Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-256-579/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: 1A-256-579/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06117-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis: R. J., K. U.
Advokatai: Singrida Samoškienė

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06117-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui,nuteistojo R. J. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,nuteistojo K. U. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. U. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 28 MGL dydžio, t. y. 1054,48 Eur, bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei 28 (dvidešimt aštuonių) MGL dydžio, t. y. 1054,48 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas K. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuspręsta pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur, bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur, bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 4 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su R. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilyje BMW X5, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia A. R. rankų kumščiais ne mažiau kaip 7 kartus suduodant į galvą, ir rankų kumščiais ne mažiau kaip 10 kartų suduodant jam į įvairias kūno vietas, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros, jį pargriaunant ant žemės ir kojomis spiriant ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas bei galvą, taip padarydami kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinę smilkinio sritį, kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinį žandą, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą tarp nosies ir viršutinės lūpos, nubrozdinimą viršutinėje dalyje dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą veido kairėje tarp antakio ir ausies, nubrozdinimą kaklo priekyje dešinėje, nubrozdinimą pilvo kairėje, kraujosruvą kairiame žaste, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą.

2. R. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 4 d., apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su K. U. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino lošimo automatų salone, tyčia A. R. rankos kumščiu suduodant į veidą, nuo ko jis nugriuvo ant grindų, ir jam sėdint ant grindų koja spiriant į veidą, bei A. R., atsisėdusiam ant kėdės, tyčia kėde smogė į dešinę nugaros dalį, tęsiant nusikalstamą veiką, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilyje BMW X5, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia A. R. rankų kumščiais ne mažiau kaip 10 kartų suduodant į įvairias kūno vietas bei, tęsiant nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros, jį pargriaunant ant žemės ir kojomis spiriant ne mažiau kaip 15 kartų į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarant kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinę smilkinio sritį, kraujosruvą kaktos dešinėje pereinančią į dešinį žandą, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą tarp nosies ir viršutinės lūpos, nubrozdinimą viršutinėje dalyje dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą veido kairėje tarp antakio ir ausies, nubrozdinimą kaklo priekyje dešinėje, nubrozdinimą pilvo kairėje, kraujosruvą kairiame žaste, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. U. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir sušvelninti paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinkanti teisingumo principo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, ką teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Gydymo įstaigoje buvo neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo visiškai girtas, o važiuojant automobiliu su nuteistaisiais jam buvo kilusi isterija.

3.2. Nuteistasis skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Niekas jo girtumo laipsnio nenustatinėjo, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu jis vairavo automobilį. Todėl apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

3.3. Skunde apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nedirba ir nėra susaistytas jokiais darbiniais ar šeiminiais bei socialiniais ryšiais. Iki suėmimo jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, šie duomenys yra baudžiamosios bylos medžiagoje. Be to, nors nėra vedęs, tačiau palaiko tvirtus socialinius ryšius su mama, tėčiu, broliu, kurie lanko jį Kauno tardymo izoliatoriuje. Nuteistojo įsitikinimu, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jam skyrė inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą didesnę, nei jos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo peržiūrėti visą baudžiamosios bylos medžiagą, iš naujo įvertinti visas bylos aplinkybes, prireikus papildomai apklausti visus liudytojus, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jokio nusikaltimo nepadarė, teismas neteisingai įvertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nepagrįstai kritiškai vertino jo duotus parodymus, neatsižvelgė į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvadą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. 2018 m. vasario 4 d. vakarą jis leido su K. U., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu A. bei nukentėjusiuoju A. R.. Nuvykus į lošimo automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), visi užsisakė alaus, išsikeitė pinigus ir nuėjo prie lošimo automatų. Po kiek laiko, gal 10-15 minučių, jis pamatė nukentėjusįjį nukritusį ant žemės, šį pakėlė, matė, jog nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, kas nutiko, nukentėjusysis nepaaiškino, nieko nekalbėjo, todėl jis pamanė, jog A. R. nukrito dėl girtumo. Po 10 minučių jie paliko lošimo automatų salono patalpas ir automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilyje K. U. ir nukentėjusysis A. R. susiginčijo, todėl jis nusprendė juos palikti ir taksi automobiliu išvyko pas draugę. Nukentėjusiojo parodymus, kad tiek jis, tiek K. U., šį į automobilį įsodino per prievartą, kažkur vežė ir mušė, paneigia UAB „J.“ apsaugos darbuotojų A. B. ir A. B. parodymai, kurie nurodė, jog nukentėjusysis, išėjęs iš lošimo automatų salono, pats ėjo link automobilio ir į jį įsėdo, jokia prievarta jo atžvilgiu nebuvo naudojama. Be to, nukentėjusysis apie tai, kas jam nutiko lošimo automatų salone, sužinojo tik iš tyrėjos, vėliau teisme prisiminė, jog lošimo automatų salone jam kažkas sudavė smūgius iš nugaros, dėl ko jis nukrito, tačiau kas smūgiavo, nematė.

4.2. Skundo autorius aprašo liudytojų parodymus ir teigia, kad liudytoja K. L. nurodė, jog prisijungusi prie vaizdo įrašų, daromų lošimo automatų salone, sistemos, peržiūrėjo įvykio nakties vaizdo įrašą, matė, kad jai nepažįstamas vyras Nr. 1, sėsdamas ant kėdės, nukrito, po to, nukentėjusysis priėjo jam padėti atsikelti, tačiau jis sudavė dešine ranka galimai nukentėjusiajam. Vėliau vaikinas Nr. 1 priėjo prie ant grindų sėdinčio vyriškio ir koja spyrė šiam į veidą. Kadangi vaizdo įrašas buvo neryškus, ji vyrų veidų neįsižiūrėjo, jų neatpažintų, telefone vaizdo įrašą ištrynė. Liudytojas E. L. parodė, jog 2018 m. vasario 4 d. dirbo minėtame lošimo automatų salone. Apie 19.55 val. į lošimo automatų saloną atėjo keturi akivaizdžiai girti asmenys, jie žaidė prie skirtingų lošimo automatų. Po maždaug 10 minučių išgirdo kažkokio daikto trenksmą ir stiklo dužimą. Tuomet per monitorių pamatė nuo kėdės ant nugaros nukritusį vieną iš šių vyrų ir sudaužytą alaus taurę. Tuo metu prie nukritusio vaikino kitų asmenų nebuvo, kiti trys vaikinai buvo prie lošimo automatų. Vienas iš trijų vyrų priėjo prie nukritusio vaikino ir suimdamas jį už pažastų pakėlė, pastatė prie sienos, po ko, kažkuris iš jų koja spyrė prie sienos pritūpusiam vaikinui. Šiam vaikinui atsistojus, kažkuris iš tų dviejų vaikinų sudavė dar vieną smūgį ranka į galvos sritį, kuris tai padarė, negalėtų pasakyti. Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2018 m. vasario 4 d. dirbo su A. B.. Apie 20.15 val. gavo pranešimą, kad lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ suveikė signalizacija. Nuvykus į objektą, administratorius paaiškino, kad yra keturi nepageidaujami asmenys, kuriuos reikia išvesti. Vienas iš šių vyrų buvo kruvinas, tačiau nesiskundė. Suprato, kad vyrai susimušė tarpusavyje ir jiems pagalba nereikalinga. Visi keturi vyrai sėdo į automobilį ir išvažiavo. 2018 m. vasario 9 d. nuvykus į tą patį lošimo automatų saloną bendravo su K. L.. Ši parodė jam 2018 m. vasario 4 d. vaizdo įrašą. Iš vaizdo įrašo matė, kaip ant baro kėdės sėdintis vyriškis Nr. 2 dėl girtumo nukrito ant grindų. Po to, atsikėlęs, jis pakėlė baro kėdę, priėjo prie jauno vaikino bei užsimojęs metė kėdę į to vaikino nugarą, tačiau vaikinas nenukrito. Daugiau jokių aplinkybių nematė ir nežino. Liudytojas A. B. davė identiškus parodymus A. B. parodymams. Teisiamojo posėdžio metu paklausus, kodėl jų parodymai identiški, nurodė, kad taip reikalavo tyrėja. Skundo autorius abejoja dėl tokių (identiškų) parodymų objektyvumo. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog teisme liudytojų klausė, ar jie jį atpažįsta kaip asmenį, mušusį nukentėjusįjį, tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad būtent jis, t. y. R. J., sudavė bent vieną smūgį nukentėjusiajam.

4.3. Apeliantas nurodo iš skundžiamo nuosprendžio motyvų nesuprantantis, kada ir kur tiksliai sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nuosprendyje nurodoma, kad jis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius, tačiau nei liudytojai, nei nukentėjusysis tiksliai nepasakė, kad smūgiavo būtent jis, o iš vaizdo įrašo neaišku, kas tas vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. Be to, teismas nurodė, jog nukentėjusįjį mušė tiek jis, tiek K. U., nors K. L. ir E. L. per kameras matė tik vieną smūgius sudavusį asmenį. Liudytojai taip pat negalėjo nurodyti, kas metė baro kėdę. Teismas nurodė, jog R. J. nukentėjusiajam automobilyje sudavė nemažiau dešimt kartų, tačiau kur smūgiai buvo suduoti ir kas tai patvirtina, neaišku. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis pargriovė nukentėjusįjį ir kojomis spyrė šiam nemažiau penkiolika kartų į įvairias kūno vietas bei galvą prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti dėl aštuonių trauminių poveikių. Būtent tiek smūgių sudavęs nukentėjusiajam nurodė K. U..

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistųjų R. J. ir K. U. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl R. J. ir K. U. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iš esmės tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti visą baudžiamosios bylos medžiagą, iš naujo įvertinti visas bylos aplinkybes ir jį išteisinti. R. J. neigia smurtavęs nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu ir teigia, kad jo kaltės nepatvirtina nei vieno liudytojo parodymai. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų nėra aišku, kada ir kur tiksliai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, be to, neaišku, kas yra vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, apie kuriuos kalba liudytojai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymų vertinimas šioje byloje yra sudėtingas, tačiau surinkta įrodymų visuma neleidžia abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog nuteistasis R. J. smurtavo nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, yra paties nukentėjusiojo parodymai, liudytojų K. L., E. L., A. B. bei A. B. parodymai. Šių liudytojų parodymus nuosekliai papildo liudytojų T. J., A. B., P. M. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

10. R. J. nuteistas dėl tęstinės smurtinės nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kaltinime jam inkriminuotas fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimas 2018 m. vasario 4 d., apie 20.10 val., būnant lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną, apie 20.30 val., automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros. Taigi, apeliantui iš esmės inkriminuoti trys smurtiniai epizodai, dėl kurių A. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kadangi R. J. nepripažįsta nei vieno nukentėjusiojo atžvilgiu atlikto smurtinio veiksmo, todėl išsamiau pasisakytina dėl visų inkriminuotų smurtinių epizodų.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji R. J. ir K. U. 2018 m. vasario 4 d. kartu lošė PC „(duomenys neskelbtini)“ esančiame kazino „A.“, kur susipažino su ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu, vardu A., ir nukentėjusiuoju A. R.. Iš šio kazino visi minėti keturi asmenys buvo išprašyti apsaugos darbuotojų, todėl jie nuvyko į netoliese esantį kazino „(duomenys neskelbtini)“. Būtent čia A. R. atžvilgiu pirmą kartą buvo panaudotas fizinis smurtas. R. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nukentėjusysis pats nukrito nuo kėdės ant grindų, kadangi buvo neblaivus. Jis priėjęs nukentėjusįjį pakėlė, padėjo jam atsisėsti ant kėdės ir nuėjo toliau lošti. Po kiek laiko atėjo apsaugos darbuotojai ir pareikalavo, kad jie išeitų. Tai, kad A. R. pats nukrito nuo kėdės lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teisme patvirtino ir kitas nuteistasis K. U.. Nukentėjusysis buvo girtas, griuvinėjo, todėl apsaugos darbuotojai jiems liepė išeiti. Ši nuteistųjų dėstoma įvykio versija neatitinka liudytojų matytų ir atpasakotų aplinkybių.

12. Išsamiausiai incidentą apibūdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji administratorė K. L.. Nors ji tiesiogiai viso lošimų salone kilusio konflikto nematė, tačiau liudytoja peržiūrėjo kazino įrengtų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose buvo užfiksuotos vykusios muštynės. K. L. vaizdo įrašo medžiagą persirašė į savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau ne visą. Peržiūrėjusi įrašą nurodė mačiusi, kaip prie lošimo automato sėdėjęs vyras Nr. 1 nukrito nuo kėdės. Tuomet prie jo priėjo kitas vyras, kuris jam padavęs ranką padėjo atsikelti. Vyras Nr. 1 tik atsistojęs iš karto dešinės rankos kumščiu sudavė vaikinui į veidą, nuo šio smūgio vaikinas nukrito ant grindų. Tada vyras Nr. 2 bandė padėti ant grindų nugriuvusiam vaikinui atsikelti, pasodino jį prie sienos ir jokių smūgių nesudavė. Vyras Nr. 1 sugrįžo prie žaidimų automato, tačiau, sėsdamasis ant kėdės, vėl nugriuvo ant grindų. Tada vyras Nr. 1 pakėlė kėdę ir ja užsimojęs sudavė į dešinį šoną, daugiau į petį, tam pačiam vaikinui, kuriam prieš tai sudavė į veido sritį. Daugiau vaizdo įrašo jį neįsirašė, todėl kas vyko po to, nežino. Telefone turėtą įrašą K. L. ištrynė. Nors muštynes sukėlusių asmenų veidų liudytoja neįsidėmėjo ir neprisiminė, tačiau ji bendrais bruožais apibūdino šių vyrų išvaizdą bei aprangą. Vyras Nr. 1 buvo aukščiausias iš visų, rusvų plaukų, vilkėjo šviesiais drabužiais. Vyras Nr. 2 buvo tamsių veido bruožų ir plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsią striukę. Sumuštas vaikinas buvo liesesnio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsų džemperį ir šviesias sportines kelnes.

13. Šiuos liudytojos parodymus sugretinus su apsaugos darbuotojų A. B. ir A. B. parodymais, matyti, kad K. L. nurodytas vyras Nr. 1 yra R. J., vyras Nr. 2 – K. U., o sumuštasis vaikinas – nukentėjusysis A. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojai K. L., A. B. ir A. B., kalbėdami apie tuos pačius asmenis, juos įvardijo skirtingais skaičiais, kas apsunkino jų parodymų vertinimą. A. B. ir A. B. vyru Nr. 1 įvardijo K. U., vyru Nr. 2 – R. J., o vyru Nr. 3 – nukentėjusįjį. Nepaisant šio skirtumo, visi trys minėti liudytojai vienodai apibūdino konflikte dalyvavusių vyriškių išvaizdą bei aprangą, kas patvirtina, jog yra minimi tie patys asmenys. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad liudytojai A. B. ir A. B. atpažino K. U., kaip vyrą Nr. 1, o R. J., kaip vyrą Nr. 2 (1 t., b. l. 147-148, 149-150, 155-156, 157-158).

14. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „J.“ apsaugos darbuotoju kartu su A. B.. Suveikus signalizacijai, nuvyko į lošimo automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“. Juos pasitiko administratorius ir paaiškino, kad salėje yra keturi nepageidaujami asmenys, kuriuos reikia išvesti. Vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 (K. U. ir R. J.) pasakė, kad yra draugai ir kad viskas gerai. K. U. vedė vaikiną kruvinu veidu, iš paskos ėjo kiti du vaikinai. Matė, kaip vyras K. U. tyčia vieną kartą spyrė vaikinui kruvinu veidu į sėdmenis. Po to pamatė nuvažiuojantį sidabrinės spalvos BMW X5 automobilį. Po kelių dienų vėl teko lankytis tame pačiame kazino, kur buvusi administratorė savo telefone parodė dalį išsisaugoto vaizdo įrašo iš 2018 m. vasario 4 d. vakaro įvykių. Vaizdo įraše A. B. matė, kaip R. J. dėl girtumo nepataikė atsisėsti ant kėdės ir nugriuvo, tuomet paėmė kėdę ir ja sudavė asmeniui, kurį prieš tai apibūdino kaip vaikiną kruvinu veidu, į nugarą. Daugiau įrašo jam nerodė. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino analogiškai, kaip ir liudytojas A. B. (1 t., b. l. 144-146). Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad toks identiškas parodymų užfiksavimas nėra visiškai tinkamas, kadangi skirtingi asmenys, nors ir apie tuos pačius dalykus, paprastai pasakoja individualizuotai, su asmeniškai pastebėtomis bei įvertintomis detalėmis. Vis dėlto, A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino pilna apimtimi ir nenurodė, jog jam tyrėja būtų dariusi kokį nors spaudimą.

15. Įvertinus aptartus liudytojų parodymus, matyti, kad lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu smurtavo tik vienas asmuo, t. y. R. J., kurį liudytoja K. L. įvardijo, kaip vyrą Nr. 1, o A. B. ir A. B. – kaip vyrą Nr. 2. Liudytojai vieningai nurodė, kad šis asmuo buvo aukščiausias iš kartu buvusių kompanijos narių, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rusvų, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs šviesų sportinį kostiumą. Taigi, priešingai nei R. J. nurodo apeliaciniame skunde, iš tiesų nuo kėdės dėl girtumo nukrito ne nukentėjusysis, o jis pats. A. R. padėjo nuteistajam atsistoti, elgėsi mandagiai, draugiškai, nebuvo agresyvus, nors matėsi, kad taip pat yra neblaivus. R. J. vos atsistojęs sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po to spyrė į veidą, o dar po kurio laiko, kai vėl nesėkmingai bandė atsisėsti prie lošimo automato ant kėdės, tyčia kėde sudavė A. R. į dešinę nugaros dalį. Analogišką įvykių seką pirmosios instancijos teisme nurodė ir įvykio metu administratoriumi kazino „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs liudytojas E. L.. Jis smurtinius R. J. veiksmus stebėjo per vaizdo kamerų monitorių. Nors liudytojas teigė, kad atpažinti konfliktavusių asmenų negalėtų, tačiau jis iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie, jau minėta, pakankamai išsamiai apibūdino bei atpažino išėjusius asmenis.

16. Darytina išvada, kad R. J. yra kaltas dėl smurto naudojimo A. R. atžvilgiu kazino „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Atkreiptinas dėmesys, jog K. U. fizinio smurto naudojimas kazino „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nėra inkriminuotas, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nepagrįstai nustatyta, kad nukentėjusįjį kazino mušė abu kaltinamieji K. U. ir R. J. (3 t., b. l. 76-77). Ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina, kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Nors K. U., jau minėta, smurtinis elgesys kazino „(duomenys neskelbtini)“ neinkriminuotas, tačiau kaltinime R. J. nurodyta, kad jis lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ veikė kartu su K. U. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Ši aplinkybė nėra įrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apsaugos darbuotojams paprašius konflikto dalyvius palikti kazino patalpas, R. J., K. U., A. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išvyko automobiliu BMW X5. Automobilį vairavo K. U., R. J. sėdėjo keleivio vietoje priekinėje sėdynėje, o A. R. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu – ant galinių automobilio sėdynių. R. J. teigimu, bevažiuojant K. U. susipyko su A. R.. Jis su nukentėjusiuoju nesipyko, pastarojo atžvilgiu nesmurtavo. Nenorėdamas dalyvauti konflikte, jiems sustojus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia, visų pirma, paties nukentėjusiojo parodymai. A. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad išėjus iš kazino, jį sugriebė už rankų ir įtempė į automobilį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina apsaugos darbuotojų A. B. ir A. B. parodymai, kad nukentėjusysis buvo vedamas iki automobilio, nors didelio pasipriešinimo A. R. nerodė, tačiau jam buvo įspirta į sėdmenis, nukentėjusysis buvo laikomas už rankos. Momento, kaip nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį BMW X5, apsaugos darbuotojai nematė, vis dėlto, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo vežamas minėtu automobiliu ne savo noru. Bevažiuojant A. R. prašė nuteistųjų jį paleisti, tai sukėlė šių asmenų pyktį, dėl ko K. U. atsisukęs kumščiu sudavė jam 5-7 smūgius, o R. J. sudavė apie 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Jam buvo liepta tylėti. Nukentėjusysis bandė atidaryti mašinos dureles, kas išprovokavo dar didesnį nuteistųjų pyktį. K. U. sustabdė automobilį ir toliau kartu su R. J. smurtavo jo atžvilgiu, sudavė apie 10 smūgių. Tuomet jis apsimetė, kad dūsta, ir, visiems išlipus iš automobilio, jis, pasinaudojęs proga, pradėjo bėgti važiuojamąja kelio dalimi. Pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį, mojavo rankomis, prašė sustoti. Automobilis sustojo, jame sėdėjo vaikinas ir mergina, tačiau šie asmenys jam nepadėjo. Tuomet jį pasivijo automobilis BMW X5, nuo kurio bėgo į kiemus, bandė perlipti namo tvorą, tačiau nuslydo. Visi automobilyje buvę asmenys atbėgo prie jo ir toliau tęsė smurtinius veiksmus – spardė į įvairias kūno vietas, viso ne mažiau kaip 15 smūgių.

18. Aptartus nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų P. M. ir A. B. parodymai. P. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 20.40 val., važiavo (duomenys neskelbtini) plentu (duomenys neskelbtini) miesto centro link. Tuomet pamatė link jo automobilio atbėgantį vaikiną, kurio veido dalis ties nosimi buvo kruvina. Jis sustojo, vaikinas buvo labai išsigandęs, sakė, kad buvo užpultas, prašė padėti, tačiau jis neleido šiam vaikinui sėstis į automobilio vidų. Vaikinas bėgo į kiemus, paskui jį važiavo automobilis BMW X5. P. M. matė, kaip tamsia striuke ir šviesiai pilkomis kelnėmis apsirengęs vyras išlipo iš minėtos transporto priemonės ir pasivijo kruviną vaikiną. Po to iš BMW X5 išlipo dar du vyrai ir nuėjo link pirmojo išlipusio vyro bei vaikino kruvinu veidu. Kas tuo metu vyko, nematė, nes skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė policiją (1 t., b. l. 131-132). Kas vyko (duomenys neskelbtini) plente, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros, detaliau stebėjo liudytojas A. B., kuris pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad pamatė prie tvoros tris jam nepažįstamus vyrus, kurie bandė pakelti ir permesti per tvorą suglebusį vyro kūną. Šio asmens kūnas buvo be gyvybės ženklų. Liudytojas matė, kaip vieną kartą vienas iš trijų vyriškių, peršokdamas tvorą, užšoko ant gulinčio vyro kūno. Tuomet grįžo į namus ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) plentą matė, kaip trys vyrai nubėgo į skirtingas puses, palikę automobilį BMW X5 su atidarytomis vairuotojo durelėmis ir bagažine. Tuomet jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, į kurią neužilgo įėjo vyriškis, kuris jam pasirodė įtartinas. Peržiūrėjus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašą, nustatyta, kad tai buvo K. U. (1 t., b. l. 194-196).

19. Aptarti duomenys patvirtina nuteistiesiems inkriminuotas aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo mušamas tiek automobilio BMW X5 salone, jam sėdint ant galinės sėdynės, tiek (duomenys neskelbtini) plente, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros. Kadangi minėtose vietose A. R. atžvilgiu smurtavo abu nuteistieji, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, todėl nėra objektyviai įmanoma nustatyti, kuris asmuo kiek konkrečiai smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė. Iš nukentėjusiojo parodymų visumos matyti, kad automobilyje BMW X5 jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių, o Raudondvario plente dar ne mažiau kaip 15 smūgių. Nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako už bendrais veiksmais sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G439/2018(02) nurodyta, kad sužalojimai A. R. padaryti dėl aštuonių (ar daugiau) trauminių poveikių (1 t., b. l. 100-101). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog smūgių nukentėjusiajam buvo suduota daugiau nei aštuoni, tačiau ne visi smūgiai paliko kraujosruvas, nubrozdinimus ir pan. Dalis smūgių galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau nepalikti pėdsakų nukentėjusiojo kūne. Pripažintina, kad smūgių A. R. sudavimo seka nėra aiški, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, kas apsunkino jo aplinkos suvokimą, įskaitant ir suvokimą, kas ir kiek smūgių jam sudavė, vis dėlto, neabejotinai nustatyta, kad R. J. smurtavo A. R. atžvilgiu, todėl keisti kaltinimą dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus tikslinimo bei jų lokalizacijos nėra pagrindo. R. J. yra nuteistas teisėtai ir pagrįstai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties visuma R. J. buvo realizuota bendrai veikiant su kitais asmenimis. Apeliantas suprato į ką yra kėsinamasi, t. y. į kito žmogaus sveikatą, ir norėjo taip elgtis, todėl jo išteisinimui nėra pagrindo.

20. Skiriant bausmę R. J. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį.

Dėl nuteistojo K. U. apeliacinio skundo

21. Nuteistasis K. U. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su bausmės individualizavimu, t. y. prašoma sušvelninti bausmę, atsižvelgiant į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, taip pat prašoma panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas K. U. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisėjų kolegija pritaria, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, tačiau atsakomybę sunkinanti aplinkybė K. U. nustatyta nepagrįstai.

23. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 16-17, 26-27). Teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, be to, stengėsi padėti R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, duodamas šiam palankius parodymus, t. y. K. U. melavo apie tai, jog R. J. lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, melagingai nurodė, jog po to, kai visi keturi išvyko iš kazino, R. J. išsikvietė taksi ir išvažiavo, t. y. nesivijo iš BMW X5 automobilio pabėgusio nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) plente šio atžvilgiu nesmurtavo, nors remiantis liudytojų A. B., P. M., paties nukentėjusiojo parodymais nustatytos priešingos aplinkybės. K. U. bylos teisminio nagrinėjimo metu taip pat menkino savo kaltę, nurodydamas, kad jis automobilyje tik ramino nukentėjusįjį, kuriam neva buvo kilusi isterija. Kodėl A. R. iš automobilio neišleido, o šiam pabėgus jį persekiojo, nuteistasis nesugebėjo paaiškinti. Iš įvykio vietos jis pasišalino vos pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, palikęs neužrakintą automobilį BMW X5. Šios aplinkybės liudija, jog K. U. viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoširdus, su tyrimą atliekančiais pareigūnais jis iš viso nebendradarbiavo, o apylinkės teismą klaidino. Dalinis nuteistojo prisipažinimas bei atliktų neteisėtų veiksmų nevertinimas kritiškai, nejautrumas nukentėjusiojo atžvilgiu neleidžia spręsti apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą.

25. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014).

26. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis A. R. būtų smurtavęs kurio nors iš nuteistųjų atžvilgiu. Nors įvykio metu jis buvo neblaivus, nustatytas 2 promilių girtumas (1 t., b. l. 86), tačiau tai savaime nelemia provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi mandagiai. Kai nuteistasis R. J. dėl girtumo nukrito nuo kėdės, A. R. padėjo jam atsisėsti, tačiau be jokios priežasties sulaukė smūgio į veidą. Antrą kartą jam buvo suduota kėde į nugaros sritį, taigi, nukentėjusysis net nematė, kas ir dėl kokių priežasčių prieš jį smurtavo, tačiau visa tai buvo užfiksuota vaizdo kameromis. Aplinkybė, kad nukentėjusysis aktyviai prašėsi išleidžiamas iš automobilio BMW X5, nes nebenorėjo tęsti kelionės su nepažįstamais asmenimis, negali būti laikoma provokuojančiu ar rizikingu elgesiu. A. R. dėjo pastangas, kad išsilaisvintų iš jo atžvilgiu smurtaujančių asmenų grupės, tai, kad smurtas iš tiesų buvo naudojamas, netiesiogiai patvirtina jo elgesys pabėgus nuo nuteistųjų – bėgo važiuojamąja kelio dalimi ir stabdė automobilius prašydamas pagalbos, o jos nesulaukęs bėgo į gyvenamųjų daugiabučių namų kiemus, tokiu būdu tikėdamasis sulaukti pašalinių asmenų pagalbos. Šie nukentėjusiojo veiksmai rodo jo baimę ir išgąstį, o ne rizikingą ar provokuojantį elgesį, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai nenustatyta.

27. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju K. U. neblaivumas įvykio metu alkotesteriu nebuvo patikrintas, vis dėlto, asmens neblaivumą galima nustatinėti ne vien alkoholio matuoklio rodmenimis, tačiau ir liudytojų parodymais, kitais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju dėl K. U. neblaivumo kyla pagrįstų abejonių, kurios turi būti aiškinamos apelianto naudai. K. U. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia įvykio vakarą vartojęs alkoholinius gėrimus, kadangi jis vairavo automobilį BMW X5. Nuteistasis R. J. teigė, jog K. U., būdamas kazino, alkoholinių gėrimų nevartojo. Liudytoja K. L., papasakojusi vaizdo kamerų užfiksuotas įvykio aplinkybes, nenurodė, jog vyras Nr. 2 (K. U.) būtų atrodęs labai apsvaigęs, įvykio metu dirbęs kazino administratorius E. L. bendrai pažymėjo, kad, jo nuomone, girti buvo visi keturi sukonfliktavę asmenys, o atvykę apsaugos darbuotojai A. B. ir A. B. iš viso nedetalizavo, kurie iš nepageidaujamos kompanijos narių atrodė blaivūs, o kurie neblaivūs. Pažymėta tik tai, kad R. J. jų atžvilgiu buvo įžūlus, o nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Kiti liudytojai reikšmingų duomenų apie K. U. girtumą nepateikė, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi, taip pat ji nepagrįstai laikyta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog automobilį BMW X5 vairavo K. U. (tai pripažįsta ir nukentėjusysis, ir abu nuteistieji), tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė neva K. U. paaiškino, jog R. J. įvykio vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų, nes vairavo automobilį. Ši aplinkybė nustatyta neteisingai, todėl šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas neduoda pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes K. U. asmenybė nėra teigiama. Anksčiau jis ne kartą teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo (2 t., b. l. 32-39), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (2019 m. sausio 4 d.), o šiuo metu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kvalifikuoto plėšimo (nuosprendžio/nutarties priėmimas/paskelbimas numatytas 2019 m. gegužės 10 d.). Apeliantui du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis yra recidyvistas, tačiau ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam nebuvo inkriminuota, todėl į ją neatsižvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. K. U. nėra saistomas stipriais socialiniais ar darbiniais ryšiais, jis nėra sukūręs šeimos, o jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 56) laikytinas daugiau epizodiniu, nei pastoviu ir stabiliu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė didesnę, nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, bausmę, t. y. dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

29. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu K. U. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismas K. U. atžvilgiu priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo paskirtą bausmę subendrino su 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors minėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis skundžiamo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo metu jis jau įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinis teismas K. U. apeliacinį skundą atmetė 2019 m. sausio 30 d.). Tokiu būdu susidarė neleistina dvigubo bendrinimo situacija, t. y. 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu K. U. paskirta bausmė yra subendrinta ir su 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, ir su 2018 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu. Kadangi 2018 m. spalio 5 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl teisėjų kolegija naikina skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, atliktą bendrinimą su 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai visi K. U. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai įsiteisės, jų bendrinimo klausimą bus galima išspręsti vykdymo procese, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Šiuo atveju K. U. sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, būtų pažeistas teisingumo principas, neišlaikyta pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo. Todėl šiuo aspektu skundžiamas nuosprendis nekeičiamas.

Dėl kitų nuosprendžio netikslumų

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 140 straipsnio 9 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į K. U. paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinę prievartos priemonę – laikiną sulaikymą, reglamentuoja ne BK 140 straipsnis, tačiau BPK 140 straipsnis, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, todėl yra ištaisytinas. Tuo pačiu pažymėtina, jog šiuo atveju nėra aišku, koks laikino sulaikymo laikas įskaitomas į bausmę. Iš byloje esančio įtariamojo laikino sulaikymo protokolo (2 t., b. l. 4) matyti, kad K. U. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. vasario 12 d., 8.35 val., o paleistas į laisvę 2018 m. vasario 13 d., 15.50 val. Vadinasi, laikinajame sulaikyme jis išbuvo dvi dienas, kurios, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginamos dviems laisvės atėmimo dienoms. BK 65 straipsnio taikymas šiuo atveju nėra reikalingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistųjų R. J. ir K. U. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš kaltinimo R. J., kad jis 2018 m. vasario 4 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, A. R. atžvilgiu smurtavo kartu su K. U. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Pašalinti iš kaltinimo K. U., kad jis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nelaikyti K. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pašalinti iš 2018 m. lapkričio 23 d. teismo nuosprendžio aprašomosios dalies neteisingai nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusįjį A. R. mušė abu kaltinamieji K. U. ir R. J., taip pat, kad R. J. įvykio vakarą negėrė, nes vairavo automobilį.

Pašalinti iš 2018 m. lapkričio 23 d. teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostatą, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 2 dalimi, K. U. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur, bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, K. U. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 12 d., 8.35 val., iki 2018 m. vasario 13 d., 15.50 val. (dvi dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė