Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. 2014-09-23 apie 18.50 val. Kaune, Pramonės pr. - Chemijos g., vairuodama automobilį kelių sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, išvažinėdama iš sankryžos kliudė ir apgadino kitą greta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio vietoje nesustojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1.; 231.2. punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

I. O. kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad iš sankryžos išvažiavo netinkamai, tačiau smūgio nepajuto, kitą automobilį vos užkabino, todėl ir nuvažiavo. Kito automobilio vairuotoja ją garsiniu signalu perspėjo, manė dėl to, kad netinkamai išvažiavo, todėl nesustojo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad I. O. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1d.

Iš administracinio teisės pažeidimų protokolo duomenų nustatyta, kad I. O. 2014-09-23 apie 18.50 val. Kaune, Pramonės pr. - Chemijos g., vairuodama automobilį kelių sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, išvažinėdama iš sankryžos kliudė ir apgadino kitą greta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio vietoje nesustojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Liudytoja E. Š. parodė, kad 2014-09-23 apie 18.30 val. važiavo žiedine sankryža. Ties išvažiavimu iš sankryžos prie jos automobilio priartėjo baltos spalvos Golf markės automobilis. Ji garsiniu signalu bandė perspėti vairuotoją, tačiau vairuotojas nereagavo, bandė stabdyti. Golf markės automobilis, pravažiuodamas pro jos automobilį, jį kliudė. Ji (liudytoja) sustojo apžiūrėti savo automobilio bei stengėsi įsiminti kito automobilio valstybinį numerį. Kitas automobilis, stabtelėjęs ties pėsčiųjų perėja, nuvažiavo. Automobilio vairuotoja turėjo matyti, kad ji išlipo iš savo automobilio. Jos automobiliui padaryta 519 litų žala.

Liudytoja M. V. parodė, kad ji 2014-09-23 dieną po darbo su kolege E. Š. važiavo namo. Pastaroji vairavo automobilį. Bevažiuojant žiedu, išniro automobilis, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir kliudė kolegės automobilį. Kontaktą tarp automobilių jautė, buvo garsas. Kito automobilio vairuotoja nesustojo, nors buvo perspėta garsiniu signalu, matė, kad E. Š. sustojo ir išlipo iš automobilio. Spėjo įsidėmėti automobilio valstybinį numerį. Šių apklaustų asmenų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekviena liudytoja nurodė tai, ką matė ir girdėjo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių šios liudytojos būtų šališkos, suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Administracinio teisės pažeidimo duomenis pagrindžia ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o būtent eismo įvykio vietos schemos duomenimis (b. l. 4), tarnybinių pranešimų duomenimis (b. l. 6), transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto duomenimis (b. l. 14), bei pridėtomis fotonuotraukomis (b. l. 15-17).Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto išvados, ant VW Golf automobilio galinio bamperio dešinio šono , galinio dešinės pusės rato braukimo žymė, kuri pagal apgadinimų aukštį ir pobūdį atitinka apgadinimus, esančius ant automobilio Mitsubishi.

Teismas liudytojo R. V. parodymus patikimumo prasme vertina abejotinais. Jo parodymai apie tai, kad I. O. nesuprato ,jog kliudė kitą automobilį, prieštarauja kitų įrodymų visumai. Jis yra I. O. draugas, siekiantis palengvinti savo draugės atsakomybės aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

I. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. O. administracine tvarka nebausta, eismo įvykio metu didelė žala nepadaryta. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad I. O. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, I. O. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laiką bei skirtinos baudos dydį. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų (289 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams .

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.