sumokėjus visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo. Minėtomis CPK nuostatomis dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo detaliai reglamentuoti antstolio veiksmai, gavus išieškotojo prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų nesumokėjimo klausimas siejamas tik su vykdomosios bylos užbaigimo terminu. Toks teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolis, išieškotojui nesumokėjus vykdymo išlaidų, gali tęsti pradėtus ar atlikti naujus vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, gavęs antstolio 2015-05-11 pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo (l. 70), 2015-05-14 informavo antstolį, kad vykdymo išlaidos bus sumokėtos, prašė antstolio atsiųsti sąskaitą (l. 72). Teismo vertinimu šioje situacijoje, nesant ginčo dėl to, kad išieškotojas turi sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas, antstolis privalėjo spręsti klausimą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo atidėjimo iki vykdymo išlaidų sumokėjimo, remiantis CPK 625 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, bet ne tęsti vykdymo veiksmus savo iniciatyva, nesant tokių veiksmų poreikio. Ginčo atveju antstolis, gavęs išieškotojo prašymą, jo neišnagrinėjo, neatliko būtinų veiksmų t.y. nepriėmė jokio procesinio dokumento (patvarkymo, numatyto CPK 625 str. 2 d.), vykdymo veiksmu tęsė, nesant išieškotojo valios, tokiais veiksmais antstolis nesilaikė antstolių veiklos ir civilinio proceso principų, tuo pažeidė ieškovo kaip išieškotojo ir vykdymo proceso dalyvio teises.

Dėl antstolio teisės realizuoti hipoteka įkeistą ir valstybės paveldėtą turtą

Byloje kyla ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš valstybės paveldėto turto vykdymo procese aiškinimo ir taikymo.

Antstolio atstovo teigimu pagal CPK 668 straipsnio 2 dalies ir 692 straipsnio nuostatas antstolis negali nukreipti išieškojimo į valstybei priklausantį ir hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.

CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

CPK 692 straipsnis reglamentuoja antstolio veiksmus priverstinai vykdant teismų sprendimus dėl turto konfiskavimo ir perdavimo valstybei, o ne atliekant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nukreipti išieškojimą į įkeistą ir valstybės paveldėtą žemės sklypą. Teismo vertinimu sąvoka „valstybės paveldėtas turtas“ nėra tapati valstybei perduotinam turtui. Paveldimas turtas valstybei nėra perduotinas taip, kai pavyzdžiui konfiskuotinas turtas, daiktiniai įrodymai ir kt.

CPK 668 straipsnio 2 dalis, nereglamentuoja hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo tvarkos.

Valstybė paveldėtą turtą įgyja universaliu teisių perėjimo pagrindu, taip įgydama ne tik teises, bet ir prievoles (CK 5.1 str.). Pagal CK nuostatas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau civilinio kodekso normos nereglamentuoja valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto procesinės realizavimo tvarkos ir gautų lėšų paskirstymo.

Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus reglamentuoja CPK I.III skyrius, kurio 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas Kad ši norma nedraudžia antstoliui realizuoti hipoteka įkeistą turtą, kurį paveldėjo valstybė, tapusi hipotekos skolininke, pripažįstama ir formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-428-695/2015), pagal kurią valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą vykdo antstolis, o ne kiti asmenys, t. y. ir ne VMI. Spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad vykdymo proceso metu hipoteka įkeistas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, savaime nereiškia, kad pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas. Teismo vertinimu valstybė realizuoti turtą žemės sklypą galėtų kitokia tvarka (nei turtą realizuojant antstoliui), jeigu būtų sumokėjusi skolą paveldėto turto ribose (CK 4.193 str. 4 d.) ir išlaisvinusi paveldėtą įkeistą daiktą iš hipotekos (CK 4.197 str. 12 d. 1 p.).

Teismas sprendžia, kad antstolis netinkamai aiškino valstybei perduotino turto sąvoką ir CPK nuostatas, todėl nepagrįstai 2015-04-10 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė nukreipti išieškojimą į valstybės paveldėtą ir perimtą hipoteka bankui įkeistą ½ žemės sklypo dalį, panaikino areštą valstybei priklausančiai žemės sklypo daliai ir toliau vykdė išieškojimą tik iš R. N. priklausančios žemės sklypo dalies.

Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2015-06-08 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini)-106626-BP759, kuriuo antstolis pardavė iš varžytinių atsakovei A. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k, Plungės r., dėl to, kad vykdant varžytines buvo pažeistos esminės ieškovo teisės, turtą pardavinėjant dalimis. Nors ieškovas ieškinyje nenurodo teisės normos, kurios pagrindu ginčija turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių seka, kad turto pardavimo iš varžytinių aktą prašo pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Byloje kyla ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimą negaliojančiu tuo pagrindu, jog turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, taikymo ir aiškinimo.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas teismo sprendimu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytinių gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Sprendžiant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo būtina nustatyti ne tik konkretų įstatymo pažeidimą, bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu.

Ieškovas teisių pažeidimą sieja su galimu didžiausios kainos negavimu, parduodant ne visą, bet dalį žemės sklypo.

Byloje nustatyta, kad antstolis nepagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į valstybės paveldėtą ir perimtą hipoteka bankui įkeistą ½ žemės sklypo dalį, vykdė išieškojimą tik iš R. N. priklausančios žemės sklypo dalies. Ieškovui buvo įkeistas visas 3,10 ha žemės sklypas, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamo objekto kainą ir pažeidžia ieškovo kaip išieškotojo teises ir teisėtus interesus.

Teismas atmeta antstolio atstovo argumentą, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos, kadangi dalis sklypo buvo parduota už didesnę kainą nei žemės sklypo rinkos vertė, t.y. ½ dalies žemės sklypo vertė ekspertizės aktu nustatyta 2100 Eur, o ½ sklypo parduota už 8535 Eur. Iš vykdomojoje byloje esančio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo akto matyti, kad žemės sklypo buvo vertinamas po varžytinių, nustatant, jog viso žemės sklypo rinkos vertė pardavimo momentu buvo 4200 Eur. Akivaizdu, kad žemės sklypo rinkos vertė nustatyta ekspertizės aktu neatspindi žemės sklypo rinkos vertės, kadangi ½ žemės sklypo varžytinėse buvo parduota už ženkliai aukštesnę kainą nei nustatyta viso žemės sklypo vertė. Ieškovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, siūlė priverstinai iš varžytinių parduodamo turto kainą turto arešto akte nustatyti 17 377, 20 Eur, kaina, artima ieškovo nurodytajai, buvo nustatyta ir 2015-01-22 turto arešto aktu, areštuojant 3,10 ha žemės sklypą (vykd. bylos l. 17-18), varžytinėse ½ dalis žemės sklypo parduota už kainą analogišką ieškovo pasiūlytajai.

Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad egzistavo galimybė ginčo turtą parduoti brangiau, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad turtas buvo pardavinėjamas dalimis, leidžia daryti išvadą, jog žemės sklypas parduodamas kaip vieningas objektas yra patrauklesnis potencialiam pirkėjui ir atitinkamai žemės sklypo kaina didesnė.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ½ dalis žemės sklypo negalėjo būti parduodama varžytinėse dar ir dėl to, kad nebuvo nustatyta R. N. parduodamo sklypo realioji dalis. Šį ieškovės atstovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R. N. ir valstybei po ½ dalį, išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančios turto bendrojoje nuosavybėje dalies.

Įstatymas antstolį įpareigoja hipoteka įkeistą turtą parduoti kuo efektyviau. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. Tai reiškia, kad antstoliui reikia imtis visų priemonių turtui parduoti kuo didesne kaina. Ginčo atveju žemės sklypo pardavimas dalimis mažino jo kainą, todėl teismo vertinimu toks turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines išieškotojo (ieškovo) teises ir konstatuotas antstolio padarytas procesinis pažeidimas yra pagrindas varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Pripažinus 2015-06-08 turto pardavimo aktą iš varžytinių negaliojančiu, būtina išspręsti ir iš šio akto pripažinimo negaliojančiu kylančias pasekmes.

Ieškovas prašo pripažinus turto pardavimo aktą negaliojančiu taikyti restituciją natūra. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad neturėtų būti taikoma restitucija (CPK 602 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad taikant restituciją natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama suma, R. N. grąžintinas turtas – žemės sklypas, atsakovei G. B. priteistina už turtą sumokėta pinigų suma (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Iš vykdomojoje byloje esančio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad gautos lėšos paskirstytos 2015-06-08, dalis lėšų paskirstyta išieškotojui - 7685,88 Eur, likusi suma – 849,12 Eur paskirta antstoliui. Pagal suformuotą teismų praktiką jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės (ieškovas disponuoja lėšomis, gautomis varžytinių, kurių rezultatą ginčija, metu), yra pagrindas nukrypti nuo suformuotos praktikos ir atsižvelgiant į tai, kad sąžiningumo principas (CK 1.5 str.) įpareigoja visus teisinių santykių subjektus elgtis sąžiningai bei įvertinus ieškovo poziciją dėl vykdymo veiksmų, ieškovas įpareigotinas pirkėjui grąžinti lėšas, gautas realizavus turtą varžytinėse.

Dėl įrašo viešame registre panaikinimo ir varžytinių pripažinimo negaliojančiomis

Ieškovas prašo panaikinti įrašą viešame registre dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., priklausymo A. B..

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad teisinis pagrindas ginčo žemės sklypo įregistravimui nekilnojamojo turto registre buvo 2015-06-08 turto pardavimo iš varžytinių aktas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 2 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo sprendimas, kurio yra panaikinami nekilnojamojo daikto įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių įregistravimo į tą nekilnojamąjį daiktą pagrindai, yra pakankamas pagrindas tiek nekilnojamojo daikto, tiek ir daiktinių teisių į jį išregistravimui. Teismo vertinimu ieškovo reikalavimas panaikinti ½ dalies 3,100 ha ploto žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, negali būti laikomas savarankišku materialiniu reikalavimu ir nagrinėtinas teisme, nes duomenų įrašymas nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas – nagrinėjamu atveju 2008 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas. Dėl šių priežasčių civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Ieškovas ieškiniu, remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir ginčydamas turto pardavimo iš varžytinių aktą, prašo pripažinti negaliojančiomis varžytines, tačiau tokio asmens teisių gynimo būdo CPK neįtvirtina, todėl civilinės bylos dalis ir dėl šio reikalavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-243/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, iš antstolio ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 192 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį A. B. buvo parduota R. N. nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją;

grąžinti R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš antstolio V. D. 849,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 12 ct) A. B.;

priteisti iš D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, 7685,88 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 88 ct) A. B..

Priteisti iš antstolio V. D. 192 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą..

Civilinę bylą dalyje dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis ir įrašo viešame registre panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.