- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e1-1349-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12091-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D. 2020 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,75 promilės alkoholio), smurtavo prieš dukrą I. P., t. y. žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka vieną kartą trenkė I. P. į kairiąją veido pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta J. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., išmaudė savo anūkę E. P. ir nusinešė ją į kambarį. Jos dukra I. P. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad anūkei sušlapino plaukus. Konfliktuojant ji prarado savitvardą ir savo dukrai I. P. vieną kartą dešine ranka trenkė į kairiąją veido pusę (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. D. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2020 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jos mama J. D., būdama virtuvėje, kažką pasakė jos dukrai E. P., dėl ko dukra pradėjo verkti. Ji atėjo iš kambario pasiimti dukros ir paklausti, kas nutiko. Jos mama pradėjo ant jos šaukti, konfliktuoti, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Konflikto metu mama J. D. vieną kartą sudavė jai į kairiąją veido pusę. Ji pajuto fizinį skausmą. Jos tėtis paskambino į policiją (b. l. 10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 24 d. 18.38 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjui paskambinusi dukra pasakė, kad namuose neblaivi pranešėjo žmona konfliktuoja (b. l. 4).
Iš I. P. pareiškimo matyti, kad 2020 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., jos mama J. D. bute (duomenys neskelbtini), kažką pasakė jos dukrai E. P., dėl ko pastaroji pradėjo verkti. Jai atėjus pasiimti dukros, J. D. pradėjo rėkti, konfliktuoti ir vieną kartą ranka trenkė jai į kairę veido pusę, ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 10).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–20).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. kovo 24 d. 20.18 val. J. D. nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis (b. l. 52).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji, konflikto su dukra I. P. metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia dešine ranka vieną kartą trenkė į kairiąją veido pusę ir taip sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.
Įtariamajai J. D. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. D. nurodė suprantanti galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jai siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 59, 60–61). I. P. 2020 m. kovo 31 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamosios asmenybę –nedirbanti (b. l. 57), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 58), neteista, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 54), bausta administracine tvarka (b. l. 56), kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, skiriant jai BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. D. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. kovo 24 d. 19.45 val. (b. l. 33) iki 2020 m. kovo 25 d. 14.58 val. (b. l. 46), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 24 d. 19.45 val. iki 2020 m. kovo 25 d. 15.58 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.