Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą ieškiniu (I t., e. b. l. 1-7), vėliau patikslinęs jo pagrindą ir dalyką (I t., e. b. l. 81-88; II t., e. b. l. 160-162), prašydamas nustatyti: 1) neterminuotą atlygintinį servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui naudojimosi tvarka nustatytoje 1829/3657 žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti atsakovams priklausančio daikto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2A3/p, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimąsi (servituto mastas – 205 kv. m); 2) priteisti iš atsakovų kas ketvirtį mokamą periodinę piniginę kompensaciją, mokėtiną vėliausiai iki atitinkamų metų kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d. ir paskaičiuotą pagal turimas pastate nuosavybės dalis: iš atsakovo V. R. – 443,70 EUR, A. D. ir R. D. – 103,69 EUR, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2009-07-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), buvo nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklaususio V. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarka, t. y. buvo nustatyta, kad A. R. turi teisę naudotis 1 829 kv. m dalimi, o V. R. turi teisę naudotis 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi. 1 829 kv. m žemės sklypo dalyje yra 205 kv. m pastatas, identifikuotas plane 2A3/p, kurio dalis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui V. R.. 2013-12-23 A. R. ir ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 1 829 kv. m žemės sklypą, taigi, tapo nagrinėjamu atveju tarnaujančio daikto – žemės sklypo – savininku, o viešpataujantis daiktas – pastatas (daugiabutis), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančios patalpos priklauso: atsakovui V. R. iš viso priklauso 404,36 kv. m - 328,80 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75,56 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. D. ir R. D. iš viso priklauso 94,52 kv. m - 78,04 kv. m butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,48 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui - 29,97 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog prašo nustatyti atlygintinį servitutą, kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, tačiau tarp šalių nėra susiklostę žemės sklypo nuomos santykiai bei nėra teisinių pagrindų jiems naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, būtinas atlygintinio servituto nustatymas, kadangi šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 528,85 kv. m, o žemės sklypą pastatas užstato mažesnėje, t. y. 205 kv. m dalyje, todėl atitinkamai V. R. tenka 76,51 proc., A. D. ir R. D. – 17,88 proc. ir ieškovui - 5,61 proc. prašomos priteisti periodinės kompensacijos už atlygintinį žemės sklypo servitutą, periodinę kompensaciją skaičiuojant 0,92 EUR už kv. m/ mėn. plius proporcinga žemės mokesčio dalis. Skaičiavimas paremtas pagal analogiją pritaikius valstybinės žemės nuomos įkainius, patvirtintus 2014-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-05-25 redakcija). Kadangi žemės nuomos mokestis priklauso išimtinai nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir kasmet keičiamas, todėl periodinės kompensacijos dydis už servitutą, turi būti indeksuojamas, priklausomai nuo atitinkamais metais nustatyto žemės nuomos mokesčio dydžio. Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi jis dėl ginčo pastato ieškovas negali naudotis visu jam priklausančio žemės sklypo plotu. Paaiškino, jog V. R. byloje laikytinas tinkamu atsakovu todėl, kad teismo sprendimas jam tiesiogiai sukels materialines teisines pasekmes, t. y. V. R. turės prievolę kompensuoti dėl servituto nustatymo kylančius ieškovo žemės sklypo dalies suvaržymus. V. R. negali būti laikomas bendraieškoviu, nes jo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas ieškovo materialiniam teisiniam suinteresuotumui. Teigia, jog servitutą atsakovo V. R. viešpataujančio turto atžvilgiu galima nustatyti, nes atsakovas nėra tarnaujančio žemės sklypo dalių, kuriose prašoma nustatyti servitutą, savininku ar bendrasavininku. Be to, ieškovui priklausančios 1829/3657 žemės sklypo dalys atsakovo V. R. ir jo patalpų atžvilgiu yra svetimos, V. R. nėra šių žemės sklypo dalių bendraturtis, objektyviai neturi jokios materialinės subjektinės teisės naudotis šiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovui V. R. ir ieškovui priklausančios žemės sklypo dalys yra aiškiai atribotos ir patvirtintos dar Taikos sutartimi, Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis atsakovui V. R. yra svetima. Teigia, jog servitutas yra daiktinė teisė ir nustatomas daiktui, o ne asmeniui, t. y. servitutas nustatomas ne atsakovui V. R. kaip asmeniui, ir ne atsakovui V. R., kaip žemės sklypo bendrasavininkui, o atsakovui V. R. nuosavybės teisė priklausančioms patalpoms, viešpataujančiam ir ieškovo žemės sklypo dalių atžvilgiu svetimam nekilnojamam daiktui. Taip pat teigia, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovo V. R. patalpų atžvilgiu servituto nustatymas yra negalimas, teismas turėtų pagrindą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius savo nuožiūra ir priteisti reikalaujamą kompensaciją pagal kitą teisės normą, taikyti teisės ar įstatymo analogiją.