- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1-159-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66106-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1. 2014 m. spalio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį registruotis darbo biržoje arba dirbti;
2. 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 30 d.) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant, bei BK 64¹ str. subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje įprastine arešto atlikimo tvarka; bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį procesinį sprendimą, dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. A. transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 488 Eur; vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 16 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent jis:
2017 m. gruodžio 19 d., apie 19 val., būdamas viešojoje vietoje, prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) kitų žmonių akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš D. K., tai yra D. K. sėdint jai priklausančiame automobilyje „K. S.“, jis priėjęs paprašė 1,50 euro alui, o pastarajai atsakius, kad pinigų alui neturi, pradėjo rėkti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, daužyti jos automobilį, po ko atidaręs automobilio vairuotojo pusės priekines dureles tyčia 2 kartus trenkė ranka D. K. į kairę veido pusę, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai viršutinio 2-o danties iš kairės vainiko lūžį, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis J. A. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi ir paaiškino, kad jis pažįsta D. K.; anksčiau su ja neturėjo jokių konfliktų; praėjo daug laiko ir nepamena visko. Parodė, kad buvo išgėręs ir galėjo taip nutikti kaip parašyta kaltinamajam akte; galėjo atlikti visus kaltinime nurodytus veiksmus. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir teismo posėdžio metu atsiprašė D. K., pasižadėdamas daugiau nenaudoti smurto prieš ją. Prašo teismo nutraukti baudžiamąją bylą prieš jį dėl susitaikymo; daugiau tokių klaidų nedarys. Parodė, jog nori susirasti darbą ir dirbti Lietuvoje.
Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo tvarkoje, su J. A. anksčiau nebuvo jokių konfliktų. Tą dieną J. A. buvo ganėtinai išgėręs, išėjo ji iš darbo, dirbo parduotuvėje „Maxima”, sėdėjo automobilyje. Automobilio durelės buvo uždarytos, langas buvo atidarytas. Priėjęs J. A. paprašė nedaug ant alaus, gal 50 centų. Jis pradėjo pykti, vartojo necenzūrinius žodžius, trenkė į šoną, į dantį, buvo 2 smūgiai, vienas iš kairės pusės į dantį. Apspardė automobilį, bet nebuvo jokiu įbrėžimų. Skausmas buvo nestiprus, nuskilo dantis. Vėliau jis pasišalino. Kai buvo automobilyje, ji kvietė pagalbą. Tas berniukas, E. G., buvo priėjęs ir jis matė tą įvykį. Viskas vyko autobusų apsisukimo vietoje, iškvietė policiją, surašė protokolą, nes pažinojo jį. Nebeturi pretenzijų kaltinamajam, yra galimybė jam atleisti, nori priimti jo atsiprašymą; susitaikyti nenorinti. Patikslino, kad iki E. G., kai jis buvo priėjęs, buvo kokių 10 metrų ir gal visų žodžių negirdėjęs, bet įvykį matė, buvo geras apšvietimas. Papildomai parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 7 metus, šiaip jis geras žmogus; mananti, kad dabar jis nuoširdžiai atsiprašė. Nesutinkanti taikytis, bet prašo taikyti švelnesnę bausmę.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. A. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:
Liudytojos (nukentėjusiosios) D. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba pagal individualios veiklos pažymą, ir turi (duomenys neskelbtini) gėlių skyrelį. 2017 m. gruodžio 19 d. dirbo savo gėlių skyrelyje. Apie 19 val. nuėjo į savo automobilį parūkyti. Automobilis stovėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) autobusų apsisukimo aikštelėje. Atsisėdo į automobilį ir pradėjo rūkyti, kai prie jos automobilio atėjo pažįstamas J. A. (duomenys iš žodžių), ir paprašė 1,50 euro „ant alaus“. Atsakė, kad pinigų alui neturi ir tada jis puolė rėkti įvairius necenzūrinius žodžius, daužyti jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių dabar pasakyti negali. Po viso to, atsidarė jos automobilio vairuotojo pusės priekines dureles ir trenkė du kartus į kairę veido pusę. Iš kurios rankos trenkė, taip pat ar trenkė kumščiu ar delnu, ji dėl patirto šoko neatsimena ir pasakyti negali, tačiau smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos, kad jai kas nors padėtų ir tada (duomenys neskelbtini) iš karto pabėgo jai nežinoma kryptimi. Iš karto po įvykio iškvietė policiją. Visą įvykį matė (duomenys neskelbtini) gyvenantis E. G. (16 metų amžiaus), jo tel. Nr: (duomenys neskelbtini). Jai priklausantis automobilis neapdaužytas, dėl to, kad trenkė į automobilį, pretenzijų neturi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir patraukti J. A. atsakomybėn.
Liudytojos (nukentėjusiosios) D. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad pilnai palaiko parodymus duotus pirmos apklausos metu, tik nori papildyti, kad po jos sumušimo, po to kai J. A. 2 kartus sudavė jai į veidą, ar jis jai sudavė delnu ar kumščiu pasakyti negali, jai kiekvienas smūgis sukėlė fizinį skausmą, J. A. jai sudavė į dantų sritį, nuo ko jai iškrito pirmo danties karūnėlė, dėl to ji kreipėsi pas savo stomatologą. J. A. sudavė jai dėl to, kad nedavė jam pinigų alui. Kiek ji sumokėjo stomatologui tiksliai neatsimena, gal 20 ar 30 eurų. Dėl civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dar pagalvos, yra informuota, kad gali jį pateikti ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Prašo, kai J. A. atvažiuos, į Lietuvą, jam būtų paskirta kardomoji priemonė prie jos ir jos vaikų nesiartinti.
Liudytojos (nukentėjusiosios) D. K. papildomais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad pilnai palaiko parodymus duotus pirmos apklausos metu tik nori patikslinti, kad jai J. A. sudavė viešoje vietoje, o būtent prie prekybos cento „Maxima“, kadangi viskas vyko vakare, ar buvo prie parduotuvės pašalinių žmonių ji neįsidėmėjo, matė, kad tikrai buvo E. G., ar buvo kitų žmonių ji nepastebėjo. Kadangi viskas vyko viešoje vietoje, dėl to buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, J. A. veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki, savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą būtent jai, nemano, kad jis demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Jai išaiškinta teisė šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareikšti civilinį ieškinį, tačiau to daryti nenori. J. A. jokių materialinių pretenzijų dėl šio įvykio neturi.
Liudytojo E. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, viskas vyko žiemos metu, jis buvo po darbo atvažiavęs į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkęs, nuėjo į autobusų stotelę, kur laukė autobuso, kad važiuotų namo. Viskas vyko apie 17 valandą. Jam belaukiant autobuso išgirdo, kad kažkoks vyras garsiai keikiasi, jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir prie įvažiavo į „Maximos“ aikštelę, pamatė kaip nepažįstamas jam vyras, kurį prieš tai buvo matęs, tačiau jo duomenų nežino, bando atidaryti jo pažįstamos (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, mašinos dureles, kiek pamena tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, jas atidaręs, jis bandė sugriebti už mašinos vairo sėdinčiai (duomenys neskelbtini) už gerklės, o ji tuo metu uždarinėjo mašinos dureles, jai ne iš karto pavyko mašinos dureles uždaryti, po maždaug 10 sekundžių ji vis dėl to dureles uždarė, po ko minėtas vyras spyrė dešine koja į automobilio galą ir (duomenys neskelbtini) išvažiavo, o minėtas vyras su kažkuo pasisveikino prie „Maximos“, po ko su tuo žmogumi išėjo. Kad minėtas vyras suduotų (duomenys neskelbtini) - nematė, matė tik, kad bandė jai sugriebti už gerklės, tačiau jam to padaryti nepavyko. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas - jis nežino, jam atėjus šis konfliktas jau vyko. Po šio įvykio matė, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir (duomenys neskelbtini) jiems kažką pasakojo. Paskui pareigūnai buvo atėję pas jį bei užrašė jo duomenis, jis nurodė mamos telefono numerį, nes savo tuo metu neturėjo. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką papasakoti.
(duomenys neskelbtini) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad savo brolį J. A. paskutinį kartą matė 2018 m. sausio 1 d., jis tada pasakė jai, kad išvažiuoja dirbti į Angliją. Nežino, ar jis planuoja grįžti į Lietuvą, jai apie tai brolis nieko nesakė. Tikslaus jo buvimo ar gyvenamojo adreso ji nežino. J. A. kartais, gal kartą per mėnesį, skambino jai iš skirtingų telefono numerių, trumpai pakalbėjo. Kur jis realiai yra, ji nežino. Iš jo žodžių, brolis yra Anglijoje, telefoniniai skambučiai iš jo buvo iš D. B.. Per socialinius tinklus jie nebendrauja.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kurioje yra autobusų apsisukimo aikštelė, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, prie parduotuvės „Maxima“. Aikštelė yra apšviesta, ant parduotuvės „Maxima“ yra matomos vaizdo kameros, tačiau jos aikštelės nefilmuoja. Aikštelės danga - asfaltas, tačiau padengtas ledu, todėl aikštelė yra slydi. Iš aikštelės yra du išvažiavimai į (duomenys neskelbtini) g. Tarp įvažiavimų yra kelio borteliais aptverta salelė, kuri taip pat apsnigta ir apledėjusi. Salelėje yra įrengti du gatvės apšvietimo stulpai. Žiūrint nuo parduotuvės „Maxima“ į (duomenys neskelbtini) g. pusę, kairėje pusėje yra matoma autobusų stotelė, pastatas skirtas laukti autobuso, už stotelės yra matomas neapšviestas parkas. Apžiūros metu aikštelėje automobilių nebuvo. Apžiūros metu, jokių tyrimui reikšmingų dalykų nepastebėta ir nerasta.
2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. K. nustatytas viršutinio antro danties iš kairės vainiko lūžis, padarytas kietu, buku daiktu iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-12-21). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Kita byloje esančia medžiaga: informacija apie pretendentą; Sodros duomenimis; Darbo biržos (dabar - Užimtumo tarnybos) sistemos išrašu; ĮKNR išrašu apie fizinį asmenį; ANK išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; fotolentelėmis ir kt.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013, Nr. 2K-308-942/2017).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas ar asmuo gadino svetimą smurtą, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (o ne įžūlūs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini)), įžūliais ir vandališkais agresyviais veiksmais (kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties (dėl 1,50 Eur ar mažesnės pinigų sumos) ėmė daužyti nukentėjusiosios automobilį), nusikalstama veika buvo padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiajai padarytas sužalojimas - viršutinio 2-o danties iš kairės vainiko lūžis), taip pat nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (nukentėjusioji D. K. buvo išgąsdinta, sutrikusi, ėmė kviesti policiją; įvykį matė autobusų stotelėje buvęs E. G. (liudytojas)). Taigi kaltinamojo elgesys neatitiko bendrai visuomenėje priimtų elgesio moralės normų, dėl šio konflikto kilo tam tikro lygmens sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl konstatuotina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūliais veiksmais sukėlus kitam asmeniui fizinį skausmą ar sužalojimus, tuo pačiu yra pažeidžiama ir vieša tvarka bei rimtis. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamojo J. A. veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, nustatydamas kaltinamajam J. A. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis negavus smulkių pinigų alui. Nagrinėjamu atveju dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas nustato kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai aiškiai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, kurie apibūdina kaltinamąjį – yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, yra teistas, daug kartų baustas už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos; kaltinamasis gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame Priklausomybės ligų centre, gauta specialisto išvada, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro administracinius nusižengimus, byloje gauta informacija, kad kaltinamasis 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį. Visa tai rodo, kad kaltinamojo J. A. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau iš esmės susiformavusios. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 284 straipsnį jam paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė už J. A. padarytą nusikalstamą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. A. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.
Į skirtiną bausmę įskaitytinas J. A. sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. sausio 16 d. išbūtas laikas (3 mėnesiai).
Kadangi neišnyko kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo (pratęsimo) pagrindai, iki nuosprendžio įsiteisėjimo suėmimas J. A. pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. A. (J. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, išieškant iš J. A. transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą -1488 Eur bei J. A. taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise - uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. sausio 16 d. (3 mėnesiai), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 16 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti J. A. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, kadangi neišnyko kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo (pratęsimo) pagrindai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.