Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3586-794/2018, kuria atsisakyta priimti nurodyto ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos personalinei V. P. įmonei „AISTA“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti personalinei V. P. įmonei „AISTA“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei įvykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos personalinei V. P. įmonei „AISTA“ iškėlimo.Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl bankroto bylos personalinei V. P. įmonei „AISTA“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditoriaus pareigą pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei įvykdė, išsiųsdamas jai pranešimus ir įspėdamas ją, jog nesumokėjus skolos nurodytu laiku, jis kreipsis į teismą. Skolininkė nurodytu terminu įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovas išsiuntė skolininkei paruoštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pranešimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skolininkei išsiųsti pranešimai laikytini įteiktais tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: 1) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas; 2) pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus specialius reikalavimus; 3) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos pateikimo pagrindus (ĮBĮ 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010.).Subjektai, inicijuojantys bankroto bylos iškėlimą, nurodyti ĮBĮ normose. ĮBĮ nustato dvi subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, grupes: I) subjektus, turinčius pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir II) subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl tokios bylos iškėlimo. Remiantis ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktu kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti. Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 punktą inicijuoti bankroto bylą gali kreditorius (kreditoriai), kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).Kreditoriaus ieškiniu įrodinėjama, kad atsakovė personalinė V. P. įmonė „AISTA“ nesumokėjo įstatymų nustatytų mokesčių valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetams ir yra skolinga juos administruojančiam VSDFV Vilniaus skyriui, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas, 5 straipsnio 1 punktas). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.Ieškovas 2017 m. birželio 13 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) pranešimą Nr. (8.1) 3-61868 (b. l. 37), kuriame nurodė apie įsiskolinimo padengimą bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas ir buvo sugrąžintas ieškovui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 38).ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei –skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Kadangi pirmą kartą raštu registruotu laišku nepavyko pranešti atsakovei apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas pakartotinai 2018 m. sausio 18 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą Nr. 3-3978 atsakovės registruotos buveinės ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė apie įsiskolinimą bei įspėjo, kad jeigu nebus įvykdyti įsipareigojimai per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (b. l. 39). Nors šis pranešimas atsakovei taip pat nebuvo įteiktas ir buvo sugrąžintas ieškovui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 40), tačiau šis pranešimas laikytinas įteiktu, praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. laikomas įteiktu 2018 m. sausio 24 d. (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).Ieškovas 2018 m. kovo 1 d. registruotu laišku išsiuntė jau nurodytu atsakovės registruotos buveinės ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimą Nr. (8.1) 3-13917 apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 9), kuris grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 10). Kadangi šio pranešimo įteikti nepavyko, ieškovas atsakovės registruotos buveinės ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dar kartą 2018 m. kovo 20 d. išsiuntė pranešimą Nr. (8.1) 3-17648 apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7). Šis pranešimas, kaip ir anksčiau išsiųstieji, nebuvo įteiktas (b. l. 8), tačiau laikytinas įteiktu 2018 m. kovo 26 d. (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).Iš nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovei ir jos savininkui 2017 m. birželio 13 d. ir 2018 m. sausio 18 d. išsiųstų pranešimų, taip pat neatsižvelgė į tai, jog 2018 m. sausio 18 d. pranešimas laikytinas įteiktu 2018 m. sausio 24 d., todėl ieškovas galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą nuo 2018 m. vasario 24 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2018 m. balandžio 10 d., t. y. jau suėjus terminui realizuoti tokią teisę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad teismui nėra pateikti 2017 m. birželio 13 d. ir 2018 m. sausio 18 d. pranešimai (žr. b. l. 37, 39).Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl pirmosios instancijos teismas pagal įstatymą privalėjo veikti ex officio ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą į šias aplinkybės atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju atsakovei ne vieną kartą buvo suteikta galimybė atsiskaityti su ieškovu, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, tačiau atsakovei pranešimai (įspėjimai) ĮBĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka neįteikiami. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų atsakovė nemoka ilgą laiką (nuo 2010 m.) ir skola ieškovui kiekvienais metais didėja. Prie pareiškimo pateiktas antstolio raštas, vieši registrų duomenys patvirtina, kad atsakovė ir jos savininkas jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas, neturi. Taikytos priverstinio poveikio priemonės – kredito įstaigai teikti debeto mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka iš atsakovės sąskaitos – jokių rezultatų irgi nedavė.Ieškovas 2017-2018 m. siuntė atsakovei raštus (pranešimus) dėl skolos sumokėjimo su įspėjimu, jog bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šie pranešimai nei įmonės registruotos buveinės adresu, nei įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteikti. Pranešimus išsiuntus pakartotinai rezultatas išliko toks pats – pranešimai ir įspėjimai atsakovei ir jos savininkui neįteikiami. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal informaciją apie atsakovės viešus duomenis (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys) atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki šiol yra nepadengta, ji ir toliau didėja.Pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos procesinės teisės normos sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo iškelti bankroto bylos personalinei V. P. įmonei „AISTA“ priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos personalinei V. P. įmonei „AISTA“ iškėlimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.