Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-438-1169-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-438-1169-08
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-438-1169/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimo A.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2007 m. spalio 3 d. nutarimu A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3000 litų bauda, taip pat A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, paskirta galutinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Administracinėn atsakomybėn A.G. patrauktas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13.20 val., Klaipėdos rajone, Gručeikių kaime, neblaivus vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudęs apgadino automobilį Mazda Tribute, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai pasišalino.

Šalies argumentai

A.G. skundu teismui prašė panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13.00 val. grįžo namo kartu su meistru. Pabrėžė, jog pripažįsta, kad grįžę namo gėrė degtinę, tačiau neigia administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nurodė, jog apie 16.00 val. į jo namus atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį į policijos komisariatą, nustatė girtumą, apkaltino neva jis padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir uždarė į išblaivinimo kamerą. Taip pat nurodė, jog policijos pareigūnai neapžiūrėjo jo automobilio, nesurašė apžiūros akto, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie automobilių kontaktą. Teigė, jog eismo įvykyje pats nedalyvavo ir nėra jokių įrodymų, nes ant automobilio nėra jokių susidūrimo pėdsakų. Pažymėjo, kad automobilį vairavo blaivus ir tik grįžęs namo vartojo alkoholį, o neblaivumą galima inkriminuoti tik tuomet, kai vairuotojas žinojo ir suvokė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir po to vartojo alkoholį. Akcentavo, jog nepadarė jokio pažeidimo, todėl nutarimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimu A.G. skundą tenkino dalinai, Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. spalio 3 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 021123, kuriuo A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį, panaikino ir priėmė naują nutarimą. Teismas nusprendė A.G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat A.G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas galutinai skyrė administracinę nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ribose, ir A.G. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teismas konstatavo, jog kaip nustatyta iš 2007 m. rugsėjo 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio A.G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 164, 271 punktų reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. 2007 m. spalio 3 d. nutarimu A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį. Taigi nutarimu jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už ATPK 130 straipsnyje numatytą veiką. Iš protokolo turinio, kuriame yra nurodoma, kad vairuodamas automobilį neblaivus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ten kliudė automobilį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 68 punkto, 164 punkto ir 271 punkto reikalavimus, akivaizdu, kad veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įvykdymas yra inkriminuotas protokolo aprašomojoje dalyje, nėra tik nurodytas atsakomybę už tai numatantis administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis. Tai patvirtina ir tai, kad jis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 271 punkto reikalavimą, kuris numato, jog eismo įvykio metu nesant nukentėjusių asmenų, o visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams sutariant vertinant jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Taigi tik įvykdžius šios imperatyvios normos reikalavimus eismo įvykio dalyviai gali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju, protokolo grafoje apie pažeidimo esmę, yra aiškiai konstatuota, kad asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, taigi veika yra inkriminuota, tačiau neįrašytas straipsnis numatantis administracinę atsakomybę, todėl teismas pripažįsta, kad šie protokolo trūkumai nėra trūkumai, kurie kliudytų bylą nagrinėti teisme, juolab, kad ginčijamu nutarimu veika nėra kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole aplinkybes.

Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo teismas konstatavo, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tai padaro neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigių medžiagų asmuo. Būtent šios veikos įvykdymu yra kaltinamas A.G.. Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo V.K. paaiškinimas, transporto priemonių techninės apžiūros aktai ir fotolentelės, alkotesterio parodymai. A.G. yra kaltinamas, kad 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 13.20, Gručeikių kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudęs apgadino automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). A.G. skunde kategoriškai neigia, kad kliudė kitą automobilį ir tvirtina, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val. grįžo namo kartu su A.D.. Pripažįsta, kad grįžę namo gėrė degtinę, kai apie 16.00 val. į jo namus atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį į policijos komisariatą, nustatė girtumą, apkaltino neva jis padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir uždarė į išblaivinimo kamerą. Tačiau teismo posėdžio metu A.G. nurodė kitą versiją, kad jam, kartu su A.D. važiuojant automobiliu VW Transporter į Dumpių kaimo parduotuvę nusipirkti statybinių medžiagų, pamatė, kad dideliu greičiu priešais atvažiuoja automobilis, kuris važiuodamas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko buvo priverstas pasukti į kelkraštį, nes kelias toje vietoje siauras ir prasilenkimo metu išgirdo kaukštelėjimą. Norėdami įsitikinti kas atsitiko, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį ir prie veidrodėlio aptiko nedidelį įlenkimą. Kadangi kliudęs jo automobilį kitos transporto priemonės vairuotojas nesustojo, nuostoliai nebuvo dideli, tęsė savo kelionę ir nuvažiavo į parduotuvę, kur įsigiję reikiamų medžiagų grįžo namo, papietavo, išgėrė degtinės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A.D. nurodęs, kad kartu su A.G. 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. važiavo į Dumpius pirkti statybinių medžiagų, iš priekio atvažiavo baltos spalvos automobilis, su kuriuo buvo kontaktas, po kurio sustojo, apžiūrėjo automobilį, tačiau nusprendę, kad žala nedidelė, todėl tęsė kelionę toliau. Nusipirkę reikiamų prekių grįžo namo, kur papietavę išgėrė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai kartu su A.G. buvo namuose, neneigė, kad atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus ir miegojo gyvenamojoje patalpoje.

Šalies argumentai

A.G. prašymu, teismas tirdamas pirminę skunde išdėstytą versiją, apklausė liudytojus, kurie patvirtintų, kad jo automobilis nebuvo apgadintas. Apklaustas liudytojas V.A. nurodė, kad sekančią dieną po pažeidimo fiksavimo, jam paskambino A.G. ir papasakojo, kad pareigūnai jį apkaltino dėl eismo įvykio. Nuvykęs pas A.G. kartu su juo apžiūrėjo jo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo. Kad automobilis buvo anksčiau apgadintas patvirtino liudytoja K.S..

Teismo vertinimu, A.G. iškeltoji versija, kad automobilių kontaktas įvyko dėl V.K. įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir, kad būtent V.K. nuvažiavo nesustojęs iš eismo įvykio vietos, yra nenuosekli, grindžiama prieštaringais paaiškinimais. Tiek liudytojų paaiškinimais, tiek iškeltąja versija nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymų patikimumas, kuriais grindžiama jo kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalį numatyto pažeidimo įvykdymo ir teismas šių įrodymų neturi pagrindo pripažinti kaip asmenį dėl jam inkriminuojamos veikos teisinančiais įrodymais.

Pirmiausia, kaip nurodė teismas, A.G. skunde teismui neigė bet kokį automobilių kontakto buvimą ir tvirtino, kad policijos pareigūnai neužfiksavo jokių automobilių apgadinimų, jų neapžiūrėjo, o esami tariami apgadinimai tai yra natūralūs seno automobilio defektai, be to teigia, kad toks automobilių kontaktas, kokie yra automobilio Mazda apgadinimai, kontaktuojant su jo automobiliu negalėjo būti padaryti. Iš 2007 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonių techninės apžiūros aktų ir fotografijų akivaizdu, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai ir akivaizdžiai nustatyta, kad automobilių kontakto požymių buvo tiek ant VW Transporter, tiek ant Mazda Tribute. Teisminio nagrinėjimo metu A.G. jau nebeneigė paties fakto, kad buvo automobilių kontaktas, tačiau neigė kaltę dėl šio susidūrimo ir negalėjo motyvuotai paaiškinti kodėl apie eismo įvykį pranešė ne jis, o V.K.. Dėl šių priežasčių prieštaringi ir jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimai, kurie liudijo apie tai, kad jokių naujų apgadinimų ant VW nebuvo. Liudytojas A.D. nurodė, kad eismo įvykio metu važiavo kartu su A.G., ir teigė, kad VW Transporter, kurį vairavo A.G., kliudė baltos spalvos automobilis. 2007 m. rugsėjo 30 d. techninės apžiūros akte buvo nurodyta, kad Mazda Tribute yra juodos spalvos, ir kaip matyti iš fotografijų, ant automobilio VW Transporter kėbulo liko juodos spalvos įbrėžimų, kurie sutampa su Mazda Tribute spalva, kontakto vieta, sudaužytas veidrodėlis, jo korpusas su akivaizdžiais kontakto pėdsakais.

Teismas akcentavo, jog Kelių eismo taisyklių II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Teismas pabrėžė, jog kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, A.G. 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. 20 min., Gručeikių kame, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tuo šis įvykis atitiko eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Teismo nuomone, eismo įvykio kilimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su A.G. veiksmais, jam nepaisant KET 164 punkto reikalavimų, numatančių, kad vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Įvykio pasėkoje apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis Mazda Tribute, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nuomone, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A.G. šią veiką įvykdė būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tiek policijos pareigūnai, tiek nukentėjusysis, tiek kita bylos medžiaga yra patvirtinama, kad pranešimas apie eismo įvykį budėtojų daliai buvo perduotas apie 13 val. 25 min. Po to, kaip nurodoma nukentėjusiojo paaiškinimu A.G. važiavo ne namo, o jo manymu siekdamas pasislėpti, apie pusvalandį važinėjo aplinkkeliais ir tik tada parvažiavo namo, sustojus namo kieme automobiliui, iš automobilio išgriuvo, nes buvo neblaivus. Nukentėjusiojo teigimu, bandant kalbėtis dėl žalos atlyginimo ir ar jis suvokia kokį pavojų sukėlė aplinkiniams, buvo pareikšta, kad nukentėjusysis išmoktų vairuoti, o vairuotojo būklė pagal jo elgesį, koordinaciją, bylojo apie tai, kad vairuotojas yra sunkiai apgirtęs. Kaip nustatyta iš liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimų, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 15 val., tačiau dėl A.G. būklės ir jo agresyvaus elgesio įvykio aplinkybių aiškinimasis buvo komplikuotas ir sunkus, todėl jo girtumas alkotesteriu patikrintas 2007 m. rugsėjo 30 d. 15.57 val. Teismas konstatavo, kad nežiūrint to, jog nuo įvykio iki vairuotojo būklės patikrinimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, tai nėra pagrindu pripažinti, kad neblaivumo patikrinimo rezultatai yra niekiniai ir jais negali būti grindžiama A.G. kaltė, įvykio metu vairavus automobilį esant neblaiviam. A.G. girtumui nustatyti buvo naudotos techninės priemonės – alkotesteris, kurio patikros liudijimo Nr. 19029. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 101.1 punktą, policijos pareigūnas įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, privalo nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Todėl kilus pagrįstam įtarimui dėl blaivumo, A.G. buvo tikrinamas alkotesteriu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, kurių 2 punktas numatė, jog tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiomis priemonėmis, nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taigi patikrinus A.G. dėl alkoholio vartojimo, alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatas buvo 2.87 promilių ir tai viršijo asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore leistiną maksimalią 0.4 promilės etilo alkoholio koncentraciją vairavimo metu. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 101.6 punktą, atspausdintas neblaivumo (girtumo) tikrinimo rezultatų protokolas, kuriame A.G. atsisakė pasirašyti dėl tikrinimo rezultato. Kadangi A.G. sutiko būti tikrinamas alkotesteriu ir jo būklė nustatyta metrologiškai patikrinto alkotesterio pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų “Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 6.3 punktu, policijos pareigūnams nebuvo teisinio pagrindo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, atlikti medicininės apžiūros. Iš šių aplinkybių vertinimo akivaizdu, kad alkoholio kiekio nustatymo procedūra, testuojant A.G. alkotesteriu nebuvo pažeista ir jos rezultatai yra procesiškai įforminti tinkamai ir pagrįstai jais vadovautasi nutarimo priėmimo metu. A.G. išdėstyta versija, kad jis alkoholį vartojo grįžęs namo yra paneigta nukentėjusiojo parodymais.

Teismas kartu pažymėjo, kad atsižvelgiant į A.G. apsvaigimo laipsnį – 2.87 promilių, - jis gali savaip interpretuoti aplinkybes ir jas vertinti neadekvačiai situacijai. Tokią išvadą leidžia pagrįstai daryti tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 30 d. sulaikymo protokolu buvo sulaikytas ir patalpintas priverstiniam išblaivinimui, kur blaivintas iki 22.50 val. Šias aplinkybes patvirtina ir 2007 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad 2007 m. spalio 5 d. į Klaipėdos rajono PK kreipėsi A.G., kuris pranešė, kad buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, datos neprisimena, iš kur buvo paleistas, o jam grįžus namo – neberado savo dokumentų. Kaip paaiškino A.G. teismo posėdžio metu, jo asmens dokumentus pasiėmė atvykusi jo pasiimti sesuo, taigi akivaizdu, kad A.G. nepamena ir kai kurių įvykio aplinkybių,

Kaip nurodė teismas, iš aukščiau aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, jog A.G. 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. 20 min., Gručeikių kaime, Klaipėdos rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto imperatyvų draudimą, neblaivus vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, todėl pareigūnas įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pagrįstai ginčijamu nutarimu A.G. inkriminavo veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnyje, inkriminavimo pagrįstumo teismas konstatavo, jog pagal Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto reikalavimus eismo įvykio dalyviu buvęs A.G. privalėjo įvykus eismo įvykiui pranešti apie eismo įvykį policijai, o pagal 269.4 punkto reikalavimą pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresais. Tačiau A.G., teismo vertinimu, šių reikalavimų nesilaikė, iš eismo įvykio vietos, su kuria ji buvo susijęs, pasitraukė pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tuo buvo užkirsta galimybė objektyviam eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Tuo buvo pažeistas ir Kelių eismo taisyklių 271 punkto reikalavimas, suteikiantis eismo įvykio dalyviams palikti eismo įvykio vietą ir vykti į policijos įstaigą tik tada kai nėra nukentėjusiųjų, visi eismo įvykio dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą ir po ja pasirašius. Teismas konstatavo, kad būtent A.G. veiksmai prieštaravo aptartam teisiniam reguliavimui, nes jis po kontakto su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. V.K. veiksmai negali būti vertinami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kadangi jis apie eismo įvykį pranešė policijai ir matydamas, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo ir transporto priemonė nėra identifikuoti ir yra realus pagrindas, kad jis gali pasislėpti, eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu ėmė sekti pasišalinusį eismo įvykio dalyvį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 297 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo ir 2007 m. spalio 3 d. nutarimo, A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį. Pagal ATPK 130 straipsnio 2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr.X-82 redakciją, įsigaliojusią 2005 m. vasario 8 d., šis straipsnis turi dvi dalis, o A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn nenurodant šio straipsnio dalies. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra inkriminuotas šis pažeidimas, dėl šio teisės pažeidimo įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekilo. Teismas nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, pabrėžė, jog atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas taip pat nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įrodyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas 2007 m. spalio 3 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. A.G. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įvykdymą buvo skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytosios veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 metams. Teismas A.G. paskyrė administracinės nuobaudos dydžio vidurkį atsižvelgdamas į tai, kad A.G. veikoje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl A.G. administracinio teisės pažeidimo byloje padarytų procesinių pažeidimų teismas konstatavo, jog A.G. ir jo atstovas savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais, kuriais įvardija netikslią protokole fiksuojamą tariamo pažeidimo vietą, laiką, policijos pareigūnų atvykimo laiką, girtumo nustatymo laiką ir kt. ATPK 297 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismo posėdžio metu iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisės pažeidimo protokolas ir jame išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos pagal liudytojų, nukentėjusiojo parodymus ir policijos pareigūnų panaudotas technines priemones. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai pažeidimo įvykdymo laiką nurodė pagal nukentėjusiojo paaiškinimą ir tai atitinka reikalavimus keliamus protokolo duomenų fiksavimui. Tuo protokolas pilnai atitinka ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui.

Teismas akcentavo, jog A.G. atstovas kaip pažeidimą taip pat įvardino, tai kad A.G. vardu buvo surašytas paaiškinimas, tačiau kaip nustatyta iš R.S. paaiškinimo, A.G. jį atsisakius pasirašyti, jis tik buvo paliktas byloje ir jokios teisinės reikšmės neturi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl, teismo nuomone, konstatuotina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir yra visi pagrindai pripažinti, kad A.G. pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į visetą aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdaus pažeidimo neigimą, įvykdyto pažeidimo sunkumą, teismas konstatavo, jog teisinių pagrindų švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numato sankcijos minima riba, nėra.

III.

Apeliaciniu skundu ir jo papildymu A.G. prašo pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta ir tą patį patvirtino liudytojas A.D., kad automobilis su kuriuo įvyko nereikšmingas ir neturintis rimtų pasekmių susidūrimas buvo baltos spalvos. Teisme apklausti liudytojai V.A. ir K.S. patvirtino, kad po eismo įvykio dienos jokių naujų apgadinimų ant A.G. automobilio neatsirado bei paaiškino, kad automobilis yra labai senas ir jau anksčiau turėjo ne vieną apgadinimą. Tačiau teismas šį paaiškinimą neatsižvelgė.

2. Pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktas, jog nežiūrint to, kad nuo įvykio iki vairuotojo būklės patikrinimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, nėra pagrindu pripažinti, jog neblaivumo patikrinimo rezultatai yra niekiniai ir jais negali būti grindžiama A.G. kaltė, įvykio metu vairavus automobilį esant neblaiviam yra nepagrįstas, nes nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais. V.K. teigė, kad tariamo eismo įvykio metu iš savo automobilio matė, jog A.G. vairuoja neblaivus bei privažiavęs prie namų iš automobilio išvirto. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad be nukentėjusiojo V.K. parodymų, kuris yra suinteresuotas asmuo ir jo parodymai turi būti vertinami teismo kritiškai, jokių kitų tiesioginių įrodymų dėl A.G. neblaivumo vairuojant automobilį nėra.

4. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, visiškai akivaizdu, kad tokie sugadinimai, kurie nurodyti jo automobilio defektacijos akte, negalėjo būti padaryti prasilenkiant su automobiliu Mazda Tribute. Apeliantas pabrėžia, kad yra fotografuota medžiaga, kurią kad ir ekspertas galėtų įvertinti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas į tai visiškai neatsižvelgė dėl apeliantui visiškai nesuprantamos priežasties, nors tai yra akivaizdus įrodymas, kad auttomobilio Mazda Tribute sugadinimai buvo padaryti kitokiomis aplinkybėmis, nei yra kaltinamas apeliantas. Jau vien tai turėtų būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka.

Atsiliepime paaiškina, jog A.G. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas yra teisingas ir atitinka padarytą pažeidimą, todėl, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą siekiant išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Atsiliepime pabrėžiama, jog išanalizavus avaringumo situaciją šalyje, nustatyta, kad viena iš pagrindinių priežasčių avarijų, kurių metu žūva ar sužalojami žmonės, yra automobilių vairuotojų girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą su jam inkriminuotais pažeidimais ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, netinkamai yra įvertinti jį kaltinantys įrodymai, nepagrįstai atmetant jį teisinančius įrodymus, ko pasėkoje, pareiškėjo teigimu buvo priimti nepagrįsti sprendimai dėl jo kaltės, t. y. byloje iš esmės yra keliama įrodymų vertinimo problema.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jie yra dvejopo pobūdžio: vieni kaltinantys pareiškėją, kiti jį teisinantys.

Iš pareiškėją kaltinančių įrodymų matyti , kad jie tarpusavyje sutampa, prieštaravimų tarp jų nėra bei kad jie papildo vieni kitus. Nukentėjusiojo V.K. parodymai dėl pareiškėjo kaltės įvykdžius autoavariją, pasišalinimo iš įvykio vietos, pareiškėjo persekiojimo ir jo neblaivumo būsenos, yra nuoseklūs visos bylos eigoje. Tai, kad pareiškėjas iš karto po autoįvykio apie tai informavo policijos darbuotojus patvirtina, liudytojų R.S. ir A.N. parodymai, kurie parodė, kad apie autoįvykį jiems pranešė budėtojų dalis, kuriai tokią informaciją suteikė nukentėjusysis bei kad pareiškėją aptiko pareiškėjo gyvenamojoje vietoje neblaivų, pagal nukentėjusiojo nurodymą. Tai, kad buvo apgadinti tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiojo automobiliai, patvirtina šių automobilių apžiūros protokolų duomenys, atlikti iškart po įvykio. Tai, kad pareiškėjas buvo neblaivus netrukus po jo sulaikymo patvirtina alkotesterio parodymai.

Iš paminėtų įrodymų matyti, kad pastarieji įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, prieštaravimų tarp jų nėra.

Ir priešingai iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jie bylos eigoje buvo nenuoseklūs. Iškart po įvykio jis neigė autoavarijos buvimo faktą, teisminio nagrinėjimo metu tai pripažino, tačiau teigė, jog kaltas dėl autoįvykio yra nukentėjusysis.

Visas šias aplinkybes įvertinus įrodymų patikimumo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, remtis pareiškėją kaltinančiais įrodymais, jų pagrindu atmetant ir pareiškėją teisinančius įrodymus, yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus (ATPK 257 straipsnis).

Paminėtų įrodymų vertinimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius