Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“ (toliau – ir Rezoliucija), užrašytą ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 (toliau – ir Teikimas), kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė atsakomybė netaikyta ir nuobauda neskirta.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Teikime tarnybiniu nusižengimu buvo pripažinta, jog pareiškėjas, nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12 ir neturėdamas vadovaujančio prokuroro leidimo bei niekada nevadovavęs ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 (toliau kartu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 – ir ikiteisminiai tyrimai) ir neturėdamas jam vadovavusio prokuroro leidimo, 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu paštu perdavė prokurorui K. V. pareiškėjo, tuometinio Generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. rašytiniu pavedimu, parengtos 2013 m. liepos 30 d. išvados „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo“, kurioje minimi ir cituojami neva neskelbtini ikiteisminių tyrimų duomenys, nepasirašytą ruošinį (toliau – ir 2013 m. liepos 30 d. Išvada, Išvados ruošinys). Teikime konstatuota, kad pareiškėjas K. V. buvo informuotas ir žinojo, kad ši informacija jam reikalinga nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimo nario paklausimą bei vykdant kitas jo tarnybines funkcijas. Taip pat Teikime konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Kompetencijos nuostatai) 9 punkto, Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1-48 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų (galiojo nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d.) (toliau – ir Duomenų skelbimo rekomendacijos) 10 punkto, 12.1 papunkčio, Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) 5.1.1, 5.6.1 ir 5.6.2 papunkčių reikalavimus.

3. Pareiškėjas nesutiko su Rezoliucija ir nurodė, kad pagal Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą, prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu nusižengimu esant dviem tarnybinio nusižengimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Teikime konstatuota, kad dėl pareiškėjui pripažinto tarnybinio nusižengimo kilo neigiami padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su jo veiksmais; disponavimo ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarka, kuri griežtai reglamentuota, šiuo atveju buvo pažeista ir to nusižengimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje. Tokia išvada nepagrįsta ir deklaratyvi, nes nei Teikime, nei 2017 m. lapkričio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-6442 „Dėl generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro K. V. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. M. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nėra nurodytas nei vienas asmuo, apie kurio asmeninį gyvenimą buvo paviešintos ar kitaip atskleistos žinios, nenurodytas šaltinis, dėl kurio šios žinios buvo paduotos viešam disponavimui, nepateikta pagrįstų duomenų, kuo kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui perduota informacija, skirta pateikti Generalinio prokuroro pavaduotojams, galėjo pakenkti nors ir susijusiam ikiteisminiam tyrimui, atliekamam dėl žymiai vėliau galimai padarytų nusikalstamų veikų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas ir turimos informacijos perdavimas kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui, jo tarnybinių pareigų atlikimui, yra skirtingos sąvokos, tai nepagrįstai ir galbūt sąmoningai supainiota Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinės informacijos perdavimas kitam prokurorui jo tarnybinėms funkcijoms atlikti pareiškėjui pripažinto nusižengimo metu nebuvo teisiškai reglamentuotas, išskyrus Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkte, kuris imperatyviai įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Šiuo aspektu nepasisakyta Teikime ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nors pareiškėjas savo poziciją grindė šia Prokurorų etikos kodekso norma teiktame paaiškinime.