Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-11070-20, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2013-06-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2014-04-16 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, subendrinus su 2013-06-19 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2020 m. kovo 16 d. 9 val. 40 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinę jėgą - išdaužęs šalia laukinių durų esantį langą, pro jį įkišo ranką, atsirakinęs duris, jas atsidarė ir prieš savininkės J. V. valią atvirai, neteisėtai įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį butą.

Taip pat kaltinamasis V. A. 2020 m. kovo 16 d. 9 val. 45 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai patekęs į J. V. butą, prieš ją smurtavo, tai yra, sugriebęs už rūbų ją parvertė ant grindų, gulinčiai sugriebęs už rūbų, vilko per kambarį, tuo sukėlė nukentėjusiai J. V. fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamasis V. A. 2020 m. kovo 16 d. 9 val. 50 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai patekęs į J. V. butą, grasino ją nužudyti, tai yra, parvertęs ją ant grindų, pasiėmęs vieną, po to kitą peilį mojavo jai prie veido, grasino papjauti, nužudyti, klausė, kiek norinti smūgių peiliu, tuo sudarė nukentėjusiajai J. V. realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. A. kaltu pripažino visiškai ir paaiškino (b. l. 63-64), kad dėl visų jam inkriminuojamų veikų prisipažįsta pilnai ir gailisi taip pasielgęs su J. V.. Esant galimybei, jos atsiprašys, žalą atlygins ir daugiau su ja nebendraus. Jo iškeldinti nereikia, nes jis su ja kartu nebegyvena. Šitaip pasielgė nes buvo girtas ir labai piktas ant J. V., kad jie išsiskyrė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. V. parodė (b. l. 10-11), kad 2020 m. kovo 16 d. 9 val. 50 min išgirdusi beldimą į duris, priėjusi prie lango, pamatė, kad prie laukinių durų stovi jos buvęs sugyventinis V. A., kuris reikalavo įsileisti jį į vidų. Ji pasakė, kad jo į savo namus neįsileis, paskambinusi savo draugei I. P., paprašė, kad ji iškviestų policiją. Kalbėdamasi su drauge, išgirdo dūžtantį lango stiklą. Buto durys buvo užrakintos raktu iš vidaus, V. A., išdaužęs lango stiklą, esantį šalia durų, įkišo ranką pro langą ir duris atsirakino. Ji stovėjo koridoriuje, V. A. įėjęs staigiai sugriebė jai už viršutinių marškinėlių, parvertė ją ant žemės ir laikydamas už viršutinės rūbų dalies, nuvilko į šalia esančią virtuvę garsiai šaukdamas: „Tuoj tave papjausiu“. Nuvilkęs ją prie virtuvėje esančio šaldytuvo, V. A. iš spintelės pasiėmė peilį ir pasilenkęs prie jos paklausė: „Kiek nori smūgių peiliu?“. Ji atsakė, kad nenori nieko, prašė nieko blogo jai nedaryti, pasakė jam, kad jo ranka stipriai kraujuoja, kad eitų jos nusiplauti. Tada V. A. atsitraukė nuo jos, nuėjęs prie kriauklės kažką darė, tačiau staigiai atsisukęs, sugriebė spintelėje buvusį peilį, priėjo prie jos ir ėmė šaukti: „Nužudysiu tave, padla“. Ji sugriebė jam už rankos, bandydama atimti peilį, įkando į ranką. Į kurią ranką įkando, pasakyti negali, tuo metu į namus atėjo pareigūnai ir sulaikė V. A.. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stiprų išgąstį. Buvęs sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ankščiau apie tai niekam nepasakodavo ir pagalbos nesikreipdavo. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, žymių sužalojimų nenustatė, tik įbrėžimus ant kairės rankos, kuriuos, galimai, nagais galėjo padaryti V. A.. Ji norėtų žinot, kada V. A. bus paleistas iš sulaikymo, pageidauja, kad V. A. būtų uždrausta artintis prie jos ir jos namų, kuriuose ji gyvena, nes dėl tokių jo veiksmų ji jaučiasi nesaugi ir bijo dėl galimo pasikartojančio smurto. Su V. A. bendrų vaikų neturi ir kartu nebegyvena apie du metus.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 20-21), foto nuotraukose (b. l. 23-30) užfiksuota nukentėjusiosios J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Šalia buto durų matosi stiklo šukės ir raudonos spalvos skysčio lašai, panašūs į kraują. Bute, koridoriuje ant grindų taip pat yra stiklo šukių, matomos žemės ir raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Šalia laukinių durų yra langas, kurio stiklas, esantis arčiau durų, yra išdaužtas, ant palangės pilna stiklo šukių ir raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmių. Koridoriaus galinėje dalyje, dešinėje pusėje yra durys į virtuvę. Nuo įėjimo į virtuvę priekinėje dalyje stovi šaldytuvas, virtuvinis stalas ir spintelė šalia įėjimo. Ant spintelės yra du buitiniai peiliai ištepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Peilis su juoda plastikine rankena yra 24,5 cm ilgio, geležtės ilgis 14 cm, peilis su plastikine žalios spalvos rankena yra 23 cm ilgio, geležtės ilgis 11 cm. Virtuvėje prie šaldytuvo ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant virtuvėje esančios kriauklės matomas baltos spalvos su linijiniais raštais skuduras, ant kurio - raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įvykio apžiūros metu paimti du buitiniai peiliai, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate (b. l. 38, 39).

Iš asmens apžiūros protokolo (b. l. 42), foto nuotraukų (b. l. 45-46) matyti, kad į įvykio vietą atvykę Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai išoriškai apžiūrėjo nukentėjusiajai J. V. padarytus sužalojimus. Apžiūrint kairę ranką aukščiau riešo matomas 4 cm ilgio įbrėžimas, kiek aukščiau – apie 2 cm ilgio nežymus įbrėžimas. Ant J. V. veido ir plaukų matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, tokios pat dėmės matosi ant J. V. viršutinių rūbų. J. V. nurodė, kad raudonos spalvos dėmės ant jos kūno ir rūbų yra jos buvusio sugyventinio V. A. kraujas iš sužalotos rankos.

2020 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 32-36) nurodyta, kad po smurto, panaudoto J. V. atžvilgiu, matosi įdrėskimas ant jos kairės rankos, stebimas nukentėjusios didelis susijaudinimas, baimė. V. A. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0111 nustatytas 2,53 promilės girtumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis V. A. prieš nukentėjusiosios J. V. valią įsibrovė į jos butą. Byloje neginčytinai nustatyta, jog V. A. atėjus prie J. V. gyvenamojo būsto, buto durys buvo užrakintos, leidimas kaltinamajam įeiti į butą nebuvo suteiktas. Kaltinamasis pripažino, kad jis išdaužė šalia durų esančio lango stiklą, pro kurį įkišęs ranką į vidų, pats atsirakino buto duris. Tokiu būdu kaltinamasis V. A., neturėdamas savininkės leidimo, savavališkai, tyčia, prieš nukentėjusiosios valią pateko į gyvenamosios patalpos vidų. Šias bylos aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kaltinamojo paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Byloje surinkti duomenys sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad V. A., pargriaudamas J. V. ant grindų, ją, sugriebęs už rūbų, vilkdamas grindimis, tempdamas iš vienos patalpos (koridoriaus) į kitą – virtuvę, sukėlė jai fizinį skausmą. Apie sukeltą fizinį skausmą nukentėjusioji iš karto nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, jai ant rankos buvo matomos įdrėskimų žymės, kas taip pat neabejotinai patvirtina fizinį skausmą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas, tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamojo V. A. grasinimas pasireiškė aktyviais veiksmais. Jis pirmiausia smurtavo prieš J. V., pargriaudamas ją, vilkdamas grindimis demonstravo jėgą, savo priešiškumą jai. Kaltinamojo išsakytuose žodžiuose nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus – nukentėjusiajai besąlygiškai duodama suprasti, kad ji gali būti nužudyta, nes visiems vienodai aišku, kad žodžiai „papjausiu“, „nužudysiu“, klausimas „kiek nori smūgių peiliu“ – reiškia grasinimą nužudyti. Sakydamas grasinančio pobūdžio žodžius, kaltinamasis rankoje turėjo peilį (iš pradžių vieną, po to kitą). Peilio turėjimas rankoje, jo demonstravimas prieš akis – veiksmai, kurias kaltinamasis nukentėjusiajai besąlygiškai davė suprasti, kad ji gali būti nužudyta, nes visiems vienodai aišku, kad tokiu įrankiu galima nužudyti ar sužaloti žmogų. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 88-90).

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. A. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 80-82), administracinių nusižengimų nėra padaręs (b. l. 83), dirba (b. l. 84), nukentėjusiosios atsiprašė, padarytą turtinę žalą atlygino (b. l. 85), nukentėjusioji turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, todėl jam skirtina negriežta bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi jis padarė tris tyčines, smurtines nusikalstamas veikas, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmės, jas subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kadangi neteisėtais kaltinamojo veiksmais didelių neigiamų pasekmių nesukelta, įsibrovimu padaryta turtinė žala atlyginta, smurto panaudojimo atveju sukeltas tik fizinis skausmas, todėl bendrinant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už grasinimą nužudyti, pridedamos nedidelės trukmės – 3 mėnesių – laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už neteisėtą įsibrovimą ir fizinio skausmo sukėlimą.

Siekiant, kad kaltinamasis būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini draudimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

V. A. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 16 d. 12 val. 44 min iki 2020 m. kovo 17 d. 11 val. 13 min (b. l. 52, 75-76), įskaitytinas į bausmės laiką, dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 67-68, 70-71) - paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - du buitiniai peiliai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini šių daiktų savininkei – nukentėjusiajai J. V. (BPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės (1 metų 6 mėnesių) iš dalies (po 3 mėnesius) pridedant švelnesnes bausmes, subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, uždrausti V. A. viso laisvės apribojimo bausmės atliko metu lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su J. V..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę grąžinti V. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - du peilius, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariate, - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti J. V..

Išaiškinti V. A., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius Šakių rajono savivaldybės teritorijoje (Bažnyčios g. 3, Šakiuose). Vadovaujantis Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti V. A., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.