- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- I-2512-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-07-10 iki 2015-08-06 dėl prieštaraujančių teisės aktams laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų sudarymą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 5) ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 41-42) nurodė, kad nuo 2014 metų iki 2015 metų buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 11 būryje 3 sekcijoje nežmoniškomis sąlygomis. Kalinimo metu patalpos buvo perpildytos, buvo nepakankamas apšvietimas. Dėl kalinimo nežmoniškomis sąlygomis kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, tačiau gauti atsakymai neatitinka tikrovės. Kreipėsi su skundu ir į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą ir nurodė, kad Marijampolės PN nesilaikoma saugos ir sveikatos reikalavimų. Iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro gavo 2015-12-28 raštą, kuriame nurodomas kitas būrys nei gyveno pareiškėjas. Atsakovas nurodo mažesnį lovų skaičių, nei buvo iš tikrųjų. Dėl blogų sąlygų teko daug nervintis, patyrė stresą, tenka gerti vaistus.
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 14-17) nurodė, kad pareiškėjas atlikti bausmę į Marijampolės PN atvyko 2014-07-10, bausmę atlikinėjo 11 būryje 3 gyvenamojoje sekcijoje, kurios plotas 47,10 kv. m., patalpoje yra 15 lovų ir gyvena 15 nuteistųjų. 11 būrys susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos amuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Nuteistojo pageidavimu jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų pirmą kartą kreipėsi tik 2015-12-28, o anksčiau to nedarė. Marijampolės visuomenės sveikatos centro visos įstaigos patikrinimo metu bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų nenustatė. Pataisos namuose pareiškėjas nebuvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ir patalpų užpildymas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų. Iš Marijampolės PN pateiktos 2016-02-22 pažymos (b.l. 19) matyti, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliko laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2015-08-06, todėl šioje byloje vertintinas atsakovo nurodytas laikotarpis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN ginčo laikotarpiu (išskyrus laikotarpius kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę) pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 11 būryje, 3 gyvenamojoje sekcijoje, kurios plotas yra 47,10 kv.m.. Patalpoje yra 15 lovų, gyvena 15 nuteistųjų (b.l. 19), todėl vienam nuteistajam teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjo teisė į teisės aktais numatytą minimalų gyvenamąjį plotą atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nebuvo pažeista. Nors pareiškėjas nurodo, kad realiai gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš kitų kalinimo sąlygų - t.y. dėl netinkamo apšvietimo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tos pačios higienos normos 2 p. nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų Marijampolės PN kreipėsi tik 2015-12-04 (b.l. 46) - t.y. tuo metu, kai jis jau buvo išvykęs iš Marijampolės PN. Pareiškėjui dėl galimai netinkamų sąlygų Marijampolės PN nesikreipus į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą ir nesant atliktų patikrinimų, atsakovas neturi realios galimybės pateikti Visuomenės sveikatos patikrinimo aktų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos laikytini neįrodytais ir atmestini (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Byloje esanti Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2016-02-24 pažyma Nr. 55/04-80 (b.l. 24) patvirtina, kad pareiškėjas į Psichologinę tarnybą bausmės atlikimo metu dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.