- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1161/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „Lietuva statoil“
- Atsakovas
- UAB „Elbeka“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuva statoil“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria nepriimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-770-212/2009 pagal ieškovo UAB „Lietuva statoil“ ieškinį atsakovui UAB „Elbeka“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Lietuva statoil“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti atsakovui UAB „Elbeka“ bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki, o bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Forum regis“.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi UAB „Lietuva statoil“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepriėmė ir nurodė, kad įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nurodyta, jog kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Taigi, pranešimo atsakovui turinys turi atitikti ĮBĮ 6 str. 2 d. reikalavimus ir jis privalo būti atsakovui įteiktas prieš 30 dienų iki kreipimosi į teismą. Pateiktame teismui pareiškime nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimą ieškovui sudaro 2709,89 Lt. Pranešimo, surašyto 2009 m. kovo 25 d. turinys iš esmės atitinka ĮBĮ 6 str. 2 d. reikalavimą, tačiau kreditorius nustatė trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį skolai sumokėti, o duomenų, kad šis pranešimas būtų įteiktas atsakovui, byloje nėra. Siuntos pristatymo patvirtinime nenurodyta kokia siunta buvo pristatyta. Tas pats pasakytina apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įteikimą. Prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pareiškimas privalo būti įteikti atsakovui CPK nustatyta tvarka ir apie minėtų dokumentų įteikimą teismui privalo būti pateikti įrodymai (ĮBĮ 6 str. 2 ir 4 d.). Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nesilaikė ĮBĮ 6 str. 2 d. nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Ieškovas pranešime atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą nurodė, kad jeigu jis per 3 darbo dienas nuo pranešimo dienos nesumokės skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, ir tuo pačiu nurodė, kad po 30 dienų kreditorius įgis teisę iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą. Šiuo atveju apeliantas nurodė du skirtingo turinio teiginius – vienu atveju kalbama apie teisminį išieškojimą, kitu atveju apie bankroto bylos iškėlimą, kurių tikslas nėra identiškas – skirtingos teisinės pasekmės.
2. Teismas nutartyje nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-496/2005 ir Nr. 2-819/2009, tačiau šios nutartys neatitinka šios bylos ratio decidenti bei skiriasi faktinės aplinkybės, todėl jos negali būti vertinamos kaip precedentas.
3. Atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų ir atidėjus bankroto bylos iškėlimą atsakovo finansinė padėtis gali dar pasunkėti, o sumažėjus įmonės turimo turto masei, būtų pažeisti atsakovo kreditorių ir ieškovo interesai.
4. Ieškovas 2009 m. kovo 25 d. pranešimą atsakovui siuntė kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, kuriai atitinkamai turi būti taikoma CPK 117 straipsnio 1 dalis ir 123 straipsnio 2 dalis. Minėti straipsniai numato, jog vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų yra per kurjerius, siuntą pristatant juridinio asmens raštinės darbuotojui. Tai patvirtina byloje pridėtas kurjerio kvitas. Nei CPK nei ĮBĮ nenumato detalios pranešimo įteikimo tvarkos, tuo pačiu ir procesinių dokumentų atsakovui, todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvadą, jog minėti dokumentai nebuvo įteikti.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ numato bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, tad teismas turi vadovautis šiame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, o jų nesant, remtis CPK normomis. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie įtvirtinti CPK 111, 135 straipsniuose. Procesiniam dokumentui, kuriuo siekiama bankroto bylos įmonei iškėlimo, be bendrųjų reikalavimų yra keliami ir specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ normos. ĮBĮ nustatyta išankstinė neteisminė tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra, ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. Taip pat kreditorius privalo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei.
Apeliantas nurodo, jog jis tinkamai informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 25 d. pranešime (b.l. 35) pareiškėjas paprašė atsakovo per tris dienas sumokėti 8711,88 Lt skolą bei nurodė, kad po 30 dienų kreditorius įgis teisę iškelti atsakovui bankroto bylą, jei iki to laiko skola liks neapmokėta bei pateikė nuorodą į ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, 2009 m. kovo 25 d. pranešimo turinys iš esmės atitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nurodė, ne tik trijų dienų terminą, bet ir tai, jog jeigu per 30 dienų skola liks neapmokėta, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas, dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, į teismą kreipėsi praėjus keturiems mėnesiams po pranešimo atsakovui įteikimo. Taigi, atsakovas turėjo pakankamai laiko sumokėti skolą ieškovui.
Teisėjų kolegija, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kurjerio kvitas neįrodo, jog atsakovui buvo tinkamai įteiktas pranešimas ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje ( b.l. 36) esančiame siuntos pristatymo patvirtinime, matyti, jog pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo įteiktas atsakovo administratorei 2009 m. kovo 26 d., t.y. po dviejų dienų nuo išsiuntimo dienos. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteiktas atsakovo administratorei – personalo vadovei 2009 m birželio 19 d. (b.l. 72). Kolegijos nuomone, procesinių dokumentų įteikimas per kurjerius, siuntą priimant juridinio asmens darbuotojui laikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Be to, jog ne aukščiau nurodyti dokumentai buvo siųsti atsakovui nenurodo ir pats atsakovas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo normas (CPK 330 str. 338 str.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškimo priėmimo klausimas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotinas pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti UAB „Lietuva statoil“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Elbeka“ priėmimo klausimą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.