- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e1-354-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11993-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- V. P.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2022 m. kovo 4 d. apie 19.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą rankos delnu į kairįjį skruostą podukrai G. K. ir taip sukėlė fizinį skausmą savo podukrai G. K.
Šia savo veika V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
V. P., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su G. K. ir jos mama G. K. gyvena kartu apie 10 metų. Visus tuos metus G. rūpinosi kaip savo vaiku. Niekada per 10 metų nėra mušęs G. 2022 m. gal vasario mėnesio pabaigoje G. pasakė, kad eina pas „babą“, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jai grįžus, išgirdo kaip G. K. G. paklausė, kodėl nebenuėjo susitikti su vaikinu. Tuomet supyko ant G., kad ji melavo, kad neva eina pas „babą“. Tą patį vakarą jai parašė žinutę. Tiksliai neatsimena, ką rašė, bet žinutės esmė buvo, kad kai baigsis kantrybė, mama nepadės, turėjo omenyje, kad galės važiuoti gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną G. papasakojo, kad buvo iškviesta į G. mokyklą pasiaiškinti, kodėl ją auklėja per griežtai. G. papriekaištavo, kad ji tokius dalykus pasakodama mokykloje šeimai daro gėdą. Tokie dalykai turi būti sprendžiami šeimoje, turi kalbėtis. Apie 19.30 val. G. buvo virtuvėje, o jis su G. kambaryje. G. atsisukusi pradėjo rodyti, kad yra kvailas, t. y., ji savo pirštą pridėjo sau prie smilkinio ir ėmė jį sukinėti, veido išraiška parodė, kad yra nepatenkinta, buvo susiraukusi. Po tokio jos gesto suėmė pyktis. Pašoko nuo lovos kambaryje ir priėjęs vieną kartą rankos delnu jai pliaukštelėjo į žandą. Po to G. kelias dienas gyveno pas tėvo seserį, bet paskui su vaiko teisių sprendimu grįžo atgal namo ir iki šiol visi kartu gyvena ir labai gerai sutaria. Dėl to, kad sudavė vieną kartą rankos delnu G. į skruostą nuoširdžiai gailisi. Mano, kad toks jo veiksmas tuo momentu galėjo jai sukelti fizinį skausmą (e. b. l. 110-113, 144-146).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad nuo 6 metų gyvena kartu su patėviu V. P. ir mama G. K. Patėvis, kai pradėjo gyventi su jomis, niekada neužjausdavo, nesuprasdavo, už kiekvieną padarytą išdaigą mušdavo. Tada niekam nesiskųsdavo, tik mama viską žinodavo. Nuo tada, kai išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), patėvis prieš ją nebesmurtavo. 2022 m. vasario 28 d. norėjo išeiti pasivaikščioti su draugu. Mama išleido, bet pasakė, kad atsiklaustų patėvio. Žinojo, kad patėvis niekur neišleis, todėl jam pasakė, kad eis pas močiutę ir išėjo. Pas močiutę atvyko apie 14 val., o apie 18 val. patėvis atvažiavo pasiimti ir parsivežė namo. Jai, mamai ir patėviui būnant namuose, tik skirtinguose kambariuose, patėvis iš savo Instagram paskyros jai į Instagram paskyrą, pradėjo rašyti žinutes sakydamas, kad ji melagė, kad be 18 metų neturės jokių draugų, ir panašiai. Tokie patėvio išsakyti žodžiai kėlė baimę. Bijojo, kad jis gali sumušti. Kovo 4 d. nuėjusi į mokyklą apie tai, kaip su ja bendrauja patėvis, nusprendė papasakoti mokyklos socialinei darbuotojai A. L. Socialinė darbuotoja tą pačią dieną mamą išsikvietė į mokyklą. Vakare buvo visi namuose (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. atėjo į virtuvę pasidaryti arbatos. Tada patėvis vėl ėmė priekaištauti, kad jai bus blogas gyvenimas, kad turės jo maldauti atsiklaupusi į kelius geresnio gyvenimo. Būdama virtuvėje, parodė mamai, kad jam negerai su galva, o būtent prie savo smilkinio pridėjo pirštą ir pasukinėjo. Tada patėvis nieko nesakęs atėjo ir užsimojęs rankos delnu trenkė į kairį žandą. Smūgis buvo stiprus, skalėje nuo 1 iki 10 vertina 9. Nuo smūgio liko paraudęs skruostas ir apsisuko galva, skaudėjo sutrenkta vieta, skausmą jautė apie 1 valandą. Tada nieko niekam nesakė, nuėjo į savo kambarį, apsirengė ir išėjo. Nuėjo pas močiutę G. N. ir papasakojo, kad patėvis muša, tačiau ji sakė, kad netiki, kad jis taip galėtų elgtis. Po to įvykio, sekančią dieną susisiekė su tėčiu ir savaitgaliui išvyko pas jį į (duomenys neskelbtini). Kai buvo pas tėtį ir važiavo automobiliu, buvo sustabdyti policijos pareigūnų, tada buvo perduota jo seseriai R. B. Pas R. išbuvo apie savaitę, nes nenorėjo būti namuose. Po to vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad ji gyvens pas mamą ir patėvį kol pabaigs 9 klasę (e. b. l. 41-46).
Liudytoja G. K. parodė, kad dukros G. K. ir sugyventinio V. P. santykiai yra normalūs. G. nuo pat vaikystės buvo maištaujanti, pastoviai atsikalbinėdavo, išeidavo su draugais, kada nori ir grįždavo kada nori, atsikalbinėdavo pakeltu balso tonu tiek prieš ją, tiek prieš V. Niekada nėra mačiusi, kad V. G. muštų ir pati G. to nėra pasakojusi. Mokyklos, kurioje mokosi G., socialinė pedagogė pasikvietė atvykti pokalbiui. Su socialine pedagoge jokios kalbos apie tai, kad V. smurtauja prieš G. nebuvo. Tą patį vakarą su V. buvo pirmame namo aukšte savo kambaryje, kai nusileido G. Ji virtuvėje darėsi arbatą. V. tada G. pradėjo kalbinti, jai sakyti kaip jai ne gėda dėl tokių niekų skųstis mokyklos socialinei pedagogei ir mamą kvietinėti į mokyklą. Tada G. nieko nesakė, ji stovėjo virtuvėje ir akivaizdžiai įrėmusi rankos pirštą į savo smilkinį, jį pasukinėjo. Tiek ji, tiek V. suprato, kad G. K. parodė, jog ji su V. yra kvaili. Tada V. susinervino. Staigiai pašoko nuo lovos ir priėjęs prie G. jai rankos delnu pliaukštelėjo vieną kartą. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, o ar jai galėjo skaudėti negali atsakyti, nes ji neišreiškė jokių emocijų. Po šio įvykio praėjus gal dviem savaitėm G. išvyko pas savo tėvą į (duomenys neskelbtini). Vėliau sužinojo, kad G. yra pas tėvo seserį R. B., nes jos tėvas buvo sustabdytas neblaivus policijos pareigūnų ir G. nenori grįžti namo, nes mamos sugyventinis ją muša. G. pas R. išgyveno apie savaitę laiko ir po savaitės buvo pokalbis su Telšių vaiko teisių skyriaus specialistais. Vaiko teisių skyrius leido G. likti gyventi pas ją. Po tų įvykių G. ir V. santykiai yra normalūs, jie nesipyksta (e. b. l. 73-77).
Liudytojas R. K. parodė, kad turi dukrą G. K., su kuria bendrauja, palaiko artimus ryšius, tačiau kartu negyvena. Ji niekada nėra sakiusi, kad jos mamos G. sugyventinis V. P. ją skriaustų, jos nemylėtų ar muštų. 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje, gal balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nepamena, parašė dukra G. K. sakydama, kad mamos sugyventinis ją primušė. Jai pasakė, kad tikrai gali atvažiuoti ir apie tai pasikalbės. Atvykusi dukra, pradėjo pasakoti, kad G. sugyventinis ją sumušė. Rankos delnu vieną kartą trenkė į veido sritį. Sakė, kad jai skaudėjo. Tada G. pasakė, kad gali likti gyventi pas jį. Savaitgalį draugas vairavo būdamas neblaivus, sustabdė policijos pareigūnai ir nustatę, kad G. yra nepilnametė, ją laikinai perdavė jo sesei R. B. bei apie šį įvykį informavo vaiko teisių specialistus. Vaiko teisių specialistai nurodė, kad G. turi gyventi pas R., kol bus sprendžiamas klausimas dėl G. gyvenamosios vietos. Po šio įvykio G. vaiko teisių specialistams irgi pasipasakojo, kad prieš ją smurtauja mamos sugyventinis. Tada vaiko teisių specialistai neleido jai grįžti pas mamą. Vėliau G. pasakė, kad gali gyventi ir pas mamą. Nusprendė, kad ji pabaigs mokyklą (duomenys neskelbtini) ir atvyks gyventi pas jį. G. pasakojo, kad dabar jos santykiai su mama ir V. yra geri. Sakė, kad jos tiek mama, tiek V. atsiprašė ir jie gyvena kaip ankščiau (e. b. l. 80-83).
Liudytoja A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2022 m. kovo 3 d. į ją kreipėsi moksleivė G. K. Ji parašė, kad nori ateiti pasikalbėti, nes turi problemų šeimoje. Atėjusi papasakojo, kad nesutaria su patėviu, kad jis neleidžia turėti draugų, jai grasina, kad jai bus sukrauti daiktai ir ji bus išvežta į (duomenys neskelbtini) į stotį. Aiškino, kad ji nenori, kad patėvis gyventų su ja ir jos mama, nori gyventi dviese su mama. Tą pačią dieną susisiekė su G. mama ir aptarė situaciją jų šeimoje. Praėjus porai dienų, G. parašė žinutę, kad patėvis jai trenkė. Ji sakė, kad nori išeiti iš namų, gyventi ne su mama ir ne su patėviu. Vėliau sužinojo, kad G. buvo išvykusi pas savo tėvą į (duomenys neskelbtini). Po to laiko G. daugiau nesiskundė, kad ji nesutaria su patėviu (e. b. l. 126-129).
Liudytoja G. N. parodė, kad yra G. K. močiutė. 2022 m., vasario mėn. pabaigoje ar kovo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, dienos metu pas ją atėjo G. Jos pasikalbėjo, atsigėrė arbatos, tačiau G. apie kokius nors nesutarimus su mama ar su V. nepasakojo. Tą patį vakarą, kiek tiksliai valandų buvo neatsimena, pas ją vėl atėjo G. Ji pasakė, kad patėvis ją mušė ir namo nenori eiti, pasiliks pas ją miegoti. G. parodė, kad jai V. sudavė delnu per plaukus. Ant jos veido nematė jokių mušimo žymių. Tada ją palydėjo namo. Paklausė G. ir V., kas nutiko. Šie jai papasakojo, kad G. elgiasi negražiai, kad įrėmusi sau į galvos smilkinį pirštą rodo, kad V. yra kvailas, tai patvirtino ir pati G. V. pats prisipažino, kad G. brukštelėjo delnu per plaukus, nes G. elgesys jį labai supykdė. G. tą vakarą nieko nekalbėjo. Ji tik priėjo apsikabino savo mamą, jos atsiprašė ir nuėjo į antrą aukštą į savo kambarį (e. b. l. 84-86, 87).
Liudytoja R. B. parodė, kad 2022 m. balandžio mėn. gal pradžioje, tikslios dienos nepamena, naktį jai paskambino brolis R. K. ir paprašė paimti jo dukrą G. K., nes pats pakliuvo policijos pareigūnams neblaivus, o G. yra nepilnametė. Norėjo ją pasiimti, tačiau tuo pačiu metu prisistatė ir vaiko teisių specialistas ir pasiūlė ją parvežti namo į (duomenys neskelbtini). G. atsisakė vykti namo, paaiškindama, kad bijo mamos ir papasakojo, kad patėvis ją muša. Tai, kad ją muša patėvis sužinojo pirmą kartą. Konkrečiai datų ji neįvardino, tik paminėjo paskutinį savo ir patėvio konfliktą. Ji minėjo, kad pasakė ar parodė, kad patėviui trūksta proto ir dėl to jai patėvis vieną kartą rankos delnu trenkė į veido sritį. Sakė, kad jai skaudėjo. Tada, kai su ja kalbėjo, ant jos veido nematė jokių mušimo žymių, nebuvo jokių paraudimų, ar kraujosruvų. G. K. laikinai pas ją gyveno apie 2 savaites, po to (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyriuje vyko posėdis ir jo metu nuspęsta, jog G. toliau liks gyventi su mama (e. b. l. 120-123).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. specialistams bendraujant su G. K. ši nurodė, kad patyrė smurtą iš motinos sugyventinio V. P. (e. b. l. 1-7, 38).
Iš specialistės V. B. paaiškinimų protokolo matyti, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialiste (budėtoja). 2022 m. balandžio 2 d. reagavo į pranešimą, susijusį su galimu vaiko teisių pažeidimu. Pokalbio su G. K. metu ši verkė, nurodė, kad nenori grįžti pas mamą, nes namuose prieš ją smurtavo mamos sugyventinis V. Nepilnametė pavardės nesakė, nes bijojo, jautėsi nesaugi. G. papasakojo, kad 2022 m. kovo 8 d. jos namuose įvyko konfliktas tarp jos ir patėvio V. G. pasisakė, kad turi draugą M., su kuriuo norėjo eiti pasivaikščioti, mama neprieštaravo, tačiau patėvis prieštaravo. Sekančią dieną G. K. mokykloje, kurioje mokosi kreipėsi į socialinę pedagogę ir jai papasakojo apie konfliktą bei nesutarimus namuose. Pasak nepilnametės, jos mama buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini), kurioje G. mokosi. 2022 m. kovo 9 d. grįžus vakare namo, G. pakilo temperatūra, mamos paprašė vaistų, kuriuos iš mamos nurodytos vietos pati pasiėmė. Tada patėvis pasakė G., kad turės ne tik temperatūros, bet ir guzų (pasakymas buvo piktas ir šituos žodžius ji suprato kaip grasinimą). Pasak G., tą patį vakarą (tikslus laikas nenustatytas) patėvis jai sudavė dešine ranka į kairįjį žandą. Kaip teigė nepilnametė, jai tuo metu apsisuko galva, paraudo žandas ir šiek tiek skaudėjo. Mama visa tai matė, bandė sulaikyti patėvį, bet jai nepavyko. Tada nepilnametė išėjo iš namų pas močiutę, (paklausus močiutės vardo, mergaitė nenurodė nei vardo nei pavardės, turbūt, kad nesukeltų jai papildomų problemų). Močiutei papasakojo kas įvyko ir kartu su G. parėjo namo. Pasikalbėjus su mama, patėviu viskas nurimo (e. b. l. 22-25).
Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. S-44 pateiktos charakteristikos nustatyta, kad G. K. gimnazijoje elgesio problemų neturi, laikosi mokinio elgesio taisyklių. G. K. buvo teikiama gimnazijos socialinės pedagogės A. L. ir psichologės I. S. pagalba, nes pati mergaitė kreipėsi dėl nesutarimų šeimoje (e. b. l. 35-37).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji G. K. pateikė fotonuotraukas, susirašinėjimą su V. P. (e. b. l. 64-66, 67, 68).
Kaltinamasis V. P. laikomas neteistu, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 130-131), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Nukentėjusioji G. K. civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 3 (trims) mėnesiams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 2 (dviems) mėnesiams.
Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo pirmos bausmės vykdymo dienos.
Kaltinamasis V. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Kaltinamajam V. P. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.