Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-665-120/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
1S-665-120/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Majauskienė
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Byla Nr. 1S-665-120/2013Procesinio sprendimokategorija: 2.1.16.1.2.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2013 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui M. V., gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi suimto įtariamojo D. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl 2013 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam D. K. 1 mėnesiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, įtariamas nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymu, t.y. tuo, kad jis

laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2013-04-01, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kauno raj. komercijos direktoriumi veikdamas organizuotoje grupėje kartu su savo tėvu V. K. - UAB „(duomenys neskelbtini) “ JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno raj. direktoriumi, K. M. -UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj. direktoriumi, L. P. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Kauno raj. direktoriumi, Lenkijos Respublikos piliečiu M. K. bei kitais tyrimo metu iki šiol nenustatytais asmenimis, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą - grąžintiną kaip pridėtinės vertės mokestį, taip pat išvengti privalomo mokėti pridėtinės vertės mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, Lietuvos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-11-30 užsiėmė parduodamų krovininių vilkikų paieška. Suradęs parduodamus vilkikus Lenkijos ir Lietuvos Respublikose siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Įgyti teisę į grąžintiną PVM į pardavimo grandinę įtraukė papildomus vilkikų pirkėjus, parengė fiktyvius dokumentus, juose suklastodamas duomenis apie šių vilkikų fiktyvų pardavimą dokumentuose nurodant, kad krovininius vilkikus iš realių pardavėjų įsigyja pagrinde Lenkijos Respublikoje registruotos fiktyvios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ir (duomenys neskelbtini)“, atskaitingos Lenkijos piliečiui M. K., bei vėliau D. K. nurodymu L. P. vardu Lenkijos Respublikoje įregistruotoms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „M. B.“, nors realiai jokie vilkikai šioms įmonėms nebuvo parduodami, o užpildomi tik D. K. parengti fiktyvūs krovininių vilkikų pirkimo pardavimo dokumentai-sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (CMR), patvirtinantys fiktyvų vilkikų išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Vėliau D. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, parengė fiktyvius dokumentus juose suklastodamas duomenis, susijusius su vilkikų pardavimu iš minėtų Lenkijos Respublikos įmonių fiktyviai, nusikalstamai veikai vykdyti įsteigtai Lietuvos įmonei UAB „duomenys neskelbtini)“,atstovaujamai K.M., kuriai atiranda prievolė mokėti PVM realizavus vilkikus. Po ko, šie vilkikai D. K. įforminus fiktyvius dokumentus buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu realiai šiuos vilkikus realizuodavo Rusijos Federacijos piliečiams tuo įgydama teisę į grąžintiną PVM. Tokiu būdu per 2011-2012 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“,“ savo naudai susigrąžino 5 665 578 litų pridėtinės vertės mokestį bei pateikė už 2012 m. liepos-spalio mėnesius prašymus grąžinti iš valstybės biudžeto PVM 6 044 645 Lt sumai, tačiau tačiau valstybinė mokesčių inspekcija pradėjus patikrinimą dėl grąžintino PVM pagrįstumo sustabdė PVM mokėjimą.

Po ko D. K., sužinojęs, kad valstybinė mokesčių inspekcija sustabdė grąžintiną PVM UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas tęsti savo nusikalstamą nurodė L. P. įsteigti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamą neteisėtai veiklai vykdyti- forminant fiktyvius vilkikų pirkimo pardavimo sandorius įgyti teisę į grąžintiną PVM. D. K. laikotarpyje nuo 2012-10-03 iki 2013-04-01 užsiėmė parduodamų krovininių vilkikų paieška. Suradęs parduodamus vilkikus Lenkijos ir Lietuvos Respublikose siekdamas jau naujos įsteigtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai įgyti teisę į grąžintiną PVM, į pardavimo grandinę įtraukė papildomus vilkikų pirkėjus, parengė fiktyvius dokumentus, juose suklastodamas duomenis apie šių vilkikų fiktyvų pardavimą dokumentuose nurodant, kad krovininius vilkikus iš realių pardavėjų įsigyja pagrinde Lenkijos Respublikoje registruotos fiktyvios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „duomenys neskelbtini)“, ir „duomenys neskelbtini)“ atskaitingos Lenkijos piliečiui M. K., bei vėliau D. K. nurodymu L. P. vardu Lenkijos Respublikoje įregistruotoms įmonėms „duomenys neskelbtini)“ ir „M. B.“, nors realiai jokie vilkikai šioms įmonėms nebuvo parduodami, o užpildomi tik D. K. parengti fiktyvūs krovininių vilkikų pirkimo pardavimo dokumentai-sąskaitos faktūros, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (CMR), patvirtinantys fiktyvų vilkikų išvežimą iš Lietuvos Respublikos.

Vėliau D. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, parengė fiktyvius dokumentus juose suklastodamas duomenis, susijusius su vilkikų pardavimu iš minėtų Lenkijos Respublikos įmonių savo valdomai UAB „duomenys neskelbtini)“, kuriai atsiranda prievolė mokėti PVM realizavus vilkikus, o pastaroji įformindavo šių vilkikų pardavimą UAB „duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „duomenys neskelbtini)“ įformindavo vilkikų pardavimą Rusijos Federacijos piliečiams, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai parduodavo vilkikus Rusijos Federacijos piliečiams, o siekiant įgyti PVM į pardavimo grandinę įtraukdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po ko L. P., vykdydamas D. K. nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu 2012 m. spalio - gruodžio mėn. valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose deklaravo 272 100 Lt grąžintino iš valstybės biudžeto PVM bei 2013 m. bendrovė pateikė PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėn., deklaruodama 117 934 Lt grąžinto PVM, o 2012-12-14 pateikė prašymą grąžinti 182 201 Lt, tačiau valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimą dėl grąžintino PVM pagrįstumo ir negrąžino šio PVM.

Tuo būdu D. K., kartu su organizuotoje grupėje veikusiais bendrininkais V. K., L. P., K. M., Lenkijos Respublikos piliečiu M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai įgijo 5 665 578 litų pridėtinės vertės mokesčio ir pasikėsino įgyti 6 044 645 Lt sumai grąžintino PVM bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai pasikėsino įgyti 390034 Lt, mokamo kaip grąžintinas PVM (117 934 +272 100).

2013-04-17 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, manant, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali trukdyti procesui ir, kad, šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BK 119 str. nurodytų kardomosioms keliamų tikslų pasiekti negalima, 1 mėnesiui paskyrė D. K. kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo D. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo 2013-04-17 Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu kardomoji priemonė-suėmimas gali būti paskirta kai yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys baudžiamajam procesui. Tokių pagrindų teismas nenustatė.

Trukdymu laikomas neteisėtas poveikis nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams arba siekimas sunaikinti daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kratos yra atliktos, dokumentai paimti, todėl kratų metu išimtų dokumentų, kompiuterių ir kompiuterinių laikmenų turinio įvertinimas, nėra susijęs su būtinumu laikyti D. K. suimtą. Teismo manymas, kad būdamas laivėje D. K. gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikalingus duomenis, taip pat nepaqrįstas. 2013-04-16 kratos yra atliktos įtariamojo D. K. naudojamame automobilyje (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. naudojamame automobilyje Lexus IS 220 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) k., Samylų sen., Kauno r. ir kt. vietose, kas leidžia pagrįstai manyti, jog D. K. neturi net teorinių prielaidų kaip nors trukdyti baudžiamajam procesui. Tai, kad D. K. įtariamas nusikaltimus padaręs organizuotoje grupėje, taip pat jokio išskirtinio pavojaus visuomenei, nekelia. Tam, kad įtariamasis, būdamas laisvėje nepaveiktų liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo dar nėra apklausti, yra kitų kardomųjų priemonių, kurios gali užtikrinti, jog įtariamasis nesusisiektų su ikiteisminiam tyrimui svarbiais asmenimis, pvz. namų areštas ar užstatas, kurios papildomai įpareigotų įtariamąjį nepažeidinėti kardomųjų priemonių, gali užtikrinti kad įtariamasis būdamas laisvėje nesieks paveikti liudytojų.

Teismas, skirdamas kardomosios priemonės rūšį, privalo atsižvelgti į įtariamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į gyvenamąją vietą ir darbą, sveikatos būklę, ar turi legalų pragyvenimo šaltinį. D. K. praeityje neteistas, vedęs, su žmona augina 11 mėnesių dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą. Laikant suimtą įtariamąjį kenčia visa šeima, kadangi žmona su kūdikiu turi išgyventi vien tik iš gaunamos motinystės pašalpos, todėl, viso to pagrindu, įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – sėmimas, turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas nepagrįstas ir atmestinas.

BPK 119 str. nustatyta Kardomųjų priemonių paskirtis yra leidžia kardomąsias priemones skirti siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 121 str. 4 d. įpareigoja, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdami ar kardomąją priemonę reikia skirti bei parinkdami jos rūšį, turi atsižvelgtų į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas skiriamas esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Pagrindą manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas teismui pagrįstai davė atliktų kratų metu rastų ir paimtų įmonės dokumentų turinys, rasti tušti blankai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, antspaudais, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto, liudytojo D. K., įtariamojo K. M. duotų parodymų turinys, pas D. K. rastas Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, antspaudas, bei kiti faktiniai duomenys byloje.

D. K. įtariamas nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. (priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), BK 300 str. 3 d. ( priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), BK 203 str. 2 d. (priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai).

Pradėtas tyrimas yra didelės apimties, kratų ir poėmių metu paimta didelė gausa daiktų ir dokumentų. Tam, kad nustatyti, ar paimti yra visi ikiteisminio tyrimo atlikimui reikalingi dokumentai, būtinas jų peržiūrėjimas, tad teismas pagrįstai šioje stadijoje yra konstatavęs, kad, būdamas paleistas, kaltinamasis gali nepaimtus dokumentus paslėpti ir tuo tyrimo procesui, trukdyti. Atsižvelgus į tai, kad, įtariamajam paskirtas suėmimo terminas nėra ilgas, kad be jo, įtariamaisiais asmenimis yra patraukti dar 3 asmenys, kad, prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo veiksmų su įtariamuoju atlikimas iki teismo nustatyto suėmimo termino pabaigos yra griežtai suplanuotas, kad įtariamojo pavojingumą visuomenei rodo tai, jog, įtariamas jis yra nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje, kurią, galimai, pats yra ir subūręs ir, kad, šiuo metu paleistas įtariamasis gali likusius nepaimtus dokumentus paslėpti, pagrindo skundą tenkinti, nėra.

Galimybių manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikalingus, bet nepaimtus dokumentus, rodo, jog, šiuo metu, teismo padaryta išvada apie tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai negali būti pasiekti, yra pagrįsta ir pagrindo teismo nutarties naikinimui, nėra.

Skundo argumentai susiję su įtariamojo šeimine padėtimi (vedęs, turi mažametę dukrą, žmona gauna motinystės pašalpą), pagrindo skundo tenkinimui, taip pat neduoda.

Skundas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo dalyje paliekamas nenagrinėtas, nes šio klausimo svarstymas nėra šios instancijos teismo kompetencijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutarė:

Suimto įtariamojo D. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti. 2013 . balandžio17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Majauskienė