Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-194 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m.) 105 straipsnio 2 ir 8 punktus 20 metų laisvės atėmimo bausme su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m.) 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 20 metų su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. B. nusikalstama veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus ir Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista, o papildoma bausmė – turto konfiskavimas – panaikinta.

Bausmės vykdymo pradžia – 2002-06-10, bausmės vykdymo pabaiga – 2022-06-10. Nuteistasis 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017-06-10. Neatliktos bausmės dalis 2017-11-23 buvo 4 metai 6 mėnesiai 17 dienų.

Komisija, remdamasi 2017-11-23 Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-37 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017-11-29 nutarimu Nr. 59-194 nutarė netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija Nutarimą motyvavo tuo, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 37 balai, asmuo neturi galiojančių nuobaudų, yra gyvenamoji vieta, padengęs ieškinį, tačiau atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į tai, jog asmuo 24 kartus yra pažeidęs režimo reikalavimus, 21 kartą baustas drausmine tvarka, 3 mėnesiams buvo perkeltas į drausmės grupę, labai trumpas laiko tarpas praėjęs nuo tada, kai nuobaudos negaliojo, į kriminogeninius veiksnius – mažą atsparumą destabilizuojančiai aplinkai ir stresoriams, šeiminių santykių problemas, alkoholio vartojimo problemas, į neužtikrintumą dėl ateities bei į Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 15 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas. Iš teismui pateikto Komisijos Nutarimo bei asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, nuo 2017-04-27 dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos, laisvalaikio užimtumo programose, sporto varžybose, nuo 2017-05-05 iki 2017-06-23 dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą skatintas 5 kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę, nuo pat atvykimo į Vilniaus pataisos namus dirbo ir šiuo metu dirba, taip pat geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, yra motyvuotas dirbti laisvėje, išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja savarankiškai įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transformatorių surinkėju, nuteistasis dirbdamas pataisos įstaigoje gauna atlyginimą, retkarčiais dalį pinigų siunčia žmonai, taip pat yra padengęs teismo priteistą civilinį ieškinį, kas rodo, jog jis sugeba kaupti pinigines lėšas, kad yra motyvuotas uždirbti pinigų teisėtais būdais. Be to, nuteistasis išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, neneigia, kad per bausmės laiką buvo laikotarpis, kai laikėsi subkultūros, turėjo nuobaudų, šiuo metu džiaugiasi, kad turi galimybę dirbti ir tokiu būdu įgyti socialiai naudingų įgūdžių, išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei priimtinas vertybes, būdamas pataisos įstaigoje stengiasi įsitraukti į siūlomas veiklas, rodo iniciatyvą dalyvauti vykdomose programose. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo socialiniai ryšiai yra išlikę su žmona ir jos sūnumi, kadangi jo motina mirė jam atliekant bausmę, o brolių ir seserų jis neturi, jis yra lankomas žmonos, taip pat socialinius ryšius palaiko telefonu bei laiškais, lygtinio paleidimo atveju taip pat turės galimybę apsigyventi pas žmoną. Šeimos parama, ateities planai, susiję su rūpinimusi santykiais, gyvenamosios vietos turėjimas šiuo atveju veikia kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinę riziką nusikalsti. Todėl Komisijos Nutarime nurodyta viena iš aplinkybių, kuria grindžiamas lygtinio paleidimo netaikymas nuteistajam A. B., tai yra, kad nuteistasis turi šeiminių santykių problemų, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Juo labiau, kad Nutarime nurodyta, jog nuteistojo tarpasmeniniai santykiai yra tinkami, asmuo geba megzti, palaikyti santykius, bendraudamas laikosi socialinio bendravimo ribų, stengiasi pateikti pakankamai informacijos, patikslinti, bendravimo metu stengiasi būti atviras. Aukščiau paminėti duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui.

Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas atsižvelgia ir į aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, visumą. Nuteistasis A. B. anksčiau teistas kelis kartus, nusikaltimams būdingas modelis – vagystės, paskutinis nusikaltimas sunkesnis, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos, tačiau savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta, taip pat, kaip nurodoma teismui pateiktoje 2017-11-10 Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, prisiima atsakomybę, atpažįsta savo problemas, stengiasi racionaliai jas spręsti, kas rodo, jog A. B. suvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, juos analizuoja, galvoja apie padarinius, svarsto jam paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus, keičia savo elgesį teigiama linkme. Be to, pažymėtina, kad ankstesnių teistumų metu A. B. jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jo sąlygų jis nepažeidė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra žema (37 balai). Teismas pažymi, kad paskutinį nusikaltimą A. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat, kaip pažymėjo Komisija savo Nutarime, motyvuodama savo sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, kad A. B. turi alkoholio vartojimo problemų, nuteistasis taip pat pripažįsta, kad iki bausmės atlikimo buvo piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, Socialinio tyrimo išvadoje alkoholio vartojimo problemos yra įvardijamas kaip vienas iš nuteistajam būdingų kintančių kriminogeninių veiksnių, tačiau, kartu Komisijos Nutarime nurodoma, kad A. B. supranta alkoholio vartojimo įpročių ir savo nusikalstamo bei smurtinio elgesio ryšį, teigia, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo noro svaigintis, kadangi patyrė alkoholio vartojimo pasekmes, be to, būdamas pataisos namuose, asmuo lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, kurių metu nagrinėjo priklausomybės formavimąsi ir galimybes gydytis, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta, taip pat, pasak nuteistojo, siekia nebevartoti alkoholio ir ateityje, būdamas laisvėje tikisi sulaukti artimųjų palaikymo ir supratimo dėl apsisprendimo nevartoti alkoholio. Visa tai rodo, jog A. K. stengiasi analizuoti savo ankstesnio nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, geba atpažinti ir išskirti pagrindines savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti. Taigi, Komisijos teiginys, kad A. B. šiuo metu turi alkoholio vartojimo problemų, yra tik deklaratyvus teiginys, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės atlikimo metu A. B. režimo reikalavimus pažeidė net 24 kartus, iš jų baustas drausmine tvarka 21 kartą, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas 2016-12-12 ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Tai rodo, jog A. B. kildavo sunkumų laikantis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau dabar matyti, jog jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, jis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi, yra motyvuotas keisti savo elgesį pozityvia linkme, tą rodo ir jo bausmės atlikimo metu gauti net penki paskatinimai už gerą elgesį bei sąžiningą darbą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad A. B. yra likusi atlikti nedidelė bausmės dalis, palyginti su ta, kurią jis jau atliko, tai yra kiek daugiau nei 4 metai ir 5 mėnesiai.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma ir, priešingai nei teigia Komisija Nutarime, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai A. B. visgi laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl skundas tenkintinas ir A. B. taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant jam atitinkamas pareigas bei jų įvykdymo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5, 7 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nustatyti nuteistajam A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo;neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022-06-10;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022-06-10.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.