- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-415-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00647-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo N. B. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 2 dalyje, padarymą, 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) bauda.
Vadovaujanti ATPK 33 straipsniu N. B. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 18 d., 7.35 val., (duomenys neskelbtini) rajone, aukščiausios kategorijos A9 kelio (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį „Mercedes Benz sprinter“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą prie N2 kategorijos transporto priemonės, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės ir be ant stiklo priklijuotos galiojančios vinjetės pagrindinės dalies, tuo pažeisdamas LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. bei LR susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 7 p. reikalavimus bei Kelių eismo taisyklių 14 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio privalomumą sumokėti reglamentuoja LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas Nr. VIII-2032. Šio įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotu transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Konkrečiu atveju, teigia, kad jo vairuotas automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (paženklintas VI tipo numeriu), nebuvo įregistruotas, todėl neatitiko LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032, nes jis Lietuvos Respublikos teritorijoje vyko kaip prekė. Taip pat nurodo, kad motorinių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, pakeistų 2013-11-28 įsakymu Nr. IV-987, 20 p. numatyta, jog kiekvienai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą registruojamai transporto priemonei skiriamas valstybinis numeris, išskyrus taisyklėse nustatytus atvejus, kai transporto priemonė įregistruojama laikinai, paliekant užsienyje išduotus valstybinio numerio ženklus. Tų pačių taisyklių 24.2.2. p. numatyta, jog Valstybinio numerio ženklai klasifikuojami pagal tipą ir formatą. Lietuvos Respublikoje išduodami šešių tipų valstybinio numerio ženklai: transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių ar organizacijų parduodamoms (neįregistruotoms) transporto priemonėms (VI tipo). O pagal šių taisyklių 30 p. transporto priemonių pardavimo veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų parduodamų (neįregistruotų) transporto priemonių ženklinimui skirtų valstybinio numerio ženklų paviršius baltas, o skaitmenys ir raidės raudoni. Šio tipo valstybinio numerio ženklų užrašus sudaro viena raidė ir: 30.1. M ir N kategorijų transporto priemonėms ženklinti skirtų valstybinio numerio ženklų – šeši skaitmenys. Taigi teigia, kad jo vairuojamas automobilis turėjo būtent tokį numerį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Be to, nurodo ir tai, kad LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 33 p. apibrėžia, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas - tai veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Nurodo, kad transporto priemonei, kuria jis naudojosi, buvo išduoti laikini valstybiniai numeriai bei leidimas trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme. Pagal vidaus reikalų ministro 2008-10-02 įsakymą Nr. 1V-353 patvirtintą „Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašą“. Pastarojo įsakymo 19 p. nustato, kad leidimas nelaikytinas transporto priemonės registravimą patvirtinančiu dokumentu. Dėl tokių aplinkybių apeliantas teigia, kad jo naudota transporto priemonė nebuvo įregistruota Lietuvoje, o mokestį pagal LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 7 str. 1 d. moka tik Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotu transporto priemonių savininkai ar valdytojai, todėl jis transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėti neprivalėjo. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą ir remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-462-0580/2009, nurodo, kad transporto priemonių vairuotojams gali būti taikoma administracinė atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 1 dalyje tik tuo atveju, kai ta transporto priemonė yra įregistruota. Dėl šių priežasčių nurodo manantis, kad dėl ATPK pažeidimo, numatyto 148 str. 2 d., jis turėtų būti išteisintas ir šioje dalyje administracinė byla turėtų būti nutraukta. Dėl ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo, nurodo, kad institucijos protokolas ir teismo nutarimas, neatitinka ATPK reikalavimų, nes protokole ir nutarime nenurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir nėra motyvuoto jų įvertinimo. Be to, pasak apelianto, protokole ir nutarime nenurodytas konkretus teisės aktų pažeidimas. Todėl mano, kad administracinės teisės pažeidimo protokole nesant ATPK 128 str. 1 d. nurodytos pažeidimo esmės bei konkrečių teisės aktų pažeidimų, teismas negalėjo skirti jam administracinės nuobaudos pagal ATPK 128 str. 1 d. Dėl nuobaudų subendrinimo, nurodo, kad ATPK 33 str. 2 d. numato, jog tuo atveju, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Atsižvelgdamas į tai mano, kad teismas, subendrindamas nuobaudas, negalėjo jam skirti didesnės baudos nei 1200 Lt, t. y. baudos, kurią skyrė už ATPK 148 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į N. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo N. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu net nebuvo apklausti administracinius teisės pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai, o apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, grindžiama tik pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad N. B. vairuoto automobilio maksimali leidžiama masė yra 3550 kg, o N. B. neturėjo teisės vairuoti didesnės, negu 3500 kg masės, automobilį. Taigi N. B. kaltė, jam įvykdžius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, skundžiamajame nutarime pagrįsta tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tuo tarpu nei automobilio dokumentai, nei N. B. vairuotojo pažymėjimo kopija, kas galėtų patvirtinti jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, į bylą nepateikti.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamu atveju, nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti ir patikrinti pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač pažeidėjo žodinį paaiškinimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartis Nr. N62-1830/2011).
Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės nustatant, ar iš tiesų buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ir, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl jo padarymo, pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatas.
Todėl, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.