- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-1491-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12820-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autostarto grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valandas“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,
dalyvaujant apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Valandas“ atstovui R. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autostarto grupė“ atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valandas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
I. Ginčo esmė
Tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. gegužės 5 d. buvo sudarytos krovinio pervežimo sutartys Nr. 01/2010 05 05 ir Nr. 02/2010 05 05. Pagal šias sutartis ieškovas UAB „Valandas“ įsipareigojo pervežti krovinį (brokuotus cilindrus) iš UAB „Mažeikių nafta“ į RAB Susivienijimą „KOMPRESOR“ (Rusija, Penza) bei iš ten pasikrovus kokybiškas prekes pargabenti atgal. Sutartį Nr. 01/2010 05 05 UAB „Valandas“ įvykdė. Krovinio iš RAB Susivienijimo „KOMPRESOR“ pagal sutartį Nr. 02/2010 05 05 UAB „Valandas“ nepervežė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Valandas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 215,04 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pagal pervežimo sutartį Nr. 01/2010 05 05, nurodydamas, kad sutarties sąlygas įvykdė, tačiau atsakovas su ieškovu pagal sutartį neatsiskaitė. Atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1387,46 Lt netesybų ir nuostolių atlyginimo dėl pervežimo sutarties Nr. 02/2010 05 05 nevykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priešieškinį. Apeliacinis skundas byloje paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinis.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, nuvykęs į pasikrovimo vietą, neišlaukė sutartyje numatyto 48 valandų pasikrovimo termino, krovinio nepaėmė ir nepristatė. Tokiu būdu ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl privalo sumokėti atsakovui sutartyje numatytas 10 procentų sutarties kainos netesybas bei atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro pervežimo kainos skirtumas, atsakovo sumokėtas naujam vežėjui, taip pat išlaidos už muitinėje paruoštus dokumentus.
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė atsakovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad krovinio pasikrovimo laikas sutartimi yra numatytas 2010 m. gegužės 13 d. – 2010 m. gegužės 14 d. 8 val. Ieškovas, laiku atvykęs pasiimti krovinio sužinojo, kad jis bus paruoštas tik 2010 m. gegužės 19 d. Apie susidariusią situaciją buvo informuotas atsakovas, tačiau jis nereagavo. Kadangi įmonė, iš kurios turėjo būti paimtas krovinys, 2010 m. gegužės 14 d. darbą baigė 16 val., o kitos dvi dienos buvo nedarbo dienos, ieškovas 16 val. išvyko be krovinio. Ieškovo nuomone, jis tinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, todėl neprivalo atlyginti atsakovo nuostolių. Dėl sutarties nutraukimo kaltas atsakovas, laiku nepateikęs vežėjui krovinio ir atsisakęs suderinti sąlygas, kuriomis vežėjas gali vykdyti sutartį.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkindamas priešieškinį nurodė, kad pervežimo sutarties 2 punkte numatyta, jog krovinio pakrovimui ir iškrovimui skiriamos 4 dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad iškrovimui ir pakrovimui skiriama po 48 valandas, ir ieškovas privalėjo nuo atvykimo į pasikrovimo vietą momento jas išlaukti. Ieškovas, atvykęs į pasiimti krovinio, neišlaukė sutartyje numatyto laiko ir pasišalino iš pakrovimo vietos 2010 m. gegužės 14 d. be krovinio, nors jam buvo sudarytos sąlygos laukti, kol krovinys bus paruoštas. Tokiu būdu ieškovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Ieškovo teiginį, kad krovinio siuntėjas nurodė, jog krovinys bus paruoštas tik 2010 m. gegužės 19 d., pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytu, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškovui pažeidus sutartį, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo sutarties 9 punkte numatytų 10 procentų dydžio netesybų, sudarančių 207,17 Lt (10 proc. nuo 600 Eur pervežimo kainos), ir nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė išmuitinant krovinį, iš viso 1 387,46 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.61 straipsnio 1 dalis ir 6.63 straipsnio 2 dalis). Tenkindamas priešieškinį, pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 209,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (66 Lt žyminio mokesčio ir 143,50 Lt išlaidų už dokumentų vertimą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Valandas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovo UAB „Autostarto grupė“ ieškovui 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš esmės pažeidė pervežimo sutarties sąlygas. Pervežimo sutarties Nr. 02/2010 05 05 reikalavimą dėl atvykimo į pakrovimo vietą (2010 m. gegužės 13 d. – 2010 m. gegužės 14 d. 8 val.) ieškovas įvykdė tinkamai ir dėl to ginčo nėra. Pervežimo sutarties Nr. 02/2010 05 05 sąlygose atvykimo į iškrovimo vietą data nurodoma 2010 m. gegužės 17 d., o sutartyje numatytos sankcijos už pavėlavimą labai griežtos. Kadangi atvykus į pakrovimo vietą paaiškėjo, kad krovinys bus paruoštas tik 2010 m. gegužės 19 d., ieškovas apie tai iš karto faksograma informavo atsakovą ir, pasikeitus sutarties sąlygoms, nurodė kokiomis sąlygomis jis galės vykdyti sandorį. Atsakovas neatsakė, todėl ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas krovinio nepateikė. Užkirsdamas kelią įmonės nuostoliams, ieškovas 2010 m. gegužės 14 d. 16 val. nurodė vairuotojui išvykti iš pakrovimo vietos, kadangi įmonės teritorija buvo uždaroma nedarbo dienoms. Ieškovo nuomone, nepateikdamas krovinio laiku ir nesuderinęs papildomų sutarties sąlygų, atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Byloje yra pakankamai įrodymų, liudijančių, kad krovinys nebuvo paruoštas. Kadangi nedarbo dienomis nei fabrikas, nei muitinė nedirba, o automobilis priverstinai turėjo palikti pakrovimo teritoriją iki 2010 m. gegužės 17 d., buvo suprasta, jog sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi nepateiktas krovinys. Net jei autotransporto priemonė būtų pasilikusi stovėti iki 2010 m. gegužės 15 d., krovinys nebūtų buvęs pakrautas. Net jei krovinys ir būtų buvęs paruoštas, be 2010 m. gegužės 17 d. nepavyktų atlikti muitinės procedūrų.
Atsiliepimas
2) Atsakovo teismui pateikti dokumentai neįrodo ieškovo nurodomų neva patirtų nuostolių dėl ieškovo veiksmų. Pateiktuose dokumentuose neatitinka datos, nėra nurodyti nei atsakovo, nei ieškovo rekvizitai, todėl darytina išvada, jog šie dokumentai nepagrindžia jokių faktinių bylos aplinkybių. Be to, pateikti dokumentai yra susiję su muitinės operacijomis, kurios negalėjo būti vykdomos, kadangi krovinys nebuvo pakrautas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autostarto grupė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo 350 Lt išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliantas niekuo neįrodo savo teiginių, kad krovinys nebūtų buvęs paruoštas per sutartyje numatytą terminą. Be to, net ir esant nežymiam krovinio pateikimo vėlavimui apeliantas neturėjo teisės sutarties nutraukti, kadangi vienašališko sutarties nutraukimo teisė nėra numatyta sutartyje, o nežymus krovinio pakrovimo vėlavimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnį. Sutarties 2 punkte numatytas bendras 4 dienų terminas krovinio pakrovimui ir iškrovimui, todėl pakrovimui nebūtinai turi būti skiriamos 48 valandos. Be to, sutartyje nenumatyta, jog per šį terminą turi būti atliekamos ir muitinės procedūros. Atsakovo manymu, jis pateikė teismui tinkamus įrodymus, patvirtinančius patirtų nuostolių faktą ir dydį, apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytas sumas priteisė iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Valandas“ atvykęs į krovinio pakrovimo vietą pervežimo sutartyje numatytu laiku išvyko iš pakrovimo vietos nesulaukęs, kol bus pakrautas krovinys, t.y. atsisakė krovinį vežti. UAB „Valandas“ iš esmės neginčija, jog nutraukė su atsakovu sudarytą pervežimo sutartį, tačiau mano, jog tai įvyko dėl atsakovo UAB „Autostarto grupė“ kaltės, kadangi pastarasis sutartyje numatytu terminu nepateikė vežėjui krovinio. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, byloje nustatyta, kad UAB „Valandas“ išvyko iš krovinio pakrovimo vietos dar nesuėjus sutartyje numatytam krovinio pakrovimo terminui. Aplinkybę, jog krovinys nebūtų buvęs pakrautas sutartyje numatytu laiku pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodyta, kadangi jai patvirtinti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus prielaidą, jog krovinys nebūtų kraunamas nedarbo dieną. Argumentą, jog savaitgalį nebūtų buvę galimybės atlikti muitinės procedūras teisėjų kolegija atmeta sutikdama su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog nėra pagrindo teigti, jog sutartyje numatytas pakrovimui ir iškrovimui skirtas terminas apima ir muitinės formalumų sutvarkymą. Apelianto argumentą, kad vairuotojas privalėjo palikti pakrovimo teritoriją, paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – RAB Susivienijimo „KOMPRESOR“ raštas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonei buvo sudaryta galimybė likti įmonės teritorijoje iki krovinio pakrovimo ir dokumentų sutvarkymo pabaigos, tačiau autotransporto priemonė išvyko vairuotojo iniciatyva (b.l. 83). Ta aplinkybė, jog krovinys kitam vežėjui buvo pakrautas po penkių dienų, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina apelianto argumentų pagrįstumo, kadangi ieškovui atsisakius vežti krovinį atsakovas turėjo sudaryti vežimo sutartį su kitu vežėju, dėl ko krovinio pervežimo procedūros objektyviai galėjo užtrukti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pervežimo sutartis su UAB „Vitransa“ sudaryta 2010 m. gegužės 17 d. (b.l. 45).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog nežymus krovinio pateikimo vėlavimas savaime nesudaro pagrindo vežėjui nutraukti sutartį, kadangi tokia galimybė tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, o pagal bendrąsias sutarčių teisės nuostatas vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik esant esminiam sutarties pažeidimui iš kitos šalies. Apeliantas neįrodė, jog krovinio pateikimo vėlavimas (jei jis būtų buvęs) šiuo atveju prilygtų esminiam sutarties pažeidimui. Ta aplinkybė, jog sutartyje numatytos griežtos sankcijos vežėjui už pavėlavimą atvykti į sutarties vietą, teisėjų kolegijos pripažįstama teisiškai nereikšminga, kadangi akivaizdu, jog pavėlavus atvykti į paskirties vietą dėl krovinio siuntėjo kaltės sutartyje numatytos sankcijos vežėjui negalėtų būti taikomos. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 2 dalimi, vežėjas neatsako už pavėlavimą pristatyti krovinį jei tai įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės.
Apeliantas taip pat nurodė, kad transporto priemonė išvyko iš pakrovimo vietos dėl to, jog atsakovas atsisakė suderinti prastovų dydį, siekdamas išvengti nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantui krovinių pervežimas yra profesinė veikla, vien ta aplinkybė, jog sutartyje nebuvo numatytas apmokėjimas už prastovas, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas įgyja teisę nevykdyti sutarties atsiradus prastovų faktui, t.y. paaiškėjus, kad vežėjui tapo mažiau naudinga vykdyti sutartį. Ta aplinkybė kad atsakovas gavęs rašytinį ieškovo pranešimą, kuriuo reikalaujama suderinti prastovų apmokėjimo dydį (t.y. iš esmės reikalavimą pakeisti sudarytą sutartį, įtraukiant joje nenumatytas sąlygas), su tokiu reikalavimu nesutiko, nesudarė pagrindo atsakovui atsisakyti vykdyti sutartį tokiomis sąlygomis, kurias buvo suderėjusios šalys. Nuostoliai, galimai padaryti netinkamu kitos šalies sutartinių prievolių vykdymu, turėtų būti išieškomi iš kaltosios šalies bendra tvarka, įrodžius šių nuostolių faktą ir dydį.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai ieškovą pripažino pažeidusiu prievolę (t.y. nutraukusiu vežimo sutartį nesant tam įstatyme numatytų pagrindų) ir dėl to turinčiu pareigą atlyginti dėl šio pažeidimo atsakovo patirtus nuostolius bei sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas patyrė nuostolius, kurie buvo jam iš ieškovo priteisti ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta atsakovo nuostolių dalį, susijusią su kainos skirtumu sudarant vežimo sutartį su kitu vežėju. Šių nuostolių faktą bei dydį tinkamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – vežimo sutartys su ieškovu UAB „Valandas“ bei UAB „Vitransa“, iš kurių matyti, kad naujam vežėjui sumokėta suma buvo 50 Eur didesnė nei sulygta su ieškovu. (b.l. 8, 45). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidos, patirtos dėl muitinės dokumentų tvarkymo, taip pat laikytinos nuostoliais, susijusiais su netinkamu ieškovo prievolių pagal vežimo sutartį vykdymu. Tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad visus mokėjimus už muitinės dokumentų tvarkymą atliko ne atsakovas, o krovinio siuntėjas - RAB Susivienijimas „KOMPRESOR“. Atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareigą padengti nurodytas išlaidas siuntėjui jas apmokėjus įgijo jis, ir kad jis šią pareigą įvykdė (t.y. realiai patyrė nurodytus nuostolius dėl muitinės dokumentų tvarkymo). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas išlaidas pripažino atsakovo UAB „Autostarto grupė“ nuostoliais ir nepagrįstai jas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Sutartyje numatytos netesybos laikytinos šalių susitarimu nustatyta minimalia nuostolių suma, todėl tuo atveju, jei sutartyje numatyta netesybu suma didesnė už įrodytų nuostolių sumą, iš kaltosios šalies priteisiamos sutartyje numatytos netesybos, nebent teismas nustatytų esant įstatyme numatytus pagrindus netesybas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ginčijama sprendimo dalimi priteisdamas iš ieškovo visą priešieškiniu reikalautą nuostolių atlyginimo sumą ir kartu sutartyje numatytas netesybas, šios taisyklės nesilaikė. Konstatavus, kad atsakovo įrodytų nuostolių suma sudaro 50 eurų (vežimo kainos skirtumas, atsiradęs dėl būtinybės samdyti kitą vežėją), o sutartyje numatytos netesybos – 60 eurų (10 proc. nuo vežimo kainos, kuri lygi 600 eurų), atsakovui iš ieškovo priteistina bendra 60 eurų (207,17 Lt) suma, kadangi šalys sutartyje laisva valia suderėjo tokį netesybų dydį, o atsakovo patirtų įrodytų nuostolių suma šio dydžio neviršija.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina nurodant, jog priešieškinis tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 207,17 Lt netesybų už sutarties nevykdymą.
Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kartu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendime numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirtymas priešieškinio dalyje. Kadangi priešieškinio reikalavimai tenkinami 15 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina 31,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Abi šalys taip pat prašo atlyginti joms turėtas teisinės pagalbos išlaidas rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Apeliantas nurodo turėjęs 700 Lt, atsakovas – 350 Lt išlaidų (b.l. 100, 112). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos šalims priteisiamos atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalis), taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčijamą sumą. Įvertinusi nurodytus kriterijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui iš atsakovo priteistina 200 Lt, o atsakovui iš apelianto – 50 Lt teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme tenkintų apelianto reikalavimų dalį, apeliantui iš atsakovo taip pat priteistini 57 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio (85 proc. nuo 67 Lt – b.l. 95).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, pakeisti, nurodant, kad atsakovui UAB „Autostarto grupė“ iš ieškovo UAB „Valandas“ priteistina 207,17 Lt netesybų ir 31,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Autostarto grupė“ 257 Lt (du šimtus penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Valandas“ naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Valandas“ 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Autostarto grupė“ naudai.