Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. N., gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-06-12, apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), A. N., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, vairuodamas savo šeimos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą ir, išvažiavęs iš kiemo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, atsitrenkė į R. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, taip apgadino šį automobilį.

Kaltinamasis A. N. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-06-12, prieš 18 val., jis, būdamas išgėręs sidro ir alkoholinio alaus, jausdamasis neblaivus, vairavo savo šeimos 4500 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, registruotą jo žmonos vardu, norėdamas nuvažiuoti pas pažįstamąjį. Tačiau minėtu automobiliu išvažiavęs iš kiemo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nepastebėjo važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, į kurio galą jis atsitrenkė. Pastarojo automobilio vairuotojas paskambinęs iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jam nustatė neblaivumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo A. N. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Liudytojas R. B. parodė, kad 2025-06-12, apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu su juo važiavo žmona L. B., pamatė, kaip iš šalutinio kelio kairėje pusėje išvažiavo automobilis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinį sparną. Po eismo įvykio išlipęs iš automobilio pamatė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas yra neblaivus. Apie įvykį pranešė paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą.

Liudytoja L. B. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas R. B.

Liudytoja D. N. parodė, kad 2025-06-12, po darbo grįžusi namo, rado neblaivų sutuoktinį A. N. Išėjusi iš dušo, sužinojo, kad neblaivus jos vyras, išvažiavęs jų šeimos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu jos vardu, iš kiemo į pagrindinę gatvę, susidūrė su kitu važiavusiu automobiliu. Jei būtų mačiusi, kad jos sutuoktinis ketina kur tai važiuoti šeimos automobiliu, tai jam nebūtų leidusi to daryti.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2025-06-12, 17 val. 42 min. į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 paskambinęs R. B. pranešė apie tai, kad gatvėje susidūrė automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įtaria, jog pastarojo automobilio vairuotojas yra neblaivus.

Iš 2025-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – fotolentelės, schemos matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje stovi apgadinti automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių išoriniai apgadinimai užfiksuoti protokole ir fotolentelėje.

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2025-06-12 automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas iš eismo įvykio vietos, priverstinai nuvežtas saugoti į IĮ „Jomamotors“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7.

2025-06-17 automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas D. N.

Alkotesterių tikrinimo istorijoje ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025-06-12, A. N. 18 val. 14 min. nustatytas 1,71 promilių, o 18 val. 30 min. - 1,82 promilių neblaivumas, kurių pastarasis neginčijo.

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos K. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025-06-12, 17 val. 47 min. ji, gavusi pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykusi į įvykio vietą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. N. alkoholio matuokliu pirmo patikrinimo metu nustatė 1,71 promilių, o antro patikrinimo metu – 1,82 promilių neblaivumą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra D. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2007 m. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (kategorija – M1-AF, kėbulo tipas – vienatūris, pavarų dėžė – mechaninė, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris – 2231 cm³, variklio galia – 100 KW / 136 AG) kaina su PVM yra 2900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. N. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-06-12, apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, vairuodamas savo šeimos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą ir, išvažiavęs iš kiemo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, atsitrenkė į R. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, taip apgadino šį automobilį, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis A. N. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi teismo baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai.

A. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. N. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. N. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 7 dalyje, t. y. už dviračio vairavimą, esant neblaiviam, kai buvo nustatyta pirmo nusižengimo metu – 0,71 promilių, o antro nusižengimo metu – 1,42 promilių neblaivumas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. N. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl A. N. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

A. N. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

A. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas – naikintinos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. N. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad A. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra baustas administracine tvarka, neteistas, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas didesnis už minimumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2025-06-16 A. N. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymas ir tą pačią dieną A. N. pasirašytinai išaiškintos šios kardomosios priemonės teisinės pasekmės. Taigi, būtent nuo 2025-06-16 A. N. faktiškai realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam A. N. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas D. N. vardu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamajam A. N., todėl minėtas automobilis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnio 1 - 3 ir 6 dalys).

Dėl BK 72⁵ straipsnio taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. N. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 72⁵ straipsnis), kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Kadangi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2025-06-16 nutarimu A. N. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, registruotam D. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris perduotas saugoti D. N., gim. (duomenys neskelbtini), turi būti taikomas iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos, o jį perdavus panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. N. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudos.

A. N. paskirtą baudą privalo sumokėti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymą – panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-06-16.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1 – 3 ir 6 dalimis, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), esančio ir pagal raštišką įsipareigojimą saugomo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žinioje, konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, A. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurį privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2025-06-16 nutarimu A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą D. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, perduotą saugoti D. N., gim. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos, o jį perdavus panaikinti.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.