Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1170-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-08
Bylos Nr.
2S-1170-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Atsakovas
I. G.
Ieškovas
R. G.
Civilinė byla Nr.2S-1170-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Danutė GiačaitėProcesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5,110.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo R. G. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su tėvu ieškovu R. G. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.

Teismas nustatė, kad tarp šalių iškilo ginčas, kurią iš mokyklų turėtų lankyti jų sūnus E. G.. Ieškovas prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti, kadangi vaikas turi lankyti Kauno pilėnų vidurinę, o atsakovė Mastaičių vidurinę mokyklą.

Teismas nurodė, kad pagal CK 3.65 str.1 d. atsižvelgiant į sutuoktinių vaiko, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečio vaiko interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinojo apsaugos priemonės, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato vieną iš tokių priemonių - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas R. G. yra parengęs savo sūnų mokyklai, yra susitaręs su mokykla, yra paskirta vaiko mokytoja, vaikas lankė paruošiamąsias pamokėles, paruošta mokinio kraitelė, pati atsakovė patvirtino, jog vaikas nuo 2006 m. vasaros gyvena su tėvu, tuo tarpu atsakovė įrodymų, kad yra sutarusi dėl vaiko mokymosi Mastaičių mokykloje, nepateikė, todėl esant tarp tėvų ginčui dėl vaiko mokyklos lankymo vietos, o tuo pačiu ir vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo, vaiko gyvenamąją vietą laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nustatė su tėvu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė I. G. nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją panaikinti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų. Teismui buvo pateikta pažyma, jog sūnus lankys Mastaičių pradinę mokyklą, kuriai buvo pateiktas prašymas. Sūnaus gyvenamoji vieta visą laiką nuo gimimo atitiko su atsakovės gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), vaiku atsakovė tinkamai rūpinosi, kai tuo tarpu pats ieškovas buvo po keletą mėnesių išvykęs į Norvegiją dirbti ir sūnumi nesirūpino;

2) ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kilo tada, kai ieškovui buvo pranešta, kad bus kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, dėl to jis negrąžino vaiko po eilinio sūnaus pasisvečiavimo pas jį;

3) teismas nekreipė dėmesio, kad teismo priimami sprendimai yra naudingi ne pačio vaiko interesams, bet ginami ieškovo interesai. Vaikas dėl tokio ieškovo elgesio išgyvena sunkią psichologinę krizę;

4) teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinosi sūnumi, kad buvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašus ar kt., todėl nebuvo jokios būtinybės teismui iki sprendimo priėmimo dienos taikyti tokios laikinosios apsaugos priemonės, nes ja pažeidžiami, o ne ginami vaiko interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. G. nesutiko su atskiruoju skundu, prašė jį atmesti, teismo nutarties nekeisti, dėl šių motyvų:

1) sūnus E. G. nuo 2006 m. vasaros nuolatos gyvena kartu su ieškovu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vaikas turi savo kambarį, vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo bei vystymosi sąlygos, jis lankė darželį prie ieškovo namų, o iki to laiko, t.y. iki 2006 m. vasaros, visa šeima gyveno pas atsakovės I. G. tėvus. Šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė L G. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai;

2) nuo 2007-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovės I. G. priteistas laikinas išlaikymas sūnui E. G., mokant po 1 MGL dydžio išlaikymo išmoką kas mėnesį, iki byla bus išspręsta iš esmės, kurį atsakovė moka;

3) atsakovė nuo to momento, kai gavo procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. tik nuo 2007 m. vasario mėnesio, pradėjo kaltinti ieškovą R. G. tuo, jog šis neva tai neleidžiantis jai matytis su vaiku ir pradėjo kreiptis į institucijas siekdama apginti neva tai pažeidžiamas savo kaip motinos teises;

4) tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Užsitęsus bylos nagrinėjimui (teismas tenkino atsakovės prašymą paskirti vaikui psichologinę ekspertizę, siekiant nustatyti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvu jis norintis gyventi), ieškovas, atstovaudamas vaiko interesus, buvo priverstas pakartotinai prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sūnaus E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šį ieškovo prašymą sąlygojo tai, jog septynerių metų sūnus E. G., nuo 2007m. rugsėjo mėn. 1d., turėjo pradėti lankyti mokyklą. Rūpindamasis septynmečio sūnaus E. interesais, ieškovas kreipėsi į Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą ir parašė prašymą dėl priėmimo į mokyklą, vaikas lankė paruošiamąsias pamokėles nuo 2007-06-11 iki 2007-06-13, tai patvirtina byloje esanti Kauno Pilėnų vidurinės mokyklos pažyma. 2007 m. rugpjūčio mėn. ieškovas R. G. sudarė su Kauno Pilėnų vidurine mokykla vaiko mokymosi sutartį, pateikė sveikatos pažymą, vaiko fotonuotraukas, užpildė mokinio krepšelio anketos duomenis ir kt., o taip pat dalyvavo surengtame būsimų pirmokų tėvų susirinkime, supirko visus mokslui reikalingus reikmenis, priemones bei knygas, pratybas, t.y. visiškai parengė sūnų mokymuisi. Tuo tarpu atsakovė jokių realių veiksmų, siekdama užtikrinti vaikui mokymąsi, neatliko, todėl teismui negalėjo pateikti jokių įrodymų;

5) ieškovas tinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas ir ne tik užtikrina vaikui tinkamas gyventi bei vystytis sąlygas, bet tinkamai užtikrina ir vaiko teisę į mokslą bei kitą reikalingą pagalbą. Ieškovas neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su motina, 2007 m. vasarą ne kartą pats nuveždavo sūnų pas motiną, tačiau pastaroji dažnai „užmirždavo“ vaiką nuvežti į darželį ar pareikšdavo, jog jeigu ieškovui reikia vaiko, tai jis galintis pats atvažiuoti ir jį pasiimti. Dėl to, tarp tėvų kildavo konfliktai, kadangi vaikas atprasdavo nuo režimo, praleisdavo pamokėles su logopedu, kurios E. buvo ir tebėra būtinos, ką patvirtina 2007-04-16 Nr. 1-23-118 E. G. logopedinis įvertinimas. Būtent Kauno Pilėnų vidurinėje mokykloje, kurią lanko E. G., yra net keletas specialistų, su kuriais yra derinamas vaikui reikalingos logopedo pagalbos teikimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). CK 3.65 str. sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovas, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 str. 1 d. sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo priėmimo, skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje yra būtina pirmiausia užtikrinant vaiko teises. Nesutikti su tokia teismo išvada kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kyla ginčas kurią mokyklą tūrėtų lankyti nepilnametis sūnus nuo rugsėjo 1d. Ieškovas susitarė su mokyklos administracija, kad vaikas lankys Kauno Pilėnų vidurinės mokyklos pirmąją klasę. Ieškovo iniciatyva šalių sūnus lankė nuo 2007- 06-11 iki 06-13 paruošiamąsias pamokėles Kauno Pilėnų vidurinėje mokykloje. Ieškovas supirko sūnui visus būtinus mokyklai daiktus, rūbus, mokinio kraitelę, tai patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės VTAT atstovė sutiko su ieškovo prašymu ir pripažino, kad vaikui geriau lankyti Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą, tame tarpe atstovė sutiko nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą pas ieškovą. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad priimtas teismo sprendimas yra nenaudingas vaikui. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaikas tėvo iniciatyva pradėjo lankyti darželį, o iki 2006-09-01 vaikas ugdymo įstaigų nelankė. Pradėjęs lankyti darželį vaikas turėjo įvairių problemų, tame tarpe sveikatos, vėliau vaiko būklę pagerėjo. Nėra pagrįsti apeliantės motyvai, kad ieškovas visiškai nesirūpina vaiku, priešingai darželio ,,Spindulėlis,, charakteristikoje 2007-01-24 nurodyta, kad ieškovas nuolat rūpinasi vaiku, moka mokesčius už darželį bei tai, kad vaikas labiau myli ir laukia tėčio. Be to charakteristikoje nurodyta, kad ieškovas aktyviai dalyvavo ugdymo įstaigos susirinkimuose ir domisi vaiko pasiekimais. Atsakovė nesidomi vaiko pasiekimais ir nebendrauja su ugdymo įstaigos pedagogais. Todėl vien tas faktas, kad atsakovė nebuvo įtraukta į rizikos šeimos sąrašus ar kt., nepatvirtina fakto, kad teismas netinkamai taikė įstatymą nustatydamas laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo su ieškovu, kitokiomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaiko interesus.

Atskirojo skundo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas prieštarauja vaiko interesams, yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų (CPK178 str.), kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kelia emocinius išgyvenimus. Priešingai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrino vaiko teisių apsaugą ir jo interesams neprieštarauja. Dėl išdėstyto kolegija atskirtąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius