Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1129-482/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
II-1129-482/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Pareiškėjas
G. M.
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1129-482/2018Proceso Nr. 4-28-3-00515-2018-9procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 16.9.3; 21.10.1; 21.10.4.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTI S2018 m. spalio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Martynui Matulevičiui,

nubaustam asmeniui – pareiškėjui G. M., jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4733-2018 panaikinimo ar pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupė vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4733-2018 paskyrė G. M. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad šis 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10.42 val. magistralinio kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 60 km., vairavo sunkiasvorį automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur Kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, t.y. kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje bei išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 8 punkto reikalavimus. G. M. už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę nutarimu paskirta 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b.l. 8).

Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 26 d. gautas G. M. skundas dėl nutarimo skirti jam nuobaudą panaikinimo ar pakeitimo, skundas persiųstas iš Marijampolės AVPK ir 2018 m. rugsėjo 27 d. gautas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.

Šalies argumentai

G. M. skundu prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. G. M. pažymi, jog jam vairuojant transporto priemonę, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai nutarime nurodytoje vietoje (60,00 km.) priešais jį važiavusi lengvasis automobilis staiga be jokios priežasties ėmė stabdyti. Atsižvelgiant į tai, kad jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę bei paskui jį labai arti važiavo kita transporto priemonė, siekdamas išvengti susidūrimo su lengva transporto priemone, tiek siekdamas išvengti, kad jam taip pat staiga stabdant į jį neatsitrenktų paskui važiuojanti transporto priemonė, bei įvertinęs situaciją kelyje, kad nėra priešingoje eismo juostoje arti atvažiuojančių transporto priemonių, priėmė sprendimą, kad minėtoje situacijoje, geriausia išeitis siekiant išvengti turto bei asmens sveikatos sužalojimo yra išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ką ir padarė. Pažymi, kad neturėjo jokio tikslo atlikti lenkimo veiksmą, o jo elgesys išimtinai buvo nukreiptas į siekį išvengti eismo įvykio ir asmens bei turto sužalojimo. Jis netgi matė, kad pakankamai toli priešais važiuoja ir kelių policijos žymėtas automobilis. Todėl, mano, būtų daugiau nei kvaila ir nelogiška atlikti lenkimą matant kad priešais atvažiuoja kelių policijos ekipažas. Su skundu pateikia duomenis apie šeimos sudėtį, charakteristiką ir duomenis apie gaunamas pajamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. M. skundą palaikė, dar kartą pabrėžė, kad nusižengimo padarymo vietoje neturėjo jokio tikslo atlikti lenkimo manevrą ir to nesiekė, o siekė tik išvengti eismo įvykio ir asmens bei turto sužalojimo, t. y. siekė išvengti sunkių neigiamų pasekmių, dėl ko įvertinus visą situaciją ir priėmė sprendimą, kad geriausia išeitis išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kadangi jo manymu toks pažeidimas lyginant su siekiamomis išvengti pasekmėmis yra mažiau žalingas. Pažymėjo, kad važiavo leistinu 60 km/h greičiu, nuo priešais važiuojančios transporto priemonės laikėsi saugiu 8-10 metrų atstumu. Pažymi, kad nėra niekada grubiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių, yra baustas, kad vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tada vairavo darbo metu ir krovininį automobilį. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, prašymą grindė darbinėmis aplinkybėmis ir šeimos poreikių tenkinimu.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu nesutinka su pateiktu skundu, pažymi, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir galinčios sąlygoti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą ir nuobaudos švelninimą (b.l. 1).

Teismo posėdžio metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas M. Matulevičius prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad pažeidimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priimant skundžiamą nutarimą, pripažino pažeidimą. Pažymėjo, kad G. M. padarė vieną labai grubų nusižengimą, nuobauda jam paskirta teisėtai sankcijos ribose. Institucijos atstovas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimą, kad pažeidimą jis padarė siekdamas išvengti eismo įvykio, nurodė, kad, esant pareiškėjo nurodomai situacijai, pareiškėjas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nesilaikė saugaus atstumo nuo prieš jį važiuojančios transporto priemonės ir apskritai kėlė abejonę dėl tokios versijos logiškumo. Atstovas pažymėjo, kad esant pareiškėjo nurodytam atstumui tarp transproto priemonių ir priešais važiavusiai priemonei pradėjus stabdyti, pareiškėjas objektyviai būtų negalėjęs išsukti iš važiuojamos eismo juostos dėl per mažo atstumo liekančio dėl priešais važiuojančios transporto priemonės stabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu G. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už minėto nusižengimo padarymą, numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

G. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pripažįstant, kad nusižengimą jis padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismui netenkinus šio prašymo, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, neskiriant administracinio poveikio priemonės­ – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos, tai - 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais pažeidimą jis padarė tik siekdamas išvengti sunkių neigiamų pasekmių, dėl ko įvertinus visą situaciją ir priėmė sprendimą, kad geriausia išeitis išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kadangi jo manymu toks pažeidimas lyginant su siekiamomis išvengti pasekmėmis yra mažiau žalingas, tačiau tai neįrodyta jokiais byloje esančiais duomenimis. Tokia įvykio versija niekaip nepatvirtina visų būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo – kilęs pavojus kitų transporto priemonių vairuotojų sveikatai ir turtui, galėjo būti išvengtas, tiesiog pareiškėjui laikantis Kelių eismo taisyklėse numatytos pareigos, laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypatingai pabrėžiant, jog pareiškėjas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, be to, nėra nustatyta, jog šiuo atveju kilęs pavojus apskritai buvo akivaizdus ir tikras. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Akivaizdu, jog pareiškėjui važiuojant sunkiasvore transporto priemone 60 km/h greičiu, atstumas nuo priešais važiuojančios transporto priemonės turėjo būti ženkliai didesnis nei 8-10 metrų, tai yra turėjo būti 30 metrų. Taigi, teismas nepripažįsta, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, jis vertintinas kaip natūraliai kilusi neatidaus, nedrausmingo, nesaugaus vairavimo pasekmė, ypatingai atkreipiant dėmesį, kad nusižengimas padaryta ypatingai pavojingame, dėl dažniausiai sunkiasvorių transporto priemonių intensyvaus eismo, magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Darydamas tokį administracinį nusižengimą G. M. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas sukeltų jam nepageidaujamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas, nedaryti nusižengimų, tačiau taip nesielgė.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad G. M. iš tikrųjų padarė grubų, sau ir kitiems eismo dalyviams pavojų sukėlusį nusižengimą, jis buvo neatidus, nerūpestingas, jo kaltę patvirtina byloje surinkta medžiaga, jo nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės nepatvirtintos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos pareiškėjui institucijos, paskyrusios nuobaudą, taip pat buvo netaikytos pagrįstai, nes nebuvo jų taikymui visų būtinų pagrindų, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jam teisės vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir šeimos materialinei gerovei užtikrinti, nėra išskirtinės aplinkybės pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Pabrėžtina, kad G. M. skirta minimali galima nuobauda. Taigi teismas sprendžia, kad G. M. paskirta nuobauda, nepažeidus ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, netaikant specialiosios teisės atėmimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. M. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4733-2018, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė