- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-3217-792/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01175-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- K. F.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei K. F., ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui R. G., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės K. F. ieškinys atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 174 Eur (600 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-10-05 nutraukta jos ir atsakovo santuoka, teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui mokės po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teigia, jog 2009 m. nustatyta išlaikymo suma vaikui šiuo metu yra per maža ir atsakovo teikiamo išlaikymo neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Nurodo, jog dukra paaugo, išaugo jos poreikiai, padidėjo išlaidos, kurios būtinos vaiko normaliam vystymuisi, padidėjo pragyvenimo išlaidos, sumažėjo jos darbo užmokestis, ji nebegali viena pati išlaikyti dukters, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma – 174 Eur (600 Lt) kiekvieną mėnesį yra per didelė. Nurodo, jog jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, be to, mano, jog vaiko išlaikymui per mėnesį užtenka 200 Eur sumos. Kartu nurodo, jog reikalaujama priteisti išlaikymo suma bus panaudota ne dukros išlaikymui, o ieškovei bei kitiems asmenims išlaikyti. Pažymi, jog moka visas išlaidas, susijusias su dukros poreikiais, be to, dukrą išlaikyti padeda ir jo mama (b.l. 17-19).
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas prašo ieškinį tenkinti, atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos bei civilinės bylos Nr. N2-13950-794/2009 medžiagos nustatyta, kad N. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. F. ir R. G. (civilinės bylos Nr. N2-13950-794/2009 b.l. 10; b.l. 5). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13950-794/2009 patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, jog R. G. nepilnamečio vaiko N. G. išlaikymui mokės po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (civilinės bylos Nr. N2-13950-794/2009 b.l. 56-57).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-05 teismo sprendimu nuspręsta, jog atsakovas R. G. nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Akivaizdu, jog nuo 2009 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos, t.y. iki 2015-02-05, pasikeitė vaiko poreikiai, t.y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. N. G., kurios išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamas teisme, 2009 m. buvo 5 metai, o šiuo metu yra 11 metų, vaikas mokosi mokykloje. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, mokymo priemonės, pinigai laisvalaikio reikmėms (b.l. 55-61). N. G. neturi didelių sveikatos sutrikimų, tačiau, kaip nurodė ieškovė, kartais serga. Ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 318 Eur (1100 Lt), atsakovo teigimu – apie 200 Eur (690 Lt). Teismo nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, darytina išvada, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur. Minėtos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes, kaip minėta, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog po santuokos nutraukimo (2009-10-05 teismo sprendimas) ieškovė neįgijo naujo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b.l. 29-33). Atsakovas po santuokos nutraukimo taip pat nėra įgijęs naujo nekilnojamojo turto (b.l. 42-46), tačiau įgijo transporto priemonę – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pag. m. 2000 (b.l. 47). Kartu pažymėtina, jog po santuokos nutraukimo sumažėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos (b.l 6-7, 24-28, 39-41, 62). Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik pajamų, bet ir išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos (b.l. 8-14). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2009 metų pasikeitė, ji pablogėjo, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vienoda. Kartu pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis yra pakankamas vaikams išlaikyti. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 300 Eur.
Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N2-13950-794/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko N. G. išlaikymui po 150 Eur (518 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2015-02-05, iki vaiko pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovė turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 53-54), atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Laikytina, jog ieškinys patenkintas 67 proc., todėl ieškovei priteistini 67 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur (691 Lt).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina 20,85 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (500 Lt -300 Lt = 200 Lt; 200 Lt × 12 mėnesių = 2400 Lt; 2400 Lt ×3 proc. = 72 Lt (20,85 Eur) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. N2-13950-794/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – N. G. - priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters N. G., gim (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (518 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2015-02-05, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko N. G. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo R. G. 200 Eur (691 Lt) bylinėjimo išlaidų ieškovės K. F. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. G. 20,85 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.