- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1424-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. Č., P. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams P. B. ir A. Č. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 3361 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-06 (duomenys neskelbtini), dėl P. B., vairavusio A. Č. priklausančią priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta V. G. priklausanti transporto priemonė Nissan Primera (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu P. B. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos avarijos metu padarytos žalos atlyginimo V. G. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė padarytos žalos dydį ir atlygino V. G. padarytą žalą, išmokėdama 3361 Lt dydžio draudimo išmoką, o ieškovas šią išmoką AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką, todėl atsakovai ieškovui yra skolingi 3361 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad A. Č., kaip transporto priemonės savininko, pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovą su atsakovais sieja ne draudimo, o iš delikto kylantis santykiai, kuriems taikomas 3 metų senaties terminas. Nurodė, jog P. B. teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią materialinę padėtį. Pažymėjo, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Č. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad P. B. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padaryto autoįvykio, todėl jis ir turi atlyginti žalą.
Atsakovas P. B. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo finansinė padėtis prasta, gyvena iš 562 Lt neįgalumo pensijos, prašė ieškovo atstovo išdėstyti išmokas ilgesniam laikui ir sutiko mokėti po 150 Lt per mėnesį iki skolos padengimo. Pažymėjo, kad ieškovas praleido LR CK 1.125 str. 7 d. nustatytą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, vienerių metų senaties terminą. Atsakovas P. B. tripliku pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė nagrinėjamu atveju neatsiranda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovų P. B. ir A. Č. solidariai 3361 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 101 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 50,50 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas, kompensavęs AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką už atsakovo P. B., vairuojant neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovui A. Č. priklausančią transporto priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, remiantis TPVCAPDĮ 4 str., 23 str., įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš solidarių atsakovų atlyginti padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, jos perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, todėl automobilio savininko – A. Č. – atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Todėl solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš LR CK 6.279 str. normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Kadangi atsakovai pažeidė TPVCAPDĮ 4 str. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Be to, teismas pažymėjo, kad A. Č. nevykdė pareigos neleisti naudoti neapdraustą transporto priemonę ir leido ja naudotis P. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Kadangi apeliantas, esantis automobilio GAZ SAZ 3507 savininku, neturėjo teisės eksploatuoti neapdrausto automobilio, jis negalėjo perduoti teisių eksploatuoti automobilį ir P. B.. Be to, P. B. turi vairuotojo pažymėjimą ir privalėjo žinoti, jog automobilio nebuvo galima naudoti. P. B. savavališkai paėmė automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir buvo nubaustas administracine tvarka, todėl padarytą žalą turi atlyginti jis vienas. Apeliantas savo automobilį P. B. sodyboje tik laikė, važiuoti neleido. Teismo sprendimas neobjektyvus, vienpusiškai paremtas kito atsakovo jam naudingais parodymais, duomenų, kodėl apelianto parodymai buvo atmesti, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, kad leido P. B. vairuoti jo automobilį. Be to, P. B. automobilį vairavo ir rąstus vežė A. Č. prašomas, apeliantas patikino, kad automobilio dokumentai yra tvarkingi. Teismas pagrįstai nustatė solidarią civilinę atsakomybę ir priėmė teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
A. Č. turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę, tačiau jos neapdraudus jam kyla atsakomybė už tokia transporto priemone, kurią tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairavo kitas asmuo, padarytą žalą. Ieškovas, remiantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. įgyja teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir tai yra solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė. Atsakomybė A. Č. atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymo.Net ir taikant CK 6.270 str. nuostatas, A. Č. neišvengtų atsakomybės.A. Č. nepateikė duomenų, jog jam priklausanti transporto priemonė įvykusio eismo įvykio metu ar iki jo buvo paimta valdyti neteisėtai, ar jis buvo išreiškęs aiškų nenorą perduoti automobilį naudotis kitam asmeniui. Apeliantas pripažįsta, kad automobilio raktelius ir transporto priemonę buvo perdavęs P. B., konkliudentiniais veiksmais išreikšdamas sutikimą P. B. naudotis automobiliu.A. Č. teiginiai prieštarauja P. B. paaiškinimams. A. Č. turi didesnę rūpestingumo pareigą rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas bei eksploatuojamas, todėl net ir jei P. B. būtų paėmęs transporto priemonę neteisėtai, dėl to būtų ir A. Č. kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 2007-06-06 dėl atsakovo P. B., vairavusio atsakovui A. Č. priklausančią transporto priemonę GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. G. priklausantis automobilis Nissan Primera (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Šio autoįvykio metu automobilio savininkas A. Č. transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, nustatė padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą, išmokėdamas draudimo išmoką, kurią ieškovas kompensavo.
Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu priteisiant iš jo ieškovui solidariai su P. B. draudiko nukentėjusiajam asmeniui atlygintą žalą, nurodydamas, kad už įvykusį eismo įvykį ir nuostolius yra atsakingas P. B., kuris transporto priemone naudojosi prieš A. Č. valią. Įvertinus byloje esančius duomenis bei atsakovo A. Č. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai iš transporto priemonės savininko A. Č. ir iš kalto dėl eismo įvykio P. B. ieškovui priteisė nuostolių atlyginimą regreso tvarka, kadangi A. Č. pažeidė TPVCAPDĮ 4 str. įtvirtintas imperatyvias normas.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 str. 2 ir 3 d.).
Minėto įstatymo 23 str. numato Transporto priemonių draudiko biuro teisę reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Kadangi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010), todėl ieškovas pagrįstai dėl turėtų nuostolių atlyginimo kreipėsi tiek į transporto savininką A. Č., tiek į automobilį vairavusį ir eismo įvykį sukėlusį P. B..
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Č., būdamas automobilio GAZ SAZ 3507 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 8), šios transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovo teiginiai, jog P. B. automobilį paėmė savavališkai yra nepagrįsti. Duomenų, kad eismo įvykio kaltininkas P. B. neteisėtai užvaldė ar savavališkai paėmė A. Č. automobilį, ar kad A. Č. ėmėsi priemonių neleisti kitam asmeniui vairuoti neapdraustos transporto priemonės, nėra. Priešingai, pats A. Č. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad nors ir informavo P. B., jog transporto priemonė nėra apdrausta, tačiau leido ja važiuoti bei paliko jam automobilio raktelius (b.l. 72). Pažymėtina, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininko A. Č. atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo. Kadangi atsakovai pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieškovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008). Atsakovo A. Č., kaip neapdraustos transporto priemonės savininko, neveikimas, neapdraudžiant transporto priemonės bei nesiimant jokių priemonių, kad tokios transporto priemonės negalėtų vairuoti kitas asmuo, nesudaro jokio teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtą teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atleisti atsakovą A. Č. nuo solidariosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.