Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria A. A. , įtariamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje ir kt., suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. įtariamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, iš anksto susitaręs su A. A. panaudojant fizinį smurtą bendrininkų grupe užvaldyti svetimą turtą, 2010 m. kovo 13 d., apie 20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia bendrais veiksmais su A. A. sudavęs V. Š. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai sunkią galvos traumą su kraujo išsiliejimu į smegenis, veido sumušimą, šonkaulių lūžius, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bendrais veiksmais su A. A. pagrobė svetimą V. Š. priklausantį turtą ir dokumentus – 70litų vertės rankinę, 120 litų vertės piniginę, 150 litų ir 1500 litų vertės laikrodį „Seculus“, materialinės vertės nuturinčią „Swedbank“ kodų kortelę ir pensininko pažymėjimą. Šiais veiksmais A. A. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnyje.

A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. kovo 17 d. buvo sulaikytas. Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi A. A. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas A. A. buvo tęsiamas.

Gynėjo nuomone, kadangi pratęsiant A. A. suėmimo terminą daugiau negu 6 mėnesiams yra būtini baudžiamajame įstatyme nurodyti papildomi pagrindai – bylos ypatingumas ir didelė apimtis, todėl apygardos teismo nustatytų formalių pagrindų,numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte, neužtenka.

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant nei teisinių ir faktinių pagrindų A. A. pratęsti suėmimo terminą virš 6 mėnesių, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. A. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įtariamajam A. A. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, asmenų atpažinimo protokolas, liudytojų apklausų protokolai, liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, teismo medicinos ir teismo kriminalistikos specialistų išvados, telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys kita rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktų įrodymų neanalizuoja ir nevertina, taip pat nesprendžia ir kaltės klausimo. Tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme. Todėl nenagrinėtini įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad liudytojai duoda tikrovės neatitinkančius parodymus

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. A. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai A. A. , įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, A. A. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. A. A. įtariamas vieno sunkių, dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis, būdamas darbingo ir jauno amžiaus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Todėl neapgrįstas gynėjo skundas argumentas, kad apygardos teismas, šias aplinkybes įvertino nepakankamai. Pažymėtina ir tai, kad šių aplinkybių buvimas ( nuolatinės gyvenamosios vietos, turėjimas, iki suėmimo mokėsi), siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Be to, gynėjo skunde akcentuojama prasta A. A. savo sveikatos būklė, taip pat neduoda pagrindo manyti, kad tinkamas gydymas jam negali būti užtikrinamas Laisvės atėmimų vietų ligoninėje.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui patiektos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. A. darė neleistiną poveikį liudytojui V. K. , grasindamas jam smurtu ir reikalaudamas, kad šis pakeistų parodymus, dėl ko 2010 m. birželio 8 d. A. A. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 233 straipsnyje. Šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą – trukdys procesui, apygardos teismas įtariamajam nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. A. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. A. inkriminuojamos nuskalstamos veikos yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jis inkriminuojamas nusikalstas veikas padarė per lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpį,esant neišnykusiam teistumui. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. A. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan.(24 punktas). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma eilė ilgai trunkančių objektų tyrimų – teismo medicinos, teismo kriminalistikos turimai, atlikinėjami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. A. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Šiuo metu dar yra neatliktas teismo biologinis tyrimas, kuris buvo paskirtas 2010 m. kovo 30 d., tačiau, kaip teigia prokuroras savo pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo A. A. , gavus minėtą specialisto išvadą, dar numatoma atlikti iš šio išvados išplaukiančius ikiteisminio tyrimo veiksmus, įteikti įtariamiesiems galutinius pranešimus apie įtarimus bei atlikti baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam A. A. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Atmestinas yra įtariamojo A. A. gynėjo skundo argumentas, jog A. A. atžvilgiu gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kadangi aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo kita kardomąja priemone.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę A. A. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. A. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.