- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- eN2-3628-1024/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. G., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įvaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti įvaikinti sutuoktinės I. G. nepilnamečius vaikus E. J. ir U. J.; pripažinti A. G. E. J. ir U. J. tėvu; suteikti E. J. pavardę – G., suteikti U. J. pavardę – G.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta I. G. (J.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). I. G. pirmojoje santuokoje su sutuoktiniu Ž. J. buvo susilaukusi sūnaus E. J. ir dukros U. J. Santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini)) vaikams buvo atitinkamai 5,5 metų ir beveik 4 metai. A. G. su I. G. pradėjo bendrauti 2018 metų sausio mėnesio pradžioje, o nuo 2018 metų balandžio jie apsigyveno kartu. Nuo to laiko pareiškėjas pilnai rūpinasi savo sutuoktinės vaikais, skirdamas jiems dėmesį ir paramą. Per daugiau kaip 6 bendro gyvenimo kartu metus vaikai ir pareiškėjas vieni su kitais apsiprato, tarp jų atsirado artimas emocinis ryšys. Vaikai susipažino ne tik su A. G., bet ir su jo artima šeima – seserimi bei jos vyru, draugais, su jais jau seniai apsiprato. Pareiškėjas savo sutuoktinės vaikus priima kaip savo, vaikai auga geroje aplinkoje, kurioje vyrauja šeimyniniai santykiai, vienas kito supratimas ir palaikymas, todėl vaikams gera augti kartu su savo mama ir pareiškėju, kurį laiko savo tėčiu. Vaikai visada gali į jį kreiptis pagalbos, patarimų, o jis visada yra linkęs jiems visapusiškai padėti. Nors vaikai turi savo biologinį tėtį, tačiau jau daugiau kaip aštuonerius metus su juo jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja, yra emociškai nuo jo atitolę ir visiškai jo nepasigenda. Tėvas taip pat nepalaiko absoliučiai jokių ryšių su savo vaikais, gatvėje jų net nepažintų, nes vaikus matė dar visai mažus. Jis niekada vaikams nepaskambina, neieško su jais ryšio, nepasidomi jų augimu, nemoka išlaikymo. Pareiškėjas stengiasi vaikams atstoti jų biologinį tėtį, kuris yra prarastas dėl paties tėčio nenorėjimo bendrauti ir palaikyti ryšio su savo vaikais. Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribojo atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Po šio teismo sprendimo priėmimo vaikų ir tėvo gyvenime niekas nepasikeitė. Tėvas kaip nesidomėjo vaikais, taip nesidomi iki šiol, jų mamos net nepaklausė, kaip vaikai jaučiasi, ir toliau neteikia jiems išlaikymo. Pareiškėjas yra pasiryžęs sutuoktinės vaikams suteikti pilnavertį gyvenimą šeimoje, kurioje formuojamos šeimyninės vertybės, kuriami gražūs santykiai, laikomasi tradicijų. A. G. yra pasirengęs įvaikinimui, išklausęs reikiamus mokymus, kurie davė daug teigiamų žinių apie įvaikinimo iššūkius. Akivaizdu, kad jis yra tvirtai nusprendęs būti tikru tėvu savo sutuoktinės vaikams.