Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-357/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-18
Bylos Nr.
1A-357/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Kęstutis Jucys, Elena Vainienė
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-357/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui, Česlovui Norinkevičiui,gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,nuteistajam V. K. ,vertėjai Joanai Liutvinskienei, Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. (V. K. ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (25000 Lt) dydžio bauda.

V. K. į bausmės laiką įskaityta 11 parų išbūtų suėmime nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d. iki 2005 m. rugpjūčio 22 d., skaičiuojant vieną laisvės atėmimo dieną už dviejų MGL dydžio baudą, ir galutinė bausmė nustatyta 178 MGL dydžio (22250 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p., iš V. K. paimtus 980 litus, 350 JAV dolerius, 400 vnt. „American Express Travelers Cheque“ po 500 eurų nominalo čekius 200000 eurų sumai, kurie yra saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM biudžetinio planavimo ir apskaitos skyriuje, nuspręsta konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 11 d. apie 6 val. 39 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią (duomenys neskelbiami), keleivių išvykimo terminale, pasienio kontrolės poste, ketindamas išvykti į Sankt - Peterburgą reisu TE-142, portfelyje gabeno privalomus pateikti muitinei ir nepateikė muitinės kontrolei įsigytus 400 vnt. „American Express Travelers Cheque“ – kelionės čekius AB „SEB Vilniaus bankas“ sekančiais numeriais: nuo BP 006 397 309 iki BP 006 397 260 (50 vnt.), nuo BP 006 397 239 iki BP 006 397 160 (80 vnt.), nuo BP 006 404 690 iki BP 006 404 809 (120 vnt.), nuo BP 006 403 149 iki BP 006 403 000 (150 vnt.), po 500 eurų nominalo kiekvienas, viso 200000 eurų sumai, kurių vertė pagal galiojantį oficialų lito ir bazinės valiutos euro kursą 3,4528 lito už 1 eurą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Banko valdybos nutarimais yra 690560 Lt, 350 JAV dolerių sekančiomis kupiūromis: trys kupiūros po 100 JAV dolerių CA 275 654 79 AA1, CF 528 160 04AF6, CF 528 160 04AF6, AK 613 0162 3AK11, dvi kupiūros po 20 JAV dolerių B624 676 23A, EB 921 908 72H, vieną kupiūrą 10 JAV dolerių DB 072 734 65A, kurių vertė pagal Lietuvos Banko 2005-08-11 nustatytą lito ir JAV dolerio santykį – 2,7869 lito už 1 JAV dolerį yra 975,415 Lt ir 204 litus, o bendra suma nepateiktų muitinės kontrolei kelionės čekių ir pinigų yra 691739,41 Lt, kurių vertė viršija 250 MGL sumą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. Teigia, kad jis neprivalėjo pateikti muitinės kontrolei ir deklaruoti kelionės čekių, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 199 ,,Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nustatymo“, nustatęs privalomų pateikti muitinei daiktų sąrašą, pripažintas netekusiu galios, o kito galiojančio teisės akto, kuriame būtų konkretizuota, kad vertybiniai popieriai yra privalomi deklaruoti daiktai, nėra. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas muitinės darbuotojas I. K. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo gabenami pinigai buvo įgyti pardavus turtą ir jis sumokėjo pajamų mokestį.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jis nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas. Apeliantas taip teigdamas remiasi tuo, kad liudytojais apklausti VSAT pareigūnai negalėjo prisiminti esminių bylos aplinkybių, pareigūnai, nustatę, jog jis neturi vizos ir leidimo gyventi Lietuvoje, jo nesulaikė, nesurašė išsiuntimo iš Lietuvos protokolo, o leido jam eiti į lėktuvą, prieš tai apie 30 min. laikę jį pasienio kontrolės punkte, VSAT vadovai prašė jo duoti tėvą kaltinančius parodymus. Be to, apelianto teigimu, tą faktą, kad jo atžvilgiu buvo atliekami provokaciniai veiksmai patvirtina ir tokios aplinkybės: ikiteisminio tyrimo metu VSAT pareigūnai prie jo durų numetė šaukimą atvykti į apklausą, kurios iš tikrųjų nebuvo, priimtas neteisėtas nutarimas laikinai apriboti jo vadovaujamos bendrovės sąskaitą banke, taip pat neteisėta nutartis kontroliuoti jo sutuoktinės telefoninius pokalbius, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti pakeisti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Apeliantas skunde taip pat prašo skirti jam psichiatrinę – psichologinę ekspertizę ir ištyrus jo sveikatos būklę (jam diagnozuotas padidintas kraujospūdis) nustatyti ar jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis portfelyje turėjo kelionės čekius ir jų nepateikė muitinės kontrolei 2005 m. rugpjūčio 11 d. ketindamas išvykti į Sant - Peterburgą, to jis neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis privalėjo šiuos kelionės čekius pateikti muitinei ir juos deklaruoti. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai, - nepateikimas muitinės kontrolei kelionės čekių, nėra nusikalstami, nes šių veiksmų atlikimo metu nebuvo nei vieno galiojančio teisės akto, kuriame būtų konkretizuota, kad vertybiniai popieriai yra privalomi deklaruoti daiktai, tai yra, kelionės čekiai, kaip vertybiniai popieriai, yra kontrabandos dalykas, ir už jų nepateikimą muitinei įstatymo leidėjas numato atsakomybę. Šie apelianto teiginiai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį uždrausta veika yra privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Šio nusikaltimo dalykas yra daiktai, - visi materialūs objektai, turintys piniginę išraišką, privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, jei jų suma viršija Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas ribas. Tai gali būti tiek bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, juvelyriniai dirbiniai, mokslo, meno, istorinės ir kultūros vertybės, archeologiniai radiniai, Lietuvos Respublikos gryni pinigai ir užsienio valiuta, tiek ir apelianto nurodyti vertybiniai popieriai. Įstatymo leidėjas aptariamoje Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijose vertybinius popierius prilygino daiktams ir už nepateikimą muitiniam tikrinimui numatė baudžiamąją atsakomybę. Kelionės čekis yra viena iš galimų vertybinių popierių rūšių, turintis konkrečią piniginę išraišką, nurodytą pačiame čekyje. Kelionės čekiu, kaip vertybiniu popieriumi, pavedama bankui besąlygiškai išmokėti jame nurodytą pinigų sumą. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. K. gabeno vertybinius popierius - kelionės čekius - per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, - 400 vienetų po 500 eurų nominalo ,,American Travelers Chegue“ 200 000 eurų sumai, kurie buvo rasti V. K. asmens kratos metu paimtame portfelyje (t. 3, b.l. 14-15). Šių kelionės čekių V. K. neparodė muitinio tikrinimo metu ir jų nedeklaravo, - nepateikė muitinės kontrolei daiktų, kurie yra privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, - nors žinojo, kad tai privalo padaryti. Tai, kad nuteistojo V. K. buvo žinomos muitinės procedūros patvirtina tiek V. K. duoti parodymai, tiek ir jo atlikti veiksmai: V. K. , ruošdamasis pereiti valstybės sieną, užsiregistravo į lėktuvo reisą, pridavė bagažą ir apmokėjo jo viršsvorį, deklaravo nupirktą laikrodį, pateikė pasą kontrolei. V. K. padaryta nusikalstama veika - nepateikimas muitinės kontrolei kelionės čekių ir pinigų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis). Norminė bazė, reguliuojanti nagrinėjamus teisinius santykius, po šios veikos padarymo nepasikeitė, V. K. padarytos veikos nusikalstamumas ar baudžiamumas nebuvo panaikintas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jis nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas, nenurodydamas, kuo pasireiškė provokacija ar kitokia įtaka. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės: kontrolės punkte laikė virš 30 minučių, leido jam eiti į lėktuvą ir kt. neatitinka provokacijos turinio. Kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad V. K. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Iš byloje esančių liudytojų M. Š. , A. K. , M. A. parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad atliekant operatyvinius veiksmus Operatyvinės veiklos ir kitų įstatymų pažeidimų nepadaryta. VSAT operatyvinės tarnybos pareigūnai, turėję operatyvinės informacijos, kad V. K. , išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, gali turėti didelę sumą pinigų, tik stebėjo pastarojo elgesį, atliekamus veiksmus, tačiau V. K. atžvilgiu nebuvo atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai, skatinantys padaryti nusikaltimą: pareigūnai V. K. nespaudė, aktyviai neskatino, neįkalbinėjo ir negrasino. Jo veiksmų pasirinkimo laisvė nebuvo apribota. V. K. pats galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą – nepateikti muitinės kontrolei privalomus deklaruoti kelionės čekius ir padaryti nusikaltimą ar atsisakyti šio ketinimo, t. y. jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką. V. K. , turėdamos valios ir elgesio laisvę, sąmoningai ir laisvanoriškai pasirinko nusikalstamą elgesį. Kaip matyti iš V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, šis apklaustas niekada nenurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 11d. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į Sant – Peterburgą, ketino deklaruoti kelionės čekius. Priešingai, iš liudytojo I. K. parodymų matyti, kad V. K. muitinio patikrinimo metu jam aiškino, jog kelionės čekių net nesiruošė pateikti muitinės kontrolei. V. K. , pasirinkdamas tokį elgesį, - nepateikdamas muitinės kontrolei kelionių čekių, suprato, kad daro nusikaltimą, suvokė savo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei ir žinojo, jog už tokią veiką yra numatyta kriminalinė bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad operatyvinės veiklos subjektai savo veiksmais paskatino jį nusikalsti, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmai ir panaudoti būdai (slaptas asmens sekimas), tikrinant pradinę operatyvinę informaciją, ne tik kad neturi provokacinio pobūdžio, bet šių veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija rodo, jog V. K. tyčia daryti nusikaltimą kilo be valstybės institucijų įsikišimo, tai yra V. K. pradėta ir daroma nusikalstama veika buvo tęsiama be operatyvinės veiklos subjektų pastangų, Lietuvos Respublikos BPK ir Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas, - nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis, V. K. atžvilgiu nebuvo atliekamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir argumentuotai motyvavo nuteistojo pakaltinamumo klausimą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų apie V. K. sveikatos būklę matyti, kad V. K. pakaltinamumas nekelia abejonių, teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė nereikalinga. V. K. sveikatos būklė pablogėjo, - jam buvo nustatytas padidintas kraujospūdis, ir buvo reikalinga medikų pagalbą, kai V. K. jau įvykdė nusikaltimą, už kurį teismo nuosprendžiu yra nuteistas. Pagal bylos duomenis V. K. nusikalstamos veikos darymo metu psichine liga, kuri būtų trukdžiusi visiškai suvokti V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus, nesirgo. V. K. po nusikaltimo diagnozuotas sveikatos sutrikimas - padidintas kraujospūdis - neturi reikšmės jo padarytos nusikalstamos teisiniam vertinimui.

V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir paskirtos bausmės rūšiai bei dydžiui neturi reikšmės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti pakeisti V. K. laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tai pat kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tai yra, jog teismo šaukimas atvykti į apklausą V. K. išsiųstas ne paštu, 2005 m. rugpjūčio 16 d. priimtas nutarimas laikinai apriboti nuteistojo V. K. vadovaujamos bendrovės sąskaitą banke, apylinkės teismas priėmė nutartį kontroliuoti V. K. sutuoktinės I. H. telefoninius pokalbius, visi šie tyrimo veiksmai buvo atlikti jau po nusikaltimo padarymo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai: Elena VainienėKęstutis Jucys