- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- e1-2814-288/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16217-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
1. 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
2.2017 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu – 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalį šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės vykdymas atidėtas – 2 metams, įpareigojant nuteistąją per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gyvenamosios vietos, bausmė atlikta,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2022 m. balandžio 25d. savo šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mažametei dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia su diržu sudavė ne mažiau du kartus į nugarą, kas sukėlė fizinį skausmą, o mažamečiui sūnui T. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia su diržu sudavė ne mažiau tris kartus į kojas ir ne mažiau kaip vieną kartą į ranką, kas sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. S. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos vaikai. Nuo 2021 m. sausio 21 d. vaikus augina viena, kadangi vaikų tėvas A. A. nuo to laiko atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. M. tėvystė teisiškai nenustatyta. Kartu su jais dar gyvena A. A. sesuo O. A. su sutuoktiniu R. A.. L. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos brolis. Jis kartu su jais negyvena, gyvena kitoje gatvės pusėje, tačiau su juo bendrauja, jis lankosi jų namuose, prieš vaikus išvežant į (duomenys neskelbtini) jis atėjęs nebuvo, kada buvo atėjęs pas juos į namus paskutinį kartą iki įvykio, nepamena. Tiksliai žino, kad lankėsi šeštadienį, kuomet vaikai jau buvo išvežti į (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 28 d. abu vaikai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), ir ten laikinai apgyvendinti. Kadangi ji norėjo susigrąžinti savo vaikus, tai sutiko kartu su jais apsigyventi (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena nuo 2022 m. gegužės 9 d. jos abu vaikai jau senai lanko dienos centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Lanko kiekvieną dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio. Padariusi nusikalstamą veiką neprisipažįsta, kadangi niekada prieš savo vaikus nenaudojo jokio smurto, tame tarpe ir fizinio, nenaudojo nei pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, nei kada nors anksčiau. Vaikai dažnai būna nepaklusnūs, ypač sūnus, kadangi yra hyper aktyvus vaikas, tačiau fizinėmis bausmėmis niekada nebaudė ir nebaudžia, pripažįsta tai, kad kai vaikai jos neklauso, tai tik pakelia balso toną, tačiau vaikų nekeikia, necenzūriniais žodžiais neįžeidinėja. Vaikai yra maži, jie judrūs, dažnai tarpusavyje pešasi namuose, su kitais vaikais, dažnai būna, kad ir patys kažkur nukrenta ir užsigauna, tačiau ji pati prieš juos niekada nenaudojo jokio fizinio smurto ir jų nemušė. Lygiai taip pat nemušė ir juos prieš išvežant į (duomenys neskelbtini), jie ten buvo išvežti 2022 m. balandžio 28 d. Prieš išvežant vaikus jokių išorinių sužalojimų ant jų kūnų ji nematė, nors vaikai prausiasi, rengiasi kiekvieną dieną, todėl visada pastebėtų jeigu ant jų kūnų būtų kokie nors sužalojimai. Ji pati jų taip pat niekada nežalojo, diržo kaip auklėjimo priemonės išvis nenaudoja, kodėl vaikai sako kitaip, nežino. Namuose turi tik vieną diržą, kuris yra šviesiai rudos spalvos ir visada būna įvertas į jos džinsus. Su ranka, ar kitu įnagiu vaikų taip pat niekada nėra mušusi. Jos akivaizdoje prieš vaikus taip pat niekas nėra naudojęs jokio fizinio smurto, brolis L. taip pat niekada prieš juos nenaudojo jokio fizinio smurto, yra tik juos pabaręs žodžiu. Kodėl vaikai sako atvirkščiai, nežino, galbūt jiems patinka būti (duomenys neskelbtini), o kodėl ten gali patikti, ji paaiškinti negali, nes priežasties nežino. Į tyrėjos klausimus: ką galite pasakyti apie tai, jog M. sako, kad dieną prieš išvežant į (duomenys neskelbtini) jūs jai į kaktą paleidote pieštuką? Atsakymas: M. pasakodama apie šį įvykį painioja datą, nes jis buvo maždaug prieš metus laiko, tada jai ant kaktos buvo mėlynė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis greitai buvo nutrauktas. Įvykio su pieštuku šiais metais nebuvo ir jos kakta sužalota nebuvo. Kodėl vaikai skundžiasi, kad vartojate alkoholį, namuose renkasi pašalinai asmenys, vaikus užrakinate kambaryje, neduodate valgyti, be to užfiksuota, kad vaikai tinkamai neprižiūrėti, jiems trūksta švaros? Atsakymas: nežino kodėl vaikai taip pasakoja, alkoholio ji nevartoja, į namus pašaliniai asmenys nesirenka, ateina tik gerai pažįstami, ir tai ne daugelis, vaikų niekada nėra užrakinusi kambaryje, nedavusi valgyti ar palikusi namuose vienų. Kodėl atvežus į (duomenys neskelbtini) T. sėdmenys buvo paraudę? Atsakymas: nežino iš kur tokie faktai, ji jokių paraudusių jo sėdmenų nematė ir nuo ko jie galėjo parausti nieko nežino. Papildomai nurodė, kad anksčiau savo kaltę neigė, tačiau dabar geriau viską apgalvojusi savo kaltę pripažįsta. Daug pasakoti nenori, tačiau pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku namuose prieš savo vaikus M. ir T. panaudojo fizinį smurtą, taip pasielgė, nes jai vienai buvo sunku prižiūrėti ir auklėti vaikus, matyt pritrūko kantrybės ir nesusivaldė, kito paaiškinimo neturi. Dabar tiksliai nepasakys kiek, į kurią tiksliai vietą ir kuriam vaikui sudavė ir su kuo, tačiau visumą, kad taip buvo ji pripažįsta. Supranta, kad pasielgė blogai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur jai yra suteiktas laikinas apgyvendinimas, paskutinis terminas pratęstas iki š. m. lapkričio mėnesio, ar bus tęsiamas toliau, nežino. Gyvena kartu su vaikais, dėl jų keičiasi ir stengiasi, ateityje pasižada prieš juos nenusikalsti. Savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, paskirtą bausmę pasižada vykdyti.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Liudytoja apklausta mažametė M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka papasakoti apie savo šeimą, jos teisės ir pareigos išaiškintos pasirašytinai. Ji yra M. S., jai 9 metai. Gyvena su mama, dabar išvažiavo, mamos vardas R., dar gyvena dėdė ir teta, dar yra brolis T., jam 6 metai. Dėdės ir tetos vardų nežino, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Ten jaučiasi liūdnai. Mama muša juos, jie turėjo kalbėtis su socialine. Buvo ketvirtadienis, dar praeitas. Jų mama geria, kai ateina draugai, juos užrakina kambariuose. Visą dieną tai vyko, juos pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad mama juos muša, kai ateina geria, užrakina kambaryje, vieną arba dvi dienas neduoda valgyti. Mama muša juos abu. Būna, kad kartais su diržu, laidu ar su ranka. Labiausiai tai T. muša. Nežino, kaip jaučiasi, matė kaip muša, muša, nes neklauso. T. neklauso, dūksta ir vėliau mama muša. Matė kaip muša per nugarą, per koją, per ranką. Kartais ir ji neklauso. Ją mama yra mušusi su ranka į nugarą labiausiai, buvo likę žymių, bet nebėra, nes nebemuša. Apie tai, kad muša sakė mokyklos socialinei ir (duomenys neskelbtini) vadovei. Nežino, kiek kartų yra mušusi mama. Savaitę laiko muša. Labiausiai tėtis mušdavo su laidu, nes ji mušė brolį, bet čia buvo anksčiau, dabar tėtis išvažiavęs. Būna, kad su mama sutaria ir gerai. Pas mamą ateina draugų ir geria. Tėtis mušdavo mamą, kai dar buvo neišvažiavęs. Prieš dvi dienas grasino jai su peiliu, ji matė. Kaip tėtis grįš, su mama išvažiuos pas močiutę. Tą dieną parėjo su broliu iš mokyklos, ruošėsi eiti į (duomenys neskelbtini), apsirengė. Mama geria kavą arba prisigeria, vakare atvažiuoja draugai. Mama mušė su diržu, per nugarą labai stipriai, du kartus. Jautėsi liūdnai, neskaudėjo, ėjo į lovą ir miegojo. Brolį tą dieną mušė su diržu į kojas, tris kartus. Diržas buvo juodas, plonas, jį laiko ant džinsų arba nusiima. Mušė dėl to, kad neklausė, rėkavo, ji rėkė. Viskas vyko jų kambaryje. Kadangi neklausė, pradėjo mušti. Ji verkė, brolis irgi verkė. Čia viskas buvo tą dieną, kai išvežė į (duomenys neskelbtini). Kitų kartų, kai mušė mama, neprisimena, nes tai buvo anksčiau. Dėl tokio mamos poelgio namuose jautėsi blogai. Dieną prieš išvežimą į (duomenys neskelbtini) namuose buvo išmėtyti pieštukai, mama liepė surinkti, jie nesurinko, todėl mama vieną pieštuką metė jai į kaktą, buvo žaizda, kairėje pusėje buvo skylutė, skaudėjo. Tą kartą broliui nedarė nieko (b. l. 48-50).
Liudytoju apklaustas mažametis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka papasakoti apie savo šeimą. (duomenys neskelbtini) atsidūrė dėl to, kad mama juos muša. Iki (duomenys neskelbtini) namuose gyveno su mama R., O., R. ir sese M.. Mama mušė, nes jie neklausė, prie telefono darė ,,tūsą“. Buvo savo kambaryje, mama atėjo ir sakė ,,užtilkit“. Maivėsi ir atėjo juos mušti, mušė su ranka, tik jį. Mušė į ranką (rodo kairę ranką virš alkūnės). Mušė vieną kartą, žymių neliko. Jis verkė, sesė tuo metu žiūrėjo telefoną. Kai jį mama mušė, jis sėdėjo. Yra matęs kaip kažkada mama mušė M., su ranka. Dar muša su diržu į pilvą, diržas juodas, ji visus turi diržus, diržai maiše, pas mamą kambaryje. Kai mama mušė į ranką, jis verkė, nes mušė skaudžiai, jam skaudėjo. Čia viskas vyko tą dieną, kai išvežė į (duomenys neskelbtini). Ten atsidūrė, nes pasakė socialinei, ką pasakė nežino. Pirma kalbėjo sesė, po to su juo. (duomenys neskelbtini) jokių vietų kur skauda nerodė. Jis turi keletą mėlynių ant kojų, bet ten krito mokykloje. Kur mama mušė, žymių nėra. Yra čia užsigavęs (rodo kairį šoną), užsigavo krisdamas. Pastogėje turi savo kambarius. Miega vieni, valgo ir prausiasi irgi vieni. (duomenys neskelbtini) matė mėlynes ant kojų ir žaizdą ant nugaros. Ant užpakalio buvo žaizda, mušė dėdė L.. Mušė, nes neklausė, mušė su ranka. L. muša dažnai, muša tik jį, M. ne. Jis negyvena su jais, netoli jų, muša, kai ateina į svečius. Kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini), L. buvo, mama liepė valgyti, buvo neskanu, L. sakė mamai ,,tu jo taip nemaitink“. (duomenys neskelbtini) nepatinka, nori pas mamą. Mama mušdavo, nes neklausė, mušdavo abudu (b. l. 51-53).
Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. yra jo sesuo. T. S. jos sūnus, jo sūnėnas. Taip pat sesuo dar turi dukrą M.. Jis kartu su sesers šeima negyvena, tačiau pas ją namuose lankosi dažnai. Be to gyvena netoli jų, kitoje gatvės pusėje, pats augina nepilnamečius vaikus, trys iš jų yra mažamečiai. Pas jį namuose erdvus kiemas, todėl sesers vaikai dažnai ateina pažaisti pas jį į kiemą su jo vaikais. T. yra dar mažas, M. jau vyresnė, bet, jo nuomone, labai linkusi meluoti, be to, abu vaikai yra padykę, neklusnūs, todėl yra tekę sesers vaikus pabarti žodžiu, tačiau tie žodžiai buvo tik sudrausminantys, o ne keiksmažodžiai ar kokie įžeidžiantys. Yra baręs dėl to, kad pas jį namuose nelaužytų žaislų. Sesers namuose ar kitur niekada nėra matęs, kad R. prieš savo vaikus naudotų bet kokį smurtą, tame tarpe ir fizinį, bent jau jo akivaizdoje, yra tik matęs ir girdėjęs, kad už blogus poelgius juos bardavo žodžiu. 2022 m. balandžio 25 d. jis paskambino sesei dėl savo asmeninių reikalų, tačiau su ja susikalbėti visai negalėjo, nes ji tik verkė ir kūkčiojo, todėl dar tą patį vakarą jis nuvažiavo pas ją į namus. Nuvažiavęs sužinojo, kad jos abu vaikus iš (duomenys neskelbtini) išvežė į (duomenys neskelbtini). Dėl ko išvežė, ji nepaaiškino, pats irgi nežino, nes apie jokį konfliktą iš sesers ar jos vaikų nebuvo girdėjęs, iki to laiko paskutinį kartą pas sesę lankėsi maždaug dvi dienos prieš, tačiau tada irgi nieko nevyko, ant vaikų kūnų jokių išorinių sužalojimų nematė, todėl nieko daugiau apie įvykį papasakoti negali.
Liudytoju apklaustas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2022 m. balandžio 28 d., apie 16.00 val. buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad 2022 m. balandžio 25 d. vaikams - T. S. ir M. S. (duomenys neskelbtini), kurio tikslaus pavadinimo ir adreso šiuo momentu nežino, duše prausiantis ant T. S. sėdmenų buvo pastebėtos mušimo žymės. 2022 m. balandžio 28 d. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su vaikais. Pirmiausia bendravo su M., ji sėdėjo atskirame kambaryje, atskirai nuo kitų vaikų. Mergaitė sėdėjo, buvo labai liūdna, paklausė kaip gyvena, ji tyliai, nenoromis atsakė, kad blogai gyvena. Praktiškai daugiau nieko nekalbėjo, nors jis visaip bandė ją prakalbinti, bet ji buvo užsidariusi, liūdna, dėmesys buvo nukreiptas per stiklą, kur matėsi, kad bėgioja vaikai. Supratęs, kad šioje aplinkoje mergaitės neprakalbins, jis (duomenys neskelbtini) darbuotojams paaiškino, kad geriau vaikus bus atsivežti į vaiko teisių apsaugos skyrių. Į skyrių atsivežė abu vaikus. Atsivežus vaikus į skyrių, T. nusivedė į vaiko kambarį, o M. buvo atskirai nuo brolio, su juo. Jis bandė ją kalbinti, nes tikėjosi, kad ji papasakos daugiau, kadangi amžiumi yra vyresnė už T.. Mergaitė vis tiek jokio kontakto nepalaikė, buvo užsiblokavusi, į klausimus atsakinėjo linksėdama, tuos linksėjimus suprato kaip atsakymą taip. Abu vaikai buvo nešvarūs, nuo jų sklido nemalonus kvapas, matėsi, kad vaikai apleisti, mergaitės lūpos suskeldėjusios, kitų išorinių sužalojimų ant jos kūno nematė. Tiesiogiai klausimo mergaitei apie mamos mušimą neuždavė, o uždavus netiesiogiai ji palinksėjo galvą. Tada jis jos paklausė apie T., tada ji pradėjo kalbėti. Ji papasakojo, kad mama brolį prieš kelias dienas mušė, mušė su ranka, per kur mušė, nepasakė. Tuo pačiu tada pasakė, kad muša ir ją, tačiau nieko daugiau nedetalizavo, tik nurodė priežastis, kad muša dėl to, jog ji su broliu neklauso. Matėsi, kad mergaitė bijo pasakoti ir grįžti namo. Tada jos paklausė gal norėtų pabūti kitur, ji sutiko, mintyje turėjo (duomenys neskelbtini), nes ten jau yra buvusi praeitų metų gegužės mėnesį. Ji pasakė, kad ten norėtų būti ne visą laiką, o tik kelias dienas ir tada grįžti namo. Klausė mergaitės, kokie yra jos norai, tai ji atsakė, kad norėtų, jog mama namuose negertų ir nemuštų jų. Tada klausė apie mamos gėrimą, tai mergaitė pasakė, kad vakarais atvažiuoja mamos draugai, kurių ji nepažįsta, jie geria alų, ką daugiau veikia, mergaitė nepapasakojo. Minėjo, kad mama išgeria kelias stiklines alaus. Taip pat, kad tie draugai mamą išsiveža vakarais kažkur, o jie lieka vieni. Kiek laiko lieka vieni arba kada mama grįžta, mergaitė aiškiai neįvardino. Vėliau vėl grįžo prie temos apie mušimą, tai M. sakė, kad ją muša kartais, ne nuolat. Klausė kaip ji tada jaučiasi, tai sakė, kad truputį skauda ir ji verkia. Paklausus kaip muša, tai sakė su ranka per nugarą, daugiau nedetalizavo. Mergaitė minėjo, kad po tų mušimų būna žaizdų broliui ir jai. Paklausus ar turi žaizdų dabar ji arba brolis, tai mergaitė atsakė, kad dabar nėra, yra turėję anksčiau. Taip pat sakė, kad broliui skauda, kai jį muša, o jai pačiai nelabai. Paklausus, kodėl mama taip elgiasi, ji paaiškinti negalėjo. Po šio pokalbio pasikvietė T.. Paklausus T. kaip jis jaučiasi, berniukas iš karto atsakė, kad blogai, nes mama muša. Paklausus kaip muša, tai atsakė, kad su ranka, šlepete ir diržu, tačiau jokių kitų aplinkybių daugiau nedetalizavo. Taip pat berniukas pokalbio metu paminėjo, kad apie tai kalbėti jam draudžia mama. Jis minėjo, kad mama taip elgiasi dėl to, jog jis neklauso, tada ji susinervina ir muša. Dar klausė, ką mama veikia, tai berniukas sakė, kad nieko neveikia, žiūri televizorių ir prie telefono. Paklausus apie svečius, atvykstančius į namus, tai berniukas sakė, kad atvažiuoja, tačiau jis jų nepažįsta. Jis minėjo, kad draugai geria alų, o mama ,,Redbull“. Ką tie svečiai daugiau veikia, vaikas nieko konkretaus neįvardino. Visa tai ką pasakė, berniukas pasakė labai greitai, o po to iš karto pasakė, kad daugiau neturi ką pasakyti. Po pokalbio abu vaikus perdavė budintiems specialistams, kad pervežtų į (duomenys neskelbtini). Pasidomėjus, kaip vaikai jaučiasi (duomenys neskelbtini), tai sakė, kad pozityviai, noro grįžti į namus nerodo (b. l. 36-38).
Liudytoja apklausta I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. ji dirbo su R. S. šeima, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai, tai T. S. ir M. S.. Jai dirbant su minėta šeima, R. S. su vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini). R. S. šeimai socialinės paslaugos buvo teikiamos nuo senai, tikslios datos nepasakys, nes su ta šeima dirbo ne viena socialinė darbuotoja. Jai dirbant su R. S. šeima teko bendrauti tiek su R. S., tiek su jos abiem vaikais. Pati R. S. gal nebuvo visai atvira, tačiau į jos išsakytas pastabas, tokias kaip pvz., susitvarkyti spintą, kažkur nuvesti vaikus, ji reaguodavo ir vykdydavo. Dirbdama su šita šeima ji be atskiro perspėjimo lankydavosi jų namuose, lankėsi mažiausiai kartą per savaitę, o esant būtinybei ir dažniau. Kiek jai tekdavo lankytis, namuose dažniausiai rasdavo tik R. S., kadangi vaikai dažniausiai būdavo ugdymo įstaigose, o vėliau pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet prie bažnyčios. Lankymosi metu niekada nėra užfiksavusi jokių rimtų pažeidimų, nes namuose visada būdavo tvarkinga, pašalinių asmenų nėra radusi, jeigu namuose būdavo vaikai, kurie tikrai yra gan judrūs, ypač T., tai jie visą laiką būdavo besišypsantys, niekada nematė jų nusiminusių, nelaimingų, kaip ir niekada negirdėjo iš jų jokių skundų. Tuo pačiu niekada nėra pastebėjusi ant vaikų kūnų neaiškios kilmės išorinių sužalojimų, kurie galėtų kelti įtarimą, kad prieš vaikus yra smurtaujama. Taip pat vaikus lankė ir (duomenys neskelbtini), nes ten vyko edukacinė programa, (duomenys neskelbtini) vaikai taip pat niekuo neišsiskyrė iš kitų vaikų, jie buvo linksmi, bendraujantys, atliekantys jiems pavestas užduotis. Dirbant su šia šeima taip pat glaudžiai bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotoja S., kuri jai buvo išsakiusi kažkokių abejonių dėl R. S. vaikų, todėl ji jai pasakė, kad ji kreiptųsi raštiškai, ką ji ir padarė, nes, kiek jai žinoma, pirminis pranešimas apie galimą fizinį smurtą prieš R. S. vaikus buvo gautas būtent iš (duomenys neskelbtini). Jai dirbant su R. S. šeima, jos brolio tuo metu nepažinojo, jo R. S. namuose apsilankymų metu nėra mačiusi, vaikai taip pat nėra išsakę jokių skundų jo atžvilgiu. R. S. brolį pažįsta nuo tada, kai socialines paslaugas baigė teikti R. S., nes ji su vaikais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti su jos brolio šeima. R. S. su vaikais (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinta nuo 2022 m. gegužės 12 d., nuo tos dienos socialinės paslaugos jai buvo nutrauktos, kadangi visi reikalingi specialistai dirba vietoje. Kiek jai žinoma, po trijų mėnesių nuo apgyvendinimo dienos vyko posėdis, kurio metu buvo nuspręsta R. S. su vaikais apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) pratęsti.
Liudytoja apklausta I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. T. S. ir M. S. į (duomenys neskelbtini) buvo atvežti 2022 m. balandžio 28 d., apie 18.00 val. Vaikus į (duomenys neskelbtini) atvežė VTAS vyr. specialistės U. K. ir J. B.. Vaikus pas juos atvežė iš (duomenys neskelbtini). Vakare juos priėmė kita darbuotoja, jai dalyvaujant buvo išklausyta vaikų nuomonė, apie tai surašyti aktai. Nuo sekančios dienos su vaikais bendravo tiek ji, tiek kitos darbuotojos, kurios taip pat bendravo su vaikais. M. pokalbių metu išsakė nuomonę apie tai, kad prieš ją ir brolį T. mama naudoja fizinį smurtą, t. y., juos muša, tačiau jokių įvykio detalių nekonkretizavo. Taip pat dar nurodė, kad, kai tėtis buvo namuose, mušė ir jis, jokių kitų asmenų, kurie galimai būtų vartoję prieš ją ar jos brolį T. fizinį smurtą, daugiau nenurodė. T. pokalbių metu išvis apie galimai patiriamą fizinį smurtą nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) apgyvendinus vaikus, yra pildomas kiekvienos pragyventos dienos dienoraštis, kuris pildomas iš vaikų pasakojimo. Jau pildant pirmos dienos dienoraštį, abu vaikai išsakė nuomonę, kad nori pas mamą, T. net graudinosi. Taip pat pokalbių metu T. kalbėjo apie tai, kad norėtų grįžti į namus, pas šeimą, tačiau abu tėvai geria. M. pokalbių metu daug kalbėjo apie savo šeimą, guodėsi, kad abu tėvai geria, skundėsi, kad būnant namuose, yra buvę atvejų, kuomet jie net tris paras negaudavo maisto. Nei pas M., nei pas T. išorinių kūno sužalojimų nesimatė, abu vaikai buvo labai judrūs, juos pastoviai reikėjo tramdyti, M. buvo labai smalsi, jautė didelį potraukį gaunamiems daiktams, juos kažkodėl labai sureikšmindavo, į (duomenys neskelbtini) atvežti abu vaikai buvo labai neprižiūrėti, nešvarūs, neprausti, apgyvendinimo laikotarpiu jie abu lankė mokyklą, tačiau mokslai abiem sekėsi sunkiai, būdavo skundų iš mokyklos, kad vaikai pamokų metu nesusikaupia. T. ir M. S. (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2022 m. gegužės 9 d., po to jie išvyko į (duomenys neskelbtini) pas mamą.
Liudytoja apklausta I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre atvejo vadybininke. Laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. vasario 28 d. dirbo socialine darbuotoja. Tuo konkrečiu laikotarpiu dirbo su R. S. šeima. Šeimoje augo du mažamečiai vaikai, tai M. ir T.. Vaikų tėvo nebuvo, nes jis tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Dirbdama socialine darbuotoja ji artimai bendravo su šita šeima, tiek su R. S., tiek su jos vaikais. Lankėsi jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat yra buvusi ir (duomenys neskelbtini), pas R. S. tėvus, nes būdavo taip, kad ji kartu su vaikais išvažiuodavo pabūti ir ten, tačiau galiausiai buvo apsisprendusi gyventi (duomenys neskelbtini). Vaikai tuo metu lankė ugdymo įstaigas, taip pat (duomenys neskelbtini), todėl glaudžiai bendradarbiavo ir su šiomis įstaigomis. Tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš (duomenys neskelbtini) buvo gavusi ne vieną žodinį nusiskundimą, kad vaikams trūksta švaros, tvarkos. Šitas problemas spręsdavo su R. S.. Būdavo atvejų, kada ji vengdavo susitikimo su ja, tačiau dažniausiai bendradarbiaudavo, nors ne visus įpareigojimus vykdė. Namuose, kiek teko lankytis, aplinka būdavo tvarkinga, R. S. pagal savo sugebėjimus ir supratimą stengdavosi tvarką palaikyti, tačiau vaikų priežiūroje jai trūko socialinių įgūdžių, vaikai ne visada būdavo švarūs, ne visada tvarkingai aprengti remiantis vaikų ugdymo įstaigų ir (duomenys neskelbtini) informacija, pati asmeniškai to pastebėjusi nebuvo. Kiek teko bendrauti su vaikais, abu vaikai tikrai pozityviai atsiliepdavo apie savo mamą, niekada neteko jų matyti nuskriaustų, verkiančių ar dėl kažkokių priežasčių nusiminusių, taip pat vaikai niekada nėra užsiminę apie galimą fizinio smurto naudojimą prieš juos nei iš mamos pusės, nei iš kitų asmenų. Visą darbo laikotarpį su R. S. šeima nei karto neteko fiksuoti kažkokių grubių pažeidimų, niekada nėra radusi R. S. neblaivios, namuose girtaujančių ar pašalinių asmenų, išskyrus kartu gyvenančius giminaičius. Bendravimo su šeima laikotarpiu niekada nebuvo pastebėjusi kažkokių išorinių sužalojimų ant vaikų kūnų, išskyrus viena kartą, kai šeimą lankė (duomenys neskelbtini), pas T. ant veido buvo įbrėžimas, tačiau tiek berniukas, tiek jo mama sakė, kad tas įbrėžimas yra nuo katino. Jokių kitų faktų apie galimą fizinio smurto naudojimą prieš vaikus užfiksuota nebuvo. Jai buvo žinoma, kad R. S. turėjo du brolius, vienas iš jų L., tačiau dėl R. S. jai su jais bendrauti neteko.
Liudytoja apklausta S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti T. S. ir jo sesė M. S.. Nuo to laiko pažįsta ir vaikų mamą R. S., su kuria teko bendrauti nemažai. Vaikai lankė ir dabar lanko (duomenys neskelbtini), tačiau nuo lankymo pradžios yra tikrai ne vieną kartą buvę, kad (duomenys neskelbtini) nesulaukdavo, tada tekdavo jų ieškoti. Mama dažniausiai pasiteisindavo tuo, kad pramiegojo, todėl vaikų nenuvedė į ugdymo įstaigą, į (duomenys neskelbtini), tačiau vaikams atsiradus niekada nieko įtartino nėra pastebėjusi. Vaikai (duomenys neskelbtini) bendraudavo su kitais vaikais, dalyvaudavo užsiėmimuose, tačiau būnant dviese, abu vaikai, daugiau T. yra ne kartą pasakoję, kad juos namuose muša mama. T. pasakodavo daugiau, o M. mažiau, nes ji sakydavo, kad bijo, jog nesužinotų mama apie tai, kad jie pasiskundė. Ji vaikų klausdavo už ką juos mama muša, abu vaikai atsakydavo, jog, už tai, kad neklauso. Nors vaikai sakydavo, kad juos mama muša, tačiau ant jų kūnų išorinių sužalojimų niekada nėra užfiksavusi. T. net gi pasakodavo, kad mama muša su diržu, su laidu, suprato kaip ir pakrovėjo laidu, kurį susuka, net rankomis demonstruodavo kaip tai mama darydavo ir po to su juo mušdavo, tačiau konkretesnių įvykių detalių niekada nei vienas smulkiai nėra detalizavęs. Apie tai, kad prieš juos, apart mamos, galimai smurtautų ir kiti asmenys, vaikai niekada nėra išsakę. Kadangi vaikai augo namuose, kur nebuvo sąlygų jiems maudytis, tai su vaikų mama R. S. buvo pasirašyta rašytinė sutartis, jog ji sutinka, kad vaikai kelis kartus per savaitę bus maudomi (duomenys neskelbtini). Ši sutartus buvo pasirašyta gal 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje - balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena. Ji pati asmeniškai tiek T., tiek M. maudydavo duše, esančiame (duomenys neskelbtini), ant vaikų kūnų niekada nebuvo pastebėjusi jokių kūno sužalojimų, kas galėtų kelti įtarimą, kad prieš vaikus galbūt fiziškai smurtaujama. Š. m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, ji duše maudė M. ir T.. Maudantis vaikai duše buvo nuogi, maudant T., ant jo sėdmenų pastebėjo lengvus paraudimus su taškiukais. Paklausus T. kas čia nutiko, vaikas iš karto pasakė, kad jį mama mušė per užpakalį su diržu, tačiau įvykio detalių daugiau nedetalizavo. To paties paklausė ir M., tačiau M. pasakė, kad brolio sėdmenys yra tiesiog išberti, apie galimą fizinio smurto naudojimą prieš brolį nepaminėjo. Pas M. ant kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Užfiksavusi šį įvykį ir išgirdusi T. pasakojimą ji sekančią dieną su raštu kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl galimą fizinio smurto naudojimo prieš vaikus.
Liudytoja apklausta J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. 2022 m. balandžio 28 d., apie 16.30 val. vyriausiasis specialistas V. K. į skyrių atvežė mažamečius M. ir T. S. ir paprašė pagalbos apgyvendinant juos (duomenys neskelbtini). Pagal gautą vaiko teisių tarnybos pranešimą vaikai buvo apleisti, murzini, neprausti, išsakė nuomonę dėl prieš juos naudojamo fizinio smurto. Ji kartu su kolege U. K. vaikus apgyvendino (duomenys neskelbtini). Vežant vaikus, jie buvo nekalbūs, gal atrodė kažkiek išsigandę, vaikus apgyvendino (duomenys neskelbtini), surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą ir dar turėjo nuvykti pas vaikų mamą R. S., išklausyti jos nuomonę ir informuoti apie vaikų apgyvendinimą (duomenys neskelbtini). Pas R. S. nuvyko į namus, mama jau buvo informuota, kad vaikai iš (duomenys neskelbtini) buvo išvežti ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini), mama atrodė sunerimusi, namai buvo sutvarkyti, matėsi, kad jau jų laukia, supažindinant su vaikų apgyvendinimo aktu net susigraudino, išklausant jos nuomonę, ji kategoriškai neigė bet kokį smurtą prieš vaikus, jos teigimu, kai vaikai neklauso, tai ji daugiausiai ką padaro, tai prieš juos pakelia balso toną, tai dažniausiai vyksta, kai vaikai susipeša. Taip pat mamos buvo klausiama dėl vaikų higienos, nes vežant vaikus jautėsi nemalonus kvapas, jie buvo nešvarūs, tai R. S. paaiškino, kad namuose nėra nei dušo, nei vonios, todėl vaikus prausia kas antrą dieną dubenyje. Dar nurodė, kad ji neįsivaizduoja iš kur galėjo būti žymės ant kažkurio iš vaikų kūnų, ant kurio nežino, apie žymes klausė jos. Jos teigimu, be jos pačios, į vaikų auklėjimą niekas daugiau nesikiša ir vaikas galėjo nebent užsigauti pats. Bendravimo metu jai susidarė nuomonė, kad R. S. kalbėjo nuoširdžiai. Į tyrėjos klausimą: ar vežant vaikus pastebėjo ant jų kūnų išorinių sužalojimų? Atsakymas: nepastebėjo, nes jei būtų akivaizdžiai vaikas sužalotas, tai pirmiausia būtų vežamas į gydymo įstaigą, vaikų nenurenginėjo.
Iš 2022 m. balandžio 29 d. valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau –VTAS) pranešimo Nr. 2SD-3003 matyti, kad nepilnamečiai T. S. ir M. S., pokalbio metu specialistams paaiškino, kad juos muša motina R. S., kai būna neblaivi (b. l. 1-14).
Iš 2022 m. gegužės 12 d. kratos protokolo matyti, kad R. S. gyvenamuoju adresu atlikus kratą, O. A. savanoriškai pateikė spintoje buvusį juodos spalvos diržą su metaline sagtimi ,,BH“, kuris supakuojamas į paketą Nr. 1 ir juodos spalvos odinį diržą su sagtimi, kuris supakuojamas į paketą Nr. 2 (b. l. 150-154).
Iš 2022 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu paimti du juodi odiniai diržai (b. l. 220-221).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios R. S. kaltė yra visiškai įrodyta ir jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
R. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji ankščiau teista, administracine tvarka bausta (2 t., b. l.101-106). VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 93). Konsultuota/gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2021 m. balandžio 21 d. dėl (Z00.4). Asmenų neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas (2 t., b. l. 96). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmą kartą teisiama arešto bausme, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą R. S. atidedant ir paskiriant R. S. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant R. S. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 5 dalies 6 punktu, 7 punktu).
Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-71), paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o po to panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos diržas su metaline sagtimi ,,BH‘‘, kuris priduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno mesto Nemuno PK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 188), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą, veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją – 90 (devyniasdešimt) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu R. S. paskirtos – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant jai visu šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. S. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos diržą su metaline sagtimi ,,BH‘‘, kuris priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno mesto Nemuno PK daiktų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
R. S. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;
3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;
4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;
6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.