- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- I-9880-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00925-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. skunde (b. l. 1–2) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003-05-26 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri vėliau buvo perskaičiuota taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 31) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-13 pažymoje Nr. 11DP(P)-261 (b. l. 37-38) pateikti duomenys nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertintinas pareiškėjo pensijos ribojimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.