Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė, susipažinusi su M. R. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo Edmundo Mickevičiaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25274590394),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

4. M. R. skundą dėl Institucijos vyresniojo tyrėjo Edmundo Mickevičiaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną atsisakytina priimti. ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

5. ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. užfiksavo galimai padarytą pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje jis nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Nors ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kita vertus, nurodymas, kad asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formalus. Fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar pagrįstas konkrečiais asmens pateiktais duomenimis, kad tokia žala yra bent kažkiek reali.

7. M. R. pareiškime nurodo, kad žalos nėra, neturtinė: viešas pažeminimas, viešoje vietoje kur aplink gyvena kaimynai, gyvena jis pats ir jo žmona bei mažametis vaikas. Pažeminimas, sukrėtimas. Taigi kaip matyti iš pareiškimo, pateikto paties M. R., turtinė žala jam nebuvo padaryta. Nors nurodoma neturtinė žala, tačiau vien tokio pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad jis galimai patyrė realią neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas pranešimas dėl nedidelio viešo tvarkos pažeidimo, kurio esmė buvo įvykęs konfliktas tarp kaimynų, kurio metu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai. Šiame kontekste, nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau jo teiginiai vertintini, kaip deklaratyvūs, kadangi tariamai patirta žala nepagrįsta objektyviais duomenimis, galinčiais patvirtinti žalos realumą, o ir pats pažeidimo faktinių aplinkybių kontekstas rodo, kad vyko žodinė konfliktinė situacija tarp dviejų asmenų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas informacijos pranešėju, t. y. asmeniu, kuris gali pranešti institucijoms apie, jo vertinimu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau, tai savaime neprilyginama turtinės ar neturtinės žalos patyrimui ir nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtus nutarimus. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo ir proceso ekonomiškumo principais.

8. Šiuo atveju M. R. pranešė policijai apie kito asmens galimai padarytą pažeidimą, t. y. necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, kitais tyčiniais veiksmais siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau neturtinės žalos požymius sieja su galimai įžeidimu ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens garbės ir orumo gynimas galimas civilinės teisės priemonėmis.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. R. neturi teisės skųsti Institucijos vyresniojo tyrėjo Edmundo Mickevičiaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimą (ANK 621 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl skundą atsisakytina priimti. Dėl priimto procesinio sprendimo pobūdžio teismas nevertina skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo M. R. skunde nurodytais argumentais bei kitų jo procesinių prašymų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti M. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo Edmundo Mickevičiaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25274590394).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.