Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui N. Z., atsakovui R. Ž., tretiesiems asmenims K. Ž. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovui R. Ž., tretiesiems asmenims K. Ž. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiasis asmuo K. Ž. patvirtino, kad biologinis dukros I. Ž. tėvas yra ieškovas, o ne jos sutuoktinis R. Ž., nes ji dukros susilaukė gyvendama ne su sutuoktiniu, o su ieškovu. Ieškovas vaiką pripažino kaip savo, augino ir išlaikė, kol jie gyveno kartu. Taikyti ieškinio senatį neprašo.

Trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atstovė paaiškino, kad nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo ir be išlaikymo, kadangi šiuo metu nei vienas iš tėvų, t.y. nei ieškovas, nei atsakovas, nei vaiko motina vaiku nesirūpina, vaikas auga pas senolę iš motinos pusės. Bus sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, nes trečiojo asmens šeima jau įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS pateikto I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuorašo (25-26 b.l.), vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas atsakovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovui apie vaiko gimimą buvo žinoma nuo jo gimimo, o tai, kad ne jis įrašytas vaiko tėvu – nuo įrašo padarymo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), ieškovas į teismą kreipėsi 2011-02-10, t.y. praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

Pagal LR CK 1.126 str. 2d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas ir trečiasis asmuo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį neprašė.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Moksliniai įrodymai yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ekspertizės išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad I. Ž. tėvas yra ieškovas, o ne atsakovas, nekilo, kaip ir dėl to, kad vaikas kaip tėvą pažįsta ne atsakovą, o ieškovą. Apklaustos liudytojos G. B. ir S. Z., ieškovo ir trečiojo asmens motinos, patvirtino šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad iki vaiko gimimo ieškovas gyveno kartu su trečiuoju asmeniu, gimusį vaiką ieškovas pripažino kaip savo, ir, kol gyveno kartu, vaiką augino, auklėjo ir išlaikė, kad vaikas žino, kad jo tėvas yra ne atsakovas, o ieškovas, t.y. savo gyvenime vaikas ieškovą pažįsta kaip savo tėvą. Pateiktas rašytinis įrodymas – nėščiosios kortelė (49 b.l.) patvirtina, kad trečiasis asmuo, atsakydama į klausimą apie vyrą, buvo nurodžiusi ieškovo pavardę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą R. Ž., esantys (duomenys neskelbtini) gimusios I. Ž. gimimo įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Atsakovas ir trečiasis asmuo pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys).

Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas niekada I. Ž. nesirūpino, jos neaugino, neauklėjo ir neišlaikė, t.y., nors ir buvo įrašytas vaiko tėvu, tačiau tėvystės nepripažino. Taip pat nustatyta, kad ir ieškovas bei vaiko motina vaiku nebesirūpina, kad vaikas gyvena pas savo senolę iš motinos pusės, kad ši situacija yra žinoma vaikų teisių apsaugos institucijai.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų (šalys teikti atsisakė), visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas nėra ir negali būti biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusios I. Ž. tėvas, todėl, esant tam pakankamam pagrindui (LR CPK 178 str.), ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusios I. Ž. gimimo įrašo duomenys apie tėvą R. Ž. išbrauktini.

Ieškovas priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų neprašė. Nors ieškinys tenkinamas, tačiau LR CPK 93 str. prasme atsakovas nėra pralaimėjusi šalis, todėl 31,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovo, nes tokio pobūdžio išlaidas privalo padengti ta šalis, kurios dokumentai turi būti siunčiami (LR CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti duomenis apie I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš ieškovo N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.