Kauno apylinkės teismo nuosprendis

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista (2014-01-13 teismo nuosprendžiu, remiantis BK 38 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. (2 epiz.),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto /700 Lt arba 202,73 Eur/ pagrobimas), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto /2000 Lt arba 579,24 Eur/ pagrobimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 23 d. apie 15.00 val., tikslus laikas nenustatytas, R. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis išstūmė E. S. iš buto į laiptinę, dėl ko nukentėjusioji griūdama dešine ranka atsitrenkė į slenkstį, bei gulinčiai nukentėjusiajai tyčia spyrė ne daugiau kaip penkis kartus į dešinę ranką ir petį, ir ne daugiau kaip du kartus į nugarą, taip savo veiksmais dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, I-II juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinio žastikaulio kūno skeveldrinio lūžio, dešinės mentės lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. S. sveikatą.

Be to, 2014 m. sausio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, R. G. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (700 Lt arba 202,73 Eur vagystė) ir BK 178 str. 1 d. (2000 Lt arba 579,24 Eur vagystė), tai yra dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksli diena teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, apie 14 val., R. G., būdama M. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš metalinės dėžutės pagrobė M. D. priklausančius 700 litų; o po kelių dienų - 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, R. G., būdama M. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė M. D. priklausančius, po lovos čiužiniu buvusius 2000 litų.

Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino iš dalies. Nurodė, kad nukentėjusioji yra jos sugyventinio E. M. tėvo V. M. sugyventinė, visi keturi jie gyvena viename bute. Nukentėjusioji nenori, kad ji gyventų bute, todėl jos konfliktuoja. Aplinkybėse nurodytu laiku, kilus tarpusavio konfliktui, ji nukentėjusiąją išstūmė iš buto į laiptinę, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, bei nesusivaldžiusi vieną kartą įspyrė jai į pilvą, kitokių kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų neatliko, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai – nežino. Tą dieną nukentėjusioji jai nesudavė. Iki jai išstumiant nukentėjusiąją iš buto, ji buvo sveika, sužalojimų nesimatė, tik buvo girta. Teismo medicinos ekspertizės aktą skaitė, akto neginčija, jis teisingas. Įvykio metu buvo išgėrusi 3-4 stikliukus degtinės. Po nukentėjusiosios išvarymo iš namų, jos nematė, ji buvo prie buto durų, beldėsi, skambino į telefonspynę. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė kaimynai, greitoji atvyko 1-2 val. bėgyje nuo nukentėjusiosios išvarymo. Matė, kad buvo atvažiavusi policija, į laiptinę buvo išėjęs jos sugyventinis E., policijos pareigūnui padavė nukentėjusiosios rankinę. Nukentėjusioji prašo per didelės neturtinės žalos, neturtinės žalos atlyginti ji nesutinka. Žino, kad nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, kai ji grįžo jos neatsiprašė, nes nematė reikalo. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, tačiau nemano, kad nuo jos įspyrimo galėjo atsirasti tiek sužalojimų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku tarp jos ir su jos sugyventinio sūnumi gyvenančios kaltinamosios kilo konfliktas, kurio metu ji ją išstūmė pro buto duris, dėl ko laiptinėje ji nugriuvo, pasakė, kad jai skauda, po ko, kaltinamoji priėjusi prie jos ėmė trypti arba spardyti ją su koja, koja sudavė daugiau nei tris kartus, galėjo būti apie penki smūgiai. Spyrė į alkūnę, petį, kelis kartus į nugarą – į stuburo, dešinio šono sritis. Tuo metu ji gulėjo. Po smūgių kaltinamoji užsidarė bute. Ji gulėjo ant kairio šono, laikėsi už rankos, iš kurios bėgo kraujas, su koja spyrė į duris, tačiau įleista nebuvo, prašė iškviesti greitąją pagalbą, kurią vėliau iškvietė kaimynė L. Nežino, kiek šitaip pragulėjo prie buto durų, bet tai nebuvo trumpai. Jai atrodo, kad kelis kartus buvo praradusi sąmonę. Jautė didelį skausmą. Tvirtina, kad kaltinamoji į pilvą jai nespyrė. Po kaltinamosios suduotų smūgių ji niekur nėjo, visą laiką, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, pragulėjo prie durų, net nebuvo atsistojusi. Tą pačią dieną buvo išvežta į Kauno klinikas, klinikose buvo operuojama, operacija truko penkias valandas. Klinikose pragulėjo pusantros savaitės, jos niekas neaplankė, tik sugyventinis parsivežė. Vėliau 4-5 mėn. gulimame rėžime pragulėjo dėl stuburo sužalojimų. Vartojo vaistus nuo skausmo. Negalėjo vaikščioti ir šiuo metu sunkiai gali, jaučia skausmą. Patyrė ne tik skausmą, kančias, bet ir pažeminimą dėl jos mušimo, jos atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių. Grįžus iš ligoninės kaltinamoji jos neatsiprašė. Ji ir iki įvykio turėjo neįgalumą dėl blogo regėjimo ir anksčiau turėtos galvos traumos, jai buvo nustatytas 70 procentų nedarbingumas, gauna 348 Lt neįgalumo pensiją. Po šio įvykio jos sveikata dar labiau pablogėjo, nes sunku eiti, nevaldo rankos, ko anksčiau nebuvo. Kai važiavo iš Kauno klinikų, apie įvykį smulkiai papasakojo sugyventiniui.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie penkis metus, kaltinamoji yra jo sūnaus sugyventinė, kartu gyvena nuo 2014 m. balandžio mėn. Įvykio laiku buvo užmigęs, o kai atsikėlė, nukentėjusiosios jau nerado. Po to iš policijos pareigūnių sužinojo, kad ji guli Kauno klinikose. Sūnus jam buvo sakęs, kad nukentėjusioji išvežta į Kėdainių ligoninę, manė, kad meluoja. Kai matė nukentėjusiąją, ji buvo visiškai sveika. Patvirtina, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji kartais pasiginčydavo, tačiau vėl susitaikydavo. Neprisimena, bet gal jam sūnus ir sakė, kad nukentėjusioji gulėjo su sulaužyta ranka. Kas sužalojo nukentėjusiąją – nematė. Nei jis, nei jo sūnus „rankos nekeldavo“. Po ligoninės nukentėjusioji jam pasakė, kad susimušė su R. laiptinėje. Ką dar jam pasakojo nukentėjusioji apie įvykį – atsisako sakyti, neprisimena.

Liudytoja L. Š. parodė, kad apie 17 val. ji ėjo iš darbo ir pirmame aukšte pamatė gulinčią moterį, kurios vardas E., gyvenančią 3 bute, kuri prašėsi pagalbos, prašė iškviesti medikus. E. buvo sužeista, ant rankos, lyg dešinės, rūbų buvo kraujo dėmė, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalba. Paklausta E. pasakė, kad ją sumušė „savi“. E. buvo neblaivi, dejavo, verkė, gulėjo laikydamasi už rankos, sakė, kad skauda, matėsi, kad ji rankos nevaldo. Iš nukentėjusiosios šeimos narių niekas išėjęs nebuvo.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2609/14(02) matyti, kad E. S. konstatuoti poodinė kraujosruva dešiniame žaste, 1-2 juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinio žastikaulio kūno skeveldrinis lūžis, dešinės mentės lūžis, kurie padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti batu apauta koja, ir kt. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų pobūdis bei apimtis griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (II tomas, b. l. 28-29)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pirmo aukšto laiptinėje (II tomas, b. l. 4-7).

Neįgalumo pažymėjimo kopija patvirtina, kad E. S. neįgalumas nustatytas nuo 2013-10-10 iki 2035-08-13. Darbingumo lygis 30 proc. (II tomas, b. l. 115).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji įvykio vietoje nurodė, jog nukentėjusiąją suėmusi už šonų ištempė už durų į laiptinę ir ten paleido, o ji nugara atsitrenkė į sieną ir susmuko, bet nenugriuvo. Po to, ji uždarė buto duris. Kadangi nukentėjusioji beldėsi, atidariusi duris koja spyrė nukentėjusiajai į pilvą, ko pasėkoje nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną ir atsisėdo ant žemės (II tomas, b. l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios daliniu prisipažinimu, teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 15.00 val., R. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis išstūmė E. S. iš buto į laiptinę, dėl ko nukentėjusioji grūdama dešine ranka atsitrenkė į slenkstį, bei gulinčiai nukentėjusiajai tyčia spyrė ne daugiau kaip penkis kartus į dešinę ranką ir petį, ne daugiau kaip du kartus į nugarą, taip savo veiksmais dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, I-II juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinio žastikaulio kūno skeveldrinio lūžio, dešinės mentės lūžio - nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. S. sveikatą.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios E. S. parodymai patvirtina, kad prieš E. S. buvo smurtauta ir smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, I-II juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinio žastikaulio kūno skeveldrinio lūžio, dešinės mentės lūžio, tai yra dėl sužalojimų, kurie nebūdingi griuvimui, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamoji R. G.. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytu reikalavimu, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios E. S. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje yra iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją sumušė būtent kaltinamoji, iš esmės vienodai nurodė suduotų smūgių lokalizaciją, vienodai nurodė kuo buvo mušama – spardoma koja. Tai, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtina nukentėjusiosios 2014-09-24 pareiškimas (II t., b. l. 3), du apklausos protokolai (II t. b. l. 10, 11). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios sužalojimai nebūdingi griuvimui, o buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir batu apauta koja, tai yra buvo nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota smurtaujant.

Nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai. Liudytojas V. M. patvirtino, jog įvykio dieną, kuomet jis matė nukentėjusiąją, ji buvo visiškai sveika, ir nors nematė, kas sužalojo nukentėjusiąją, kai nuvažiavo nukentėjusiosios pasiimti iš ligoninės, ji jam pasakė, kad buvo sužalota muštynėse su R. Patvirtino, kad nei jis, nei jos sūnus prieš nukentėjusiąją „rankos nekėlė“, tai yra nesmurtavo, o nukentėjusioji su kaltinamąja pykdavosi. Liudytoja L. Š. parodė, kad rasta pirmo aukšto laiptinėje gulinti E. pasakė, kad ją sumušė „savi“. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje ištirtas jau paminėtas rašytinis įrodymas – teismo medicinos specialisto išvada, kurio patikimumo kaltinamoji neginčijo.

Nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių patikimų duomenų, realaus pagrindo, dėl ko ji siektų apkalbėti kaltinamąją, melagingai apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimą, be to, pati kaltinamoji neneigė vartojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pripažino, kad nukentėjusioji konflikto metu jai nesudavė, parodė, jog teismo medicinos specialisto išvada, jos manymu, teisinga, gi specialisto išvadoje vienareikšmiškai pasisakyta, kad nukentėjusiosios sužalojimai griuvimui nebūdingi, o yra padaryti smurtaujant, galimai suduodant batu apauta koja, ko neneigė ir pati kaltinamoji tvirtindama, kad nukentėjusiajai spyrė koja, buvo apsiavusi šlepetėmis. Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad prieš nukentėjusiąją galėjo smurtauti ir ją nesunkiai sužaloti ne kaltinamoji, o kiti asmenys.

Esant tokiai situacijai, kaltinamosios neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau suduodama ne vieną smūgį koja, smurtaudama prieš gulinčią vyresnio amžiaus ir neįgalią, ką kaltinamoji, gyvendama kartu, akivaizdžiai žinojo, moterį, kurios fizinė sveikata, lyginant su kaltinamąja, akivaizdžiai skyrėsi, rodo, kad kaltinamoji sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Niekuo negali būti pateisinamas kaltinamosios nesugebėjimas susivaldyti, visiškai netoleruotinas kaltinamosios siekimas parodyti nukentėjusiajai savo tariamą viršenybę. Kaltinamoji, būdama suaugusi ir psichiškai sveika, todėl privalėdama suvokti ir suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jos smurtavimo prieš nukentėjusiąją ji gali jai padaryti sveikatos sutrikdymą ir to siekė. Kaltinamoji ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kadangi be kaltinamosios dalinio prisipažinimo jos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).

Teismas, padaręs išvadą, kad R. G. 2014-09-23 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 4 dalimi, taip pat daro išvadą, kad 2014-01-13 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, R. G. per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką – nusikaltimą, todėl, paminėtam Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti, R. G. privalo būti nuteista paskiriant jai bausmes už paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytą jos padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalis (2 epizodai), tai yra dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksli diena teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, apie 14 val., R. G., būdama M. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš metalinės dėžutės pagrobė M. D. priklausančius 700 litų, o po kelių dienų - 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, R. G., būdama M. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė M. D. priklausančius, po lovos čiužiniu buvusius 2000 litų.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad ji teisiama už tris nusikalstamas veikas: vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – apysunkė veika padaryta nesugebant suvaldyti pykčio, elgiantis ciniškai ir žiauriai, dėl ko buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o nesunkios nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, visos veikos padarytos veikiant tyčia, baigtos; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininkės asmenybę – neteistas, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nepadarė, metų bėgyje padarė naują nusikaltimą, bausta administracinėmis nuobaudomis už narkotinių medžiagų vartojimą nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), sveika, neįgalumo neturi, nedirba ir neregistruota darbo biržoje, iš darbo biržos sąrašų išbraukta dėl atsisakymo dirbti pasiūlytą darbą.

Esant šioms išvardintoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajai gali būti pasiektas už nusikaltimus skiriant jai laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str., 61 str.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamoji buvo laikinai (BPK 140 str.) sulaikyta nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24 (I tomas, b. l. 90, 99) ir nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26 (II tomas, b. l. 50-51). Paleidus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su E. S. (II tomas, b. l. 68). Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji E. S. kaltinamajai R. G. baudžiamojoje byloje pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II tomas b. l. 114), kurį teisiamojo posėdžio metu prašė patenkinti. Nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė didelius skausmus, jai atrodo, kad kelis kartus buvo praradusi sąmonę, iš Kėdainių ligoninės buvo išvežta į Kauno klinikas, kur buvo operuota, Kauno klinikose pragulėjo pusantros savaitės, ligoninėje jos niekas neaplankė, 4-5 mėnesius jai buvo paskirtas gulimas režimas dėl stuburo traumos, todėl privalėjo gulėti, negalėjo vaikščioti, gėrė vaistus nuo skausmo, iki šiol sunkiai vaikšto, jaučia skausmus, sunkiai valdo ranką, ko iki sužalojimo nebuvo. Ji kaltinamosios sumušta buvo jau būdama neįgali, tai yra nestiprios sveikatos. Be to, ji patyrė pažeminimą dėl jos mušimo, keikimo, gulėjo sužalota ir kruvina laiptinėje, gulėdama beldėsi į namų duris, tačiau kaltinamoji pagalbos jai neiškvietė, paliko likimo valiai. Grįžus iš ligoninės kaltinamoji, nors jai buvo uždrausta kardomojoje priemonėje, ir toliau gyveno tame pačiame bute, jos neatsiprašė.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2707,97 Lt arba 784,28 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajai R. G. už nukentėjusiosios E. S. gydymą ir ieškinį grindė pažyma apie ligoninėse teiktą gydymą nukentėjusiajai ir suteiktų medicininių paslaugų kainas (II t., b. l. 100).

Kaltinamoji nesutiko nukentėjusiajai atlyginti neturtinės žalos, pareiškė, kad su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies motyvuodama, kad žala turi būti priteista tik už nukentėjusiosios gydymą dėl spyrio į nukentėjusiosios pilvą.

Ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini.

Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio suma, tai yra 2707,97 Lt arba 784,28 Eur, grindžiama pažyma apie nukentėjusiajai suteiktos medicininės pagalbos įkainius, pagrįsta, reali, todėl nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš kaltinamosios R. G. Valstybinei ligonių kasai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios tyčia panaudoto fizinio smurto, padarytų sužalojimų, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą be pačios nukentėjusiosios parodymų, patvirtino sumuštą nukentėjusiąją mačiusios liudytojos L. Š. parodymai, kuri matė, kaip gulėdama koridoriuje nukentėjusioji dejavo, verkė, tačiau niekas iš kartu su ja gyvenančių asmenų iš buto išėję nebuvo; rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog į ligoninę atvežta nukentėjusioji skundėsi skausmu, nevaldė dešinės rankos, KMUK buvo gydyta nuo 2014-09-23 iki 2014-10-03, pradžioje gydyta konservatyviai, būklei negerėjant – operuota, kaulai sutvirtinti svetimkūniais - vinimis, sraigtais, išrašant iš ligoninės nurodyta riboti fizinį aktyvumą dešine ranka; pažyma apie medicinines paslaugas, kurias reikėjo atlikti nukentėjusiajai (II tomas, b. l. 100).

Taigi įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sumušta, dėl smurto patyrė lūžimus, jai labai skaudėjo, buvo pažeminta, sužalota ir kruvina buvo palikta gulėti laiptinėje neiškviečiant pagalbos, patyrė stresą, buvo gydoma, operuojama, negalėjo laisvai judėti. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamosios kaltės turinį. R. G. fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo tyčiniai, ciniški, mušant vyresnę už kaltinamąją neįgalią moterim, veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji, kaip tvirtino teisiamojo posėdžio metu, ir šiuo metu jaučia fizinį skausmą, sunkiai vaikšto, negali visiškai valdyti rankos, tai yra į tai, kad nukentėjusiosios sveikata nėra atsistačiusi.

Kaltinamoji nedirba, darbo biržoje neregistruota, jauno amžiaus, sveika, kaip patvirtino pati kaltinamoji – savo vaiko neauginanti.

Teismas daro išvadą, kad sveikos ir darbingos kaltinamosios dabartinė turtinė padėtis, nepriklausomai nuo to, kad ji neturi privalomai registruoto turto, negali būti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji visiškai nesigailėjo sužalojusi nukentėjusiąją, pastarosios neatsiprašė, pareiškė, kad nemato reikalo atsiprašyti.

Teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajai kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamą 1000 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra reali, todėl priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiajai (BPK 115 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 4,90 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamosios valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto /700 Lt arba 202,73 Eur/ pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto /2000 Lt arba 579,24 Eur/ pagrobimas) ir nuteisti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalį (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. G.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto /700 Lt arba 202,73 Eur/ pagrobimas) - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. G.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto /2000 Lt arba 579,24 Eur/ pagrobimas) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. G.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;

remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. – bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų.

Išaiškinti, kad R. G. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24 ir nuo 2014-09-24 iki 2014-09-26, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. G. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš R. G. 784,28 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 28 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Priteisti iš kaltinamosios R. G. 4,90 Eur dydžio proceso išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.