Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažeidėjas R. R. 2019 m. birželio 10 d. 21 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,91 promilių girtumas), nesudarė tinkamos ir saugios aplinkos savo nepilnamečiui vaikui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), tuo savo, kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai savo nepilnamečio vaiko A. R. interesams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, pasirašytinai (b. l. 2-3). Į teismo posėdį neatvyko ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas. Pareiškimų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovui.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2-3) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. paaiškino, kad grįžęs iš darbo išgėrė 1 litro talpos du butelius alaus. Su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

-iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. 21 val. 06 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas mušėsi, konfliktavo su žmona, uošve ir sūnumi, kuris išėjo iš namų. Atvykus policijos pareigūnams nurodytu adresu 2019 m. birželio 10 d. 21 val. 15 min. R. R. alkotesteriu buvo nustatytas 2,91 promilių girtumo laipsnis. Namuose buvo nepilnametis vaikas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (b. l. 4);

-iš liudytojos E. J. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 19 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo dukros J. R. neblaivus vyras R. R.. Grįžęs namuose pasidėjo ant stalo alaus butelius. Vėliau ji išgirdo, kad namuose konfliktuoja R. R. ir sūnus A. R.. Nuėjusi pamatė, kad A., su R., „susikibo“, tačiau jai stojus tarp jų konfliktas baigėsi. R. R. rėkė ant sūnaus, tačiau nesimušė, tik konfliktavo. R. R. dažnai vartoja alkoholį, kai būna neblaivus konfliktuoja su sūnumi ir žmona (b. l. 7-8);

-iš liudytojos J. R. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 18 val., jos vyras R. R. grįžo į namus neblaivus. Po pusvalandžio ji išėjo į kapines. Grįžus namo mama I. J. papasakojo, kad vyras iškvietė policiją. Kol ji buvo namuose niekas su niekuo nekonfliktavo. Kodėl vyras iškvietė policiją – nežino. Vyras dažnai vartoja alkoholį, kai būna neblaivus kelia konfliktus (b. l. 12-13);

-iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. R. baustas administracine tvarka (b. l. 19-20);

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaikų apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikų atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikams būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaikus apsaugoti nuo jų vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Pirmiausiai tėvai turi saugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, mokyti juos nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius ir privalo užtikrinti įstatyme numatytas garantijas savo vaikams, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi. Namuose, kuriuose gyvena vaikai, keliamas triukšmas daro žalą vaiko psichikai, pažeidžia vaikų teises į saugią aplinką, neigiamą poveikį vaikams gali daryti jau pats vaikų matytas netinkamo elgesio faktas, todėl tokie veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams ir sudaro veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Iš aptartų įrodymų visumos daroma išvada, kad R. R., vartodamas alkoholį ir būdamas nuo jo apsvaigęs, nesirūpino, kad vaikas būtų apsaugotas nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, savarankiškai nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaiku A. R., taip neužtikrino savo nepilnamečiui vaikui saugios ir ramios aplinkos, todėl R. R. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, R. R. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais,

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.