- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-451-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01079-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-238-2013;
Teisėja D. Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01079-2012-2;
2013 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui K. S., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį kitos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskirta atliekti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-08-14 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais bei grasino nužudyti savo motiną E. K., sakydamas, kad „užmuš“, sugriebė jai rankomis už kaklo bei kėdute, su minkšta sėdimąja dalimi, smogė vieną kartą į galvos sritį.
A. K. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2012-08-14 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais šeimos narį – savo motiną E. K., kėdute, su minkšta sėdimąja dalimi, smogė vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą spyrė į pilvo sritį bei vieną kartą kumščiu sudavė į nugaros sritį, taip padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje, dešinės krūtinės pusės sumušimą, lydimą oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip padarė nukentėjusiajai E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. K. prašo peržiūrėti jo bylą ir pakeisti bausmę į švelnesnę. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji neturėjo jam pretenzijų ir atleido. Pažymi, kad prokuroras jam prašė skirti laisvės atėmimą 2 metų ir 8 mėnesių ir bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad nėra pagrindo jį laikyti įkalintą. Akcentuoja, kad būdamas laisvėje įsidarbintų ir gyventų toliau nuo nukentėjusiosios su sugyventine ir sūnum K. K., kuriam reikalinga materialinė pagalba.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 145 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 3 p., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, apeliantas prašo švelninti bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga, o taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus neišnykus teistumui už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taigi jis yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, jog ankstesnis teistumas ir skirta bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Dėl šių aplinkybių A. K. pagrįstai už 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija pažymi, kad už LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Didesnį A. K. pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti laisvės atėmimo bausmę apibūdina tai, jog nuteistasis anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, akivaizdu, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė įtakos apelianto elgesiui nepadarė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo, pavojingumą, paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo šeimos išlaikymo (byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų norėjęs dirbti, prisidėti prie vaiko išlaikymo ir ieškojęs darbo) ir nukentėjusiosios atleidimo jam taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta.
Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas A. K. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių.
Taikyti A. K. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę A. K. nėra teisinio pagrindo.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į padarytų nusikaltimų motyvus – šeimos narys (motina) sumušta už kaltinamajam nepriklausančio kompiuterio perdavimą kitam šeimos nariui (broliui), į tai, kad A. K. nedirba, charakterizuojamas neigiamai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes bausmės paskirtis A. K. nebūtų pasiekta. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skirtas bausmes subendrino LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.