Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.G. ieškinį atsakovui 282-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J.K., VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-06-18 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A.G. atsakovo 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai 2 920 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 71,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-06-27 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus: sprendimo priėmimo datą vietoje skaičių ir žodžių: „2007 m. birželio 18 d.“ parašyti skaičiais ir žodžiais: „2008 m. birželio 18 d.“; sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje vietoje skaičių ir žodžių: „ 2920 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti“ parašyti skaičius ir žodžius: „1062 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti“, toliau teksto nekeisti.

Sprendime teismas nustatė, jog ieškovas nenurodė ieškinio pagrindo, kuriuo prašo pripažinti susirinkime priimtą nutarimą negaliojančiu; nenurodė, ar priimtas nutarimas prieštarauja CK 2.82 str. 4 d. nuostatoms. Teismas nustatė, kad susirinkimas buvo sušauktas 15 bendrijos narių iniciatyva, nes valdyba bendrijoje nesudaryta; iš 2006-11-29 protokolo nustatė, kad bendrijoje yra 59 nariai; 15 bendrijos narių ir sudaro ¼ bendrijos narių; todėl neturi reikšmės, kad dėl susirinkimo sušaukimo bendrijos nariai nesikreipė į bendrijos pirmininką – ieškovą A.G., o sušaukė jį patys. Tai, nesukėlė jokių neigiamų padarinių dėl susirinkimo sušaukimo nei ieškovui, nei bendrijos nariams, todėl įstatų 5.3 p., nebuvo pažeistas. Teismas laikė, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kad dalyvių sąrašas buvo surašytas bendrijos narių pakartotinai susirinkimo eigoje, nes bendrijos nariai nurodyti šiame sąraše neginčija surinkime priimtų nutarimų ir dalyvavimo susirinkime; šiuo atveju susirinkimas laikomas teisėtu, nes jame dalyvavo daugiau kaip ½ bendrijos narių. Teismas nustatė, kad susirinkimo protokolas yra pasirašytas susirinkimo pirmininko R.B. ir sekretoriaus J.K.; liudytojų parodymai patvirtina, kad N.K. nebuvo išrinkta susirinkimo sekretore, o rašė tik šio susirinkimo juodraštį, kuris vėliau dingo (buvo, kaip nurodo liudytojai, paimtas paties ieškovo), o susirinkimo sekretoriumi buvo išrinktas J.K., kuris ir sekretoriavo iki susirinkimo pabaigos. Teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo pats ieškovas, todėl žinojo, kad turi būti surašytas protokolas, nesant protokolo jis turėjo per nurodytą įstatymuose terminą kreiptis į bendriją dėl to, kad galėtų susipažinti su protokolu ir pareikšti savo pastabas dėl jo, ko nepadarė. Ieškovo nuomone, netinkamo sekretoriaus nurodymas protokole, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ieškovui ar kitiems bendrijos nariams, todėl nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Priimti bendrijos narių sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams bei užtikrina daugumos bendrijos narių interesus. Bendrijos nariai 2006-12-21 visuotinio susirinkimo metu priėmė nutarimą kuriuo pritarė 2006-11-13 visuotinio susirinkimo priimtiems nutarimams. Teismas laikė, kad net ir pripažinus priimtą nutarimą negaliojančiu ir tą patį klausimą sprendžiant iš naujo, rezultatas būtų toks pats, koks ir yra, nes ieškovas kaip bendrijos narys turintis vieną balsą, įtakos balsavimui neturi. Teismas pripažino, kad susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, protokolo vedimas, dalyvių sąrašo sudarymas buvo formalūs, nesukėlę jokių neigiamų teisinių padarinių. Teismas laikė, kad kadangi ieškovas yra privatus asmuo, tai jis gali ginti tik savo subjektyvines teises ir interesus, ir nėra įgaliotas ginti viešą interesą, t.y. reikšti ieškinį CPK 55 str. nustatyta tvarka; todėl ieškovas privalėjo nurodyti, kokios jo, kaip privataus bendrijos nario, teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ginčijamu visuotinio bendrijos susirinkimo nutarimu. Tokie argumentai ieškovo nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyti. Teismas padarė išvadą, jog ginčijamas visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas ieškovo, kaip bendrijos nario, teisių nepažeidė. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl panaikinimo J.K. įregistravimo Juridinių asmenų registre 282-osios bendrijos pirmininku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jo ieškinio dėl 2006-11-13 visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl pirmininko perrinkimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas – CK 2.82 str. 4 d. (kai bendrijos sprendimas prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams ir imperatyvioms įstatymo normoms). Apelianto teigimu, sprendimas naikintinas, nes šaukint susirinkimą buvo pažeistas bendrijos įstatų 5.3 punktas, kuriame nustatyta susirinkimo sušaukimo tvarka. Apelianto teigimu, šis įstatų punktas numato, kad eilinis visuotinis bendrijos susirinkimas šaukiamas bendrijos pirmininko, o neeiliniai susirinkimai kviečiami pareikalavus trečdaliui bendrijos įgaliotinių, taip pat revizoriui. Dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo reikia kreiptis į bendrijos pirmininką, kuris per 6 dienas sušaukia susirinkimą. Įstatai nenumato, kad susirinkimą galėtų sušaukti bendrijos nariai. 2006-11-13 susirinkimas, kurio sprendimai ginčijami nagrinėjamoje byloje, buvo sušauktas bendrijos narių iniciatyvinės grupės, į bendrijos pirmininką bendrijos nariai dėl susirinkimo sušaukimo nesikreipė. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos narių interesai nebuvo pažeisti, todėl nepažeisti ir bendrijos įstatų 5.3 punkto reikalavimai, tačiau savo nesutikimo nemotyvuoja.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis; civiliniame procese, teismų praktikoje egzistuoja nuostata, kad iš esmės teisingas sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais motyvais; kolegija sprendžia, kad analogiškai negalima naikinti garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkimo nutarimų formaliais pagrindais, nes jų priėmimo procedūra nėra griežtai reglamentuota, o bendrijos narių (tarp jų ir ieškovo) teisių pažeidimo ar viešojo intereso pažeidimo teismas nekonstatavo.

Kolegija, išanalizavusi bendrijos įstatus, padarė išvadą, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarka įstatuose nenumatyta. Bendrijos įstatų 5.3 punktas numato bendrijos įgaliotinių susirinkimo sušaukimą. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas turėtų būti kviečiamas kartą per metus, neeilinis sušaukiamas per 6 dienas, pareikalavus 1/3 įgaliotinių; įstatai nenumato, kad dėl susirinkimo sušaukimo įgaliotiniai privalo kreiptis į bendrijos pirmininką. Neeilinį susirinkimą bendrijos pirmininkas gali sukviesti ir savo iniciatyva (b.l. 15). Kolegija sprendžia, kad apeliantas netiksliai cituoja savo skunde įstatų nuostatas dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos ir be pagrindo teigia, kad susirinkimas negali būti sušauktas tiesiogiai, be bendrijos pirmininko dalyvavimo.

Kolegija pažymi, kad pagal bendrijos įstatų 5.1 punkto nuostatas, bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas; įgaliotinių susirinkimas, visuotiniam susirinkimui nutarus ir išrinkus įgaliotinius; bendrijos valdyba, kurią renka visuotinis bendrijos arba įgaliotinių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas (b.l. 14). Byloje nustatyta, kad bendrijos valdyba bendrijoje išrinkta nebuvo; byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrijoje būtų išrinktas ir veiktų kitas bendrijos valdymo organas – bendrijos įgaliotinių susirinkimas. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai bendrijoje iš visų įstatuose numatytų valdymo organų buvo išrinktas ir realiai veikė tik bendrijos pirmininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susirinkimo sušaukimas 1/3 bendrijos narių iniciatyva nepažeidė įstatų 5.3 punkto nuostatų. Apeliacinio skundo argumentas, kad įstatai nenumato, jog susirinkimą galėtų sušaukti bendrijos nariai tiesiogiai, atmestinas, nes byloje nėra duomenų, kad bendrijoje būtų išrinktas ir veiktų įgaliotinių susirinkimas. Bendrijos įstatų 5.3 punkte įtvirtinta bendrijos narių teisė sušaukti įgaliotinių susirinkimą per įgaliotinius (1/3 įgaliotinių pareikalavus); pagal bendrijos įstatų normas bendrijos įgaliotinių susirinkimo kompetencija prilygsta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai (įstatų 5.4 p., 5.5 p.). Tačiau realiai bendrijos nariai neturėjo galimybių veikti per bendrijos valdymo organus (valdybą, įgaliotinių susirinkimą), todėl įgyvendino savo teisę sušaukti neeilinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą tiesiogiai. Dėl išdėstyto kolegija daro išvada, kad sušaukiant 2006-11-13 visuotinį bendrijos narių susirinkimą nuo įstatuose numatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos nebuvo nukrypta. Ta aplinkybė, kad bendrijos narių iniciatyvinė grupė nesikreipė į ieškovą, bendrijos pirmininką, dėl susirinkimo sušaukimo, o sušaukė jį tiesiogiai, nelaikytina susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu, nes tokios nuostatos įstatuose nėra, o įstatymo nuostatoms ji neprieštarauja.

Kolegija taip negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl Civilinio kodekso reikalavimų dėl susirinkimo protokolo ir susirinkimo dalyvių sąrašo surašymo. Esminis apelianto argumentas – tai, kad susirinkimo pradžioje protokolą rašė N.K., o juridinių asmenų registrui pateiktame protokole bei teismui pateiktame protokole nurodyta, kad susirinkimo sekretoriumi buvo J.K. Susirinkimas vyko chaotiškai, J.K. perėmė vadovavimą susirinkimui po to, kai visi klausimai buvo išspręsti, vykstant susirinkimui, atvykdavo vis nauji bendrijos nariai, kurių atvykimo laiko niekas nefiksavo, todėl neaišku, ar priimant sprendimą dėl pirmininko išrinkimo buvo kvorumas. Teismas neišsiaiškino, kiek bendrijoje yra narių, atsakovas bendrijos narių sąrašo nepateikė. Liudytojų parodymai apie protokolo pagrobimą yra abejotini; apeliantas negalėjo pateikti pastabų dėl susirinkimo protokolo, nes bendrija neturi jokios kontoros, taigi apeliantas neturėjo galimybės išreikalauti protokolą ir pan. Dėl išdėstyto susirinkimo nutarimas, kuriuo A.G. yra atleistas iš bendrijos pirmininko pareigų, pripažintinas negaliojančiu.

Kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas dėl esminio susirinkimo tvarkos pažeidimo – kvorumo nebuvimo atmestinas, kaip neįrodytas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant duomenims, kiek bendrijoje yra narių, negalima teigti, ar buvo susirinkime kvorumas. Ginčijamame bendrijos 2006-11-14 protokole užfiksuota, kad bendrijos narių iš viso 59, susirinko 40 narių, konstatuota, kad susirinko kvorumas (b.l. 109-110). Kartu su protokolu pateiktame susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 40 bendrijos narių (b.l. 111). Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas tokiomis aplinkybėmis, kaip kvorumo nebuvimas nesirėmė ir jų neįrodinėjo, nors, būdamas bendrijos pirmininku, turėtų žinoti tikslų bendrijos narių skaičių, turėti bendrijos narių sąrašus; apeliantas turėjo galimybę teikti teismui įrodymus apie bendrijos narių kiekį. Tokiu būdu susirinkimo protokolu ir teismo sprendimu nustatyti faktai, kad bendrijoje viso 59 nariai, o susirinkime dalyvavo 40 narių (daugiau nei ½ narių), apelianto išsakytomis abejonėmis nepaneigti, skundo argumentai dėl kvorumo nebuvimo atmestini.

Kitas skundo argumentas – protokolą pasirašė J.K., kuris, anot apelianto nebuvo išrinktas susirinkimo sekretoriumi. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja N.K. parodė, kad ji bendrijos pirmininkui A.G. paprašius, rašė susirinkimo protokolo juodraštį, po pirmininko perrinkimo ji pasišalino iš susirinkimo. Apklausti liudytojai G.Ž., K.S., A.P., R.F.N. parodė, kad po to, kai susirinkimas prabalsavo už pirmininko A.G. perrinkimą, pastarasis pasišalino iš susirinkimo susigriebęs visus ant stalo buvusius dokumentus; po to buvo sudarytas naujas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas (b.l. 127-130). Esant tokioms aplinkybėms, kai N.K., rašiusi protokolo juodraštį ir pats A.G. pasišalino iš susirinkimo, susirinkę bendrijos nariai pagrįstai išrinko naujus posėdžio pirmininką bei sekretorių bei sudarė susirinkusių bendrijos narių sąrašą. Apeliantas nurodo, kad liudytojų parodymai yra abejotini, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojai neobjektyviai papasakojo apie susirinkimo eigą, byloje nėra, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Teismui pateikti dokumentai atitinka CK 2.90 – 2.91 normų reikalavimus, pripažinti protokole užfiksuotus balsavimo rezultatus vien dėl to, kad susirinkimas vyko, anot apelianto, chaotiškai, nėra pagrindo. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pats apeliantas, pasišalinęs iš susirinkimo su susirinkimo dokumentais, pažeidė įprastinę susirinkimų vedimo procedūrą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2006-12-22 bendrijos narių susirinkimui pakartotinai pritarus 2006-11-13 visuotinio narių susirinkimo nutarimams (b.l. 34-37), ieškovo (apelianto) argumentai dėl chaotiško susirinkimo vedimo ir dalyvių sąrašo sudarymo vertintini kaip itin formalūs, neturintys įtakos bendrijos narių balsavimo rezultatams.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui (bendrijai) iš apelianto priteistinos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui – 282-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, iš ieškovo A.G. 1 180 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.