Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-05-23 · Administracinė byla Nr. A-143-953-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-23
Bylos Nr.
A-143-953-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
I. T., E. L., A. K., G. M., A. U., I. Š.
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
Šilutės rajono Degučių pagrindinei mokyklai
Advokatai
Modestas Girdzevičius
Administracinė byla Nr. A11 – 953/2006Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjams I. T., E. L., A. K. ir G. M.,pareiškėjos I. T. atstovui advokatui Modestui Girdzevičiui,atsakovo atstovams Jonui Bendžiui ir Arvydui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono Degučių pagrindinei mokyklai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. su skundu (b. l. 9 – 12) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T1-724 dėl Šilutės rajono Degučių pagrindinės mokyklos pertvarkymo bei įpareigoti atsakovą priimti Šilutės rajono Degučių bendruomenės interesus tenkinantį sprendimą, t. y. Šilutės rajono Degučių pagrindinę devynmetę mokyklą reorganizuoti į Šilutės rajono Degučių pagrindinę dešimtmetę mokyklą.

Pareiškėjai nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2005 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T1-724 dėl Šilutės rajono Degučių pagrindinės mokyklos struktūros pertvarkymo nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.: nutraukti pagrindinio ugdymo antros dalies programos vykdymą – nepriimti mokinių į 9-10 klases. Teigė, jog šis sprendimas yra nepagrįstas, kadangi pažeidžia Švietimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas nuostatas (priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į Degučių bendruomenės poreikius bei 2005 m. vasario 28 d. raštu Nr. V5-70 „Dėl dešimtos klasės įsteigimo“, adresuotu Šilutės rajono merui, Šilutės rajono savivaldybės tarybai, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, išreikštą pageidavimą; nebuvo tinkamai pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus raštu kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos pertvarkymo pradžios pranešta apie būsimą pertvarkymą; kt.). Be to, nurodė, kad atsakymą į minėtą 2005 m. vasario 28 d. raštą jie gavo tik 2005 m. balandžio 28 d., o atsakant į šį raštą nebuvo atsižvelgta į bendruomenės poreikį, neatlikta jokia analizė ir pan., todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 yra patvirtinti Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijai (Kriterijai). Mokyklų, pagalbos įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo kriterijai nustatyti Kriterijų 8.1. – 8.5. punktuose. Pabrėžė, kad Degučių pagrindinė mokykla neatitinka nei vieno iš šių kriterijų, kurių pagrindu ji galėtų būti pertvarkoma.

Atsiliepimas

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjų A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. skundą (b. l. 115 – 116) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad savivaldybės taryba nepažeidė Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodoma, jog kiekvienam mokiniui raštu pranešama prieš tris mėnesius, jeigu mokykla reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad steigėjas mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso (CK) nustatyta tvarka. Būtent CK yra išdėstytos pertvarkymo, likvidavimo ir reorganizavimo sąvokos. CK 2.95 straipsnyje nurodyta, jog reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. CK 2.97 straipsnyje nurodyti reorganizavimo būdai: jungimas ir skaidymas. CK 2.104 straipsnyje nurodyta, kad pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos keitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Teigė, kad Degučių mokykla būtų buvusi reorganizuojama, jei šios mokyklos, kaip juridinio asmens, būtų nebelikę, o jos teises ir pareigas būtų perėmęs naujas juridinis asmuo ir kad mokykla nebuvo pertvarkoma, nes jos teisinė forma nesikeitė (išliko biudžetinė įstaiga). Pažymėjo, kad Degučių pagrindinėje mokykloje buvo vykdoma vidaus struktūros pertvarka, todėl nereikėjo įspėti mokinių raštu prieš tris mėnesius. Atsakovas nurodė, kad nebuvo pažeisti ir Švietimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, nes savivaldybės taryba užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų vykdymą mokykloje. Vidaus struktūros pertvarkymai Degučių pagrindinėje mokykloje ir kitose rajono mokyklose numatyti savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T1-723 patvirtintame Šilutės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų ir papildomo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrajame plane, kuris patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 745 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ išdėstytomis nuostatomis. Pertvarkos plano paskirtis - sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teises į kokybiškas mokymosi sąlygas, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės nustatytus standartus. Vykdant organizacinius struktūros pertvarkymus Degučių pagrindinėje mokykloje, buvo atsižvelgta į tai, kad mokykla neturi sporto salės, valgyklos, kiekvienais metais mokykloje mažėja mokinių skaičius (šiais mokslo metais į devintą klasę priimta 10 mokinių). Pažymėjo, kad Degučių pagrindinė mokykla neturi pakankamos mokymosi bazės, todėl pažeidžiama Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta mokinio teisė gauti geros kokybės švietimą pagrindinėje mokykloje. Taip pat nebuvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, nes Šilutės rajono mokyklų 2005-2012 m. pertvarkos planą patvirtino Švietimo taryba, kuri yra patariamoji institucija prie savivaldybės tarybos (Švietimo įstatymo 63 str. 4 d.), t. y. savivaldybė gavo visuomenės atstovų pritarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 174 – 177) pareiškėjų A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. skundą atmetė. Teismas panaikino reikalavimo užtikrinimo priemonę, paskirtą 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai ginčija visą Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T1-724, tačiau iš išdėstytų skunde motyvų ir jų paaiškinimų matyti, jog ginčo dalykas yra sprendimo 3 punkto dalis dėl Degučių pagrindinės mokyklos vidaus pertvarkos. Pareiškėjų I. T., I. Š., E. L., A. U., A. K. vaikai mokosi šioje mokykloje (A. K. sūnus po pertvarkos perėjo į kitos mokyklos 10 klasę), G. M. yra mokytoja, todėl manydami, kad ginčijamo sprendimo 3 punktu pažeidžiamos jų teisės, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 str. 1 d.). Kitos ginčijamo sprendimo dalys jų teisių nepažeidžia, todėl skundas dėl kitų Šilutės rajono mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas nustatė, kad vadovaudamasis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T1-723 patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų ir papildomo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendruoju planu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 ,,Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu ,,Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“, švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 patvirtintomis Mokyklų tinklo pertvarkos metodinėmis rekomendacijomis, švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 150 patvirtintomis Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairėmis atsakovas vertino Degučių bendruomenės prašymus bei priėmė ginčijamą sprendimą dėl mokyklos vidaus pertvarkos, o manyti, kad vertinimas neteisingas, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas, jog pažeidžiamos Kriterijų 8 – 8.5 punktų nuostatos, paneigiamas atsakovo atsikirtimo argumentais. Nepaneigta, kad Degučių pagrindinė mokykla neturi sporto salės, valgyklos, pakankamos mokymosi bazės, mažėja mokinių skaičius. Teismas pabrėžė, kad nevertina ginčijamo akto ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos. Šilutės rajono savivaldybės taryba yra Degučių pagrindinės mokyklos steigėja, todėl turi teisę, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, mokyklas steigti, pertvarkyti, likviduoti CK nustatyta tvarka. Priimdama ginčijamą sprendimą, taryba neviršijo kompetencijos. Teismas padarė išvadą, kad mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas nelaikytinas pertvarkymu pagal CK 2.104 straipsnio 1 dalyje išdėstytą prasmę. Po vidaus struktūros pertvarkymo – nepriėmimo mokinių į 9 – 10 klases – Degučių pagrindinės mokyklos teisinė forma nepasikeitė, neįsteigtas naujas juridinis asmuo, kuris būtų perėmęs šios mokyklos teises. Atsakovas nepažeidė Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes atlikdamas mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą neprivalėjo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki vidaus struktūros pertvarkos. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų argumentą dėl padaryto pažeidimo organizuojant vidaus struktūros pertvarkymą. Pareiškėjai klaidingai supranta juridinio asmens reorganizavimo, likvidavimo sąvokas. Teismas konstatavo, kad skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo dalies, todėl skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pažymėjo, kad sprendimui įsiteisėjus naikintina reikalavimo užtikrinimo priemonė, paskirta 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, nes išnyko reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalingumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. apeliaciniame skunde (b. l. 180 – 185) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad kreipdamiesi į teismą prašė panaikinti atsakovo sprendimą, nes atsakovas jį priimdamas nepaisė Kriterijų reikalavimų. Pažymi, jog bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma esant bent vienai iš penkių sąlygų, numatytų Kriterijų 8.1 – 8.5 punktuose, bet Degučių mokykla neatitinka nei vienos iš nustatytų sąlygų. Pabrėžia, kadangi atsakovas nesilaikė Švietimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 3 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, Kriterijų IV skyriaus 8 dalies reikalavimų, todėl prašomas panaikinti sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjų A. U., I. T., I. Š., E. L., A. K., G. M. apeliacinį skundą (b. l. 194 – 196) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Iš pareiškėjų skundo matyti, kad jis paduotas pareiškėjų kaip fizinių asmenų vardu (b. l. 12). Pareiškėjų 2005 m. rugpjūčio 28 d. prašyme yra nurodyta, kad visi jie yra trečiojo suinteresuoto asmens tarybos (mokyklos tarybos) nariai; be to, pareiškėjai A. U., E. L., A. K. ir I. Š. yra šioje mokykloje besimokančių moksleivių tėvai, o G. M. ir I. T. – atitinkamai šios mokyklos mokytoja ir bibliotekininkė (b. l. 63). Nurodytame prašyme pateiktų duomenų atsakovas neginčija, jie yra patvirtinti atitinkamais įrodymais, todėl kolegijos pripažintini nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Spręsdama nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų klausimą, kolegija pažymi, kad pareiškėjų skundžiamu atsakovo sprendimu iš esmės buvo nuspręsta nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. panaikinti (likviduoti) trečiojo suinteresuoto asmens 9 klases (iki tol mokykla buvo devynmetė) ir tuo pačiu faktiškai nebuvo atsižvelgta į mokyklos tarybos bei administracijos 2005 m. vasario 28 d. raštu pateiktą prašymą steigti mokykloje 10 klasę (padaryti mokyklą dešimtmetę). Tokio turinio atsakovo priimtas sprendimas CK taikymo požiūriu negali būti pripažintas mokyklos reorganizavimu ar pertvarkymu, nes (šiame sprendime) nurodyti veiksmai savo teisinėmis pasekmėmis neatitinka juridinio asmens reorganizavimo ar pertvarkymo sampratų, pateiktų CK 2.95 straipsnio 2 dalyje bei 2.104 straipsnyje. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą CK nuostatos dėl juridinio asmens reorganizavimo ar pertvarkymo nėra taikytinos. Kadangi Švietimo įstatymo nuostatos dėl mokyklų reorganizavimo ir pertvarkymo siejamos su CK nuostatų dėl šių veiksmų atlikimo taikymu (Švietimo įstatymo 44 str. 4 d.), atitinkamai nėra taikytinos ir Švietimo įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja mokyklų reorganizavimą ar pertvarkymą. Tuo pačiu netaikytinos ir pareiškėjų nurodyto Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kolegija pažymi, kad pareiškėjai A. U., E. L., A. K. ir I. Š. (mokykloje besimokančių vaikų tėvai) nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamu atsakovo sprendimu buvo pažeistos jų vaikų konkrečios teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjos G. M. ir I. T. taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų kaip mokyklos darbuotojų teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti skundžiamu atsakovo sprendimu. Vien faktas, kad šie pareiškėjai yra mokykloje besimokančių vaikų tėvai ir mokyklos darbuotojai, bei bendro pobūdžio pareiškėjų teigimas, jog jiems nėra nesvarbu, kokias mokyklas (jų atstumo nuo gyvenamosios vietos požiūriu) lankys moksleiviai, negali būti pripažinti pakankamais daryti išvadas apie pareiškėjų (mokykloje besimokančių jų vaikų) teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Todėl ir atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus dėl padavusių administraciniam teismui asmenų teisių gynimo konkrečioje administracinėje byloje kolegija konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų kaip fizinių asmenų skundą nėra.

Tačiau kolegija taip pat pažymi, kad (kaip nurodyta aukščiau) visi pareiškėjai yra mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) tarybos nariai. Pabrėžtina, kad pareiškėjai sudaro visą mokyklos tarybos sudėtį (b. l. 99-100). Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas pareiškėjų skundas kaip ieškinys buvo paduotas bendrosios kompetencijos teismui, o specialiai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nustačius (2005 m. liepos 19 d. nutartimi) ginčo teismingumą administraciniam teismui tapo skundu administracinėje byloje be atitinkamo jo patikslinimo, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėju šioje byloje gali būti laikoma ir mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) taryba.

Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, mokyklos taryba - aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Atstovavimo vietos bendruomenei požiūriu Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) taryba yra ta visuomeninė organizacija, su kuria atsakovas privalėjo konsultuotis, priimdamas ginčo sprendimą (pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo institucijos dėl administracinio reglamentavimo sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčių svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai, turi konsultuotis su visuomenės interesams atitinkamoje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profsąjungų, visuomeninių organizacijų, kitų ne vyriausybinių organizacijų atstovais). Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueiga, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai) pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad priimdamas ginčo sprendimą (prieš jo priėmimą) atsakovas vienokiu ar kitokiu iš Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų būdu konsultavosi šiuo klausimu su mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) taryba. Pažymėtina, kad mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) direktoriaus dalyvavimas ginčo sprendimo priėmimo stadijose negali atstoti minėto konsultavimosi, nes mokyklos (trečiojo suinteresuoto asmens) administracija, skirtingai nuo mokyklos tarybos, neturi bendruomenės atstovavimo funkcijų. Taigi konstatuotina, kad priimdamas ginčo sprendimą atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nustatytą administracinio reglamentavimo sprendimo priėmimo procedūrą. ABTĮ taikymo prasme tai reiškia, kad tuo buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tai yra pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą (jo atitinkamą dalį) neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas (Viešojo administravimo įstatymo 7 str.). Todėl jo priimto sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl atsakovo sprendimo apie Šilutės rajono Degučių pagrindinės mokyklos pertvarkymą, negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 86 str. 1 d., 143 str.), o ši pareiškėjų skundo dalis tenkintina.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Degučių pagrindinę devynmetę mokyklą reorganizuoti į dešimtmetę mokyklą negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu ir tenkintinas, nes šis klausimas yra atsakovo kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T1-724 dėl pagrindinio ugdymo antros dalies programos vykdymo nutraukimo – mokinių nepriėmimo į 9-10 klases Šilutės rajono Degučių pagrindinėje mokykloje, ir šį pareiškėjų reikalavimą patenkinti: šią Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T1-724 dalį panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius