Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-22779-1116/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
e2YT-22779-1116/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01673-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Staugienė
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
J. D., D. D.
Civilinė byla Nr. e2YT-22779-1116/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01673-2019-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. D. ir D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. D. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio R. D., (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti jam priklausiusį turtą. Pareiškėja nurodo, kad sutuoktinio palikimą sudarė: 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), 1/48 dalis pastato – kiemo rūsio, (duomenys neskelbtini), bei kilnojamieji daiktai – baldai, nuotraukos, dokumentai. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau liko gyventi bute, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją. Pareiškėja per tris mėnesius nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, nes tikėjo, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi butą įsigijo už savo asmenines lėšas, Nekilnojamojo turto registre turtas buvo įregistruotas tik pareiškėjos vardu. Tarp jos ir kitų palikėjo įpėdinių – suinteresuotų asmenų, kurie yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai, ginčo dėl palikimą sudarančio turto nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, sprendžiant turto paveldėjimo klausimus.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. D. ir D. D. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties jų motina pradėjo faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą – toliau liko gyventi bute, prižiūrėjo ir rūpinosi juo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimą į pareiškimą, kuriame aiškiai išdėstytos pozicijos dėl pareiškimo reikalavimo, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė R. D. ir J. S. (po santuokos sudarymo – D.) (el. b., b. l. 8). Santuokoje jie susilaikė dviejų vaikų: J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b., b. l. 10, 11). (duomenys neskelbtini), būdamas susituokęs su J. D., mirė R. D. (el. b., b. l. 9). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras patvirtino, kad su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b., b. l. 17). J. D. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį pastato – kiemo rūsio, (duomenys neskelbtini) (el. b., b. l. 12–13, 14–15). J. D. nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. kovo 17 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b., b. l. 20). R. D. nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kėdainių rajono savivaldybėje (el. b., b. l. 21).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos pateiktų duomenų visuma ir suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėja po sutuoktinio R. D. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji viena pasirašė buto su kiemo rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį (el. b., b. l. 12-13), įregistravo įgytą nuosavybę savo vardu. Ji taip pat savo vardu pasirašė sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl paslaugų tiekimo butui (duomenys neskelbtini) (el. b., b. l. 22-23) ir mokėjo sąskaitas už elektrą (el. b., b. l. 24-29). Šie pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji nuo pat turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo elgėsi kaip rūpestinga jo savininkė, faktiškai valdė ir naudojo turtą. Suinteresuoti asmenys – kiti R. D. įpėdiniai – patvirtino, kad po R. D. mirties pareiškėja toliau gyveno pareiškėjai ir palikėjui priklausančiame bute, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, elektros energiją. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio R. D. palikimą, valdydama turtą, jį prižiūrėdama.

Tarp pareiškėjos ir kitų palikėjo įpėdinių – suinteresuotų asmenų, kurie yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai, ginčo dėl palikimą sudarančio turto nėra. Suinteresuoti asmenys J. D. ir D. D. sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti jam priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (trijų eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė