Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. gegužės 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2. , 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.;

2) 2007 m. liepos 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.;

3) 2008 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., 2009 m. liepos 22 d. paleistas lygtinai;

4) 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini)LEEDS CROWN už nesunkų kūno sužalojimą, grasinimus, bylos Nr. 18/2992/98833C;

5) 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini), WEST YORKSHIRE MAGISTRATES COURT MAGISTRATES už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, bylos Nr. 18/2992/79758U,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2023 m. kovo 26 d. 14 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną O. B.: jai kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, tuomet vieną kartą sudavė į kairį šoną ir vieną kartą – į kairės rankos plaštaką, taip mušdamas nukentėjusiajai O. B. dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos nugariniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2023 m. kovo 26 d. apie 12 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo jau šiek tiek išgėręs alkoholio. Paskambino savo mamai O. B. ir ją pasikvietė į svečius. Mama atsinešė butelį degtinės. Jie abu kambaryje gėrė tą degtinę. Apie 14 val. jie su mama ėmė konfliktuoti. Jis supyko ant mamos, buvo labai piktas. Daugiau nieko neatsimena dėl girtumo, tik pamena, kad jį kelia policijos pareigūnai ir klausia, kas atsitiko. Nurodė, kad dėl savo neblaivumo jis nieko nepamena, bet jei mama sako, kad jis prieš ją smurtavo, taip galėjo būti. Mamos atsiprašė. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Pareiškime ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja O. B. nurodė, kad 2023 m. kovo 26 d. apie 14 val. jai atėjus pas sūnų adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sūnus R. B. jai sudavė keletą smūgių, dėl kurių ji jautė fizinį skausmą. Paaiškino, kad sūnaus kvietimu atėjo pas sūnų ir jie kartu gėrė jos atsineštą degtinę. Sukonfliktavo ir sūnus sudavė jai 3 smūgius. Vienas smūgis suduotas jai į kairės pusės skruostą, antras smūgis – į kairės šonkaulius ir dar vienas smūgis buvo suduotas į kairę plaštaką. Fizinio konflikto metu juto fizinį skausmą. Anksčiau smurto atvejų yra buvę, tačiau į policiją nesikreipė.

2023 m. kovo 27 d. papildomai apklausta O. B. nurodė, kad jai yra likę sumušimo žymės: kraujosruva po akimi, kairės rankos pirštas mėlynas. Po konflikto atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė Raimundą, o ji parašė pareiškimą. Nurodė, kad tuoj po įvykio buvo neblaivi ir pareigūnams iš išgąsčio ir dėl alkoholio kiekio pasakė, kad jai sudavė į kairį skruostą, o ne į dešinį.

2023 m. kovo 26 d. policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, ARRF-0146, patikros Nr. 1758795 R. B. buvo nustatytas 1,88 promilių, O. B. tuo pačiu minėtu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 2,81 promilių neblaivumas. Filmuota „Body“ kamera.

Specialisto išvadoje Nr. G137/2023 (06) nurodyta, jog O. B. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos nugariniame paviršiuje, sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje tiek smūgiuojant, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. B. yra nukentėjusiosios O. B. sūnus.

Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2023 m. kovo 26 d. 14 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. B. tyčia smurtavo prieš savo motiną, kumščiu suduodamas jai tris kartus: vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, sudavė į kairį šoną ir vieną kartą – į kairės rankos plaštaką. Dėl R. B. veiksmų jo motinai O. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai O. B. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nesi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. B. teisiamas jau šeštą kartą, už smurtinius nusikaltimus buvo teistas ir užsienio valstybėje. R. B. baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų jis nemoka. Kaltinamasis R. B. registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą R. B., svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis R. B. jau ne pirmą kartą už smurtinius nusikaltimus. Ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. B. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kaltinamojo R. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. B. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Šis laikas įskaitomas į R. B. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. B. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. kovo 27 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto

Arešto bausmę R. B. paskirti atlikti trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam R. B. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam R. B. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.