Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-439/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1-305-439/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10385-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Kaltinamasis
R. Ū.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-439/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10385-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;1.2.18.11;2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant R. G.,dalyvaujant prokurorui G. T.,kaltinamajam R. Ū., jo gynėjui advokatui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, R. Ū. individualios įmonės vadovas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ū., nuo 1995-04-19 būdamas R. Ū. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei pagal 2 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (red. 2012-06-29, įstatymas Nr.XI-2160) 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu <...>, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui <...>“, laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-11-07:

nepildė kasos pajamų ir išlaidų orderių, nevedė kasos knygos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 3 punkto reikalavimus, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį (galioja nuo 2010-06-06 pagal 2010-06-02 LRV nutarimą Nr. 671); 16 punkto reikalavimus, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą<...> ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymo Nr. 1K-240 „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės“ 2 punkto reikalavimus, kad „Šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams<...>nustatytais atvejais pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus naudojantiems klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais“, 13 punkto reikalavimus, kad „Atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus įneša į ūkio subjekto kasą arba sąskaitą banke. <..>“; 14 punkto reikalavimus, kad „Prekėms supirkti skirtus grynuosius pinigus atsakingas asmuo iš ūkio subjekto kasos gauna pagal kasos išlaidų orderį<...>“;

buhalterinei apskaitai tvarkyti netaikė dvejybinio įrašo būdo, t. y. kai kiekvienos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą (BAĮ 2 straipsnio 7 dalis), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo 2005-02-04 Nr. 1K-040 „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklės“(red. 2016-01-22, įstatymas Nr. 1K-29) III skyriaus „Apskaitos tvarkymas“ 4 punktą, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai arba ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais turi samdomų darbuotojų, apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą“;

laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-11-07 neįrašė ūkinių operacijų registre, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (red. 2012-04-24,įst. Nr.XI-1988) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ū. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. Ū. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad įmonės vadovu yra nuo 1996 metų. Įmonė užsiima galvijų supirkimu iš gyventojų, skerdienos pardavimu. Galvijai skerdžiami Skaudvilės skerdykloje. Yra ūkininkas, augina mėsinius galvijus, skerdžia savo galvijus ir dar perka iš gyventojų. Skerdieną savo transportu veža perdirbimo įmonėms. Neginčija, kad yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pas gyventoją surašo Lietuvos krovinio važtaraštį gyviems galvijams gabenti, vienas važtaraštis lieka ūkininkui, o kitas važiuoja į skerdyklą. Gyventojams už perkamus gyvulius atsiskaito grynaisiais pinigais. Pardavėjui išrašydavo sąskaitą-faktūrą ir pinigų išmokėjimo kvitą. Įmonei lieka gyvų gyvulių pirkimo sąskaita-faktūra ir pinigų išmokėjimo kvitas. Skerdykloje lieka gyvų gyvūnų krovinio važtaraštis, o skerdykla išrašo skerdienos atitikties deklaraciją. Jis išsirašo elektroninį krovinio važtaraštį skerdienos gabenimui iš skerdyklos į perdirbimo įmones. Vežė parduodavo skerdieną UAB „Savas kampas“, UAB „Kazena“, UAB „Jurbarkų mėsa“. Yra PVM mokėtojas, buhalterinę apskaitą vedė pats. Nepildė kasos pajamų ir išlaidų orderių ir nevedė kasos knygos, nes manė, kad jų nereikia pildyti, iki 2010 metų nereikėjo jų pildyti. Nežinojo, nesidomėjo, jog pasikeitė tvarka. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buhalteriją perdavė tvarkyti Tauragės žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Taip pat nežinojo, kad reikia vesti įmonės dvejybinę apskaitą. Pildė ūkinių operacijų žurnalą, žinojo, kad reikia jį pildyti. Savo ūkyje darbuojasi patys, žmonių nesamdo, todėl dėl laiko stokos nespėjo pildyti žurnalo. Neginčija, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Valstybei nėra padaręs žalos, ankščiau nėra teistas, yra medžiotojas, Pagėgių sav. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, turi leidimą laikyti ginklą, prašo perduoti jį pagal laidavimą žmonai R. Ū.. Buhalterinės apskaitos reikalavimų nežinojo, todėl nusikalto, tyčia nenorėjo pažeisti reikalavimų. Su žmona gyvena 32 m., užaugino du vaikus, kurie dirba ūkyje. Abu su žmona yra ūkininkai. Dėl ūkio jiems nėra jokio ikiteisminio tyrimo. Mano, kad laiduotoja turės jam įtaką. Jei būtų atleistas pagal laidavimą, tuomet turėtų teisę laikyti ginklą.

Motyvuojamoji dalis

Be R. Ū. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

2017-11-07 kratos protokolu, iš kurio matyti, jog kratos metu R. Ū. savanoriškai pateikė reikalaujamus įmonės buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyti pažeidimai (1t.,b. l. 53-58).

R. Ū. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, jog R. Ū. įmonei nuostatai nebuvo reikalingi ir nebuvo naudojami. Kasos knyga neprivaloma ir nebuvo naudojama (1t.,b.l.123).

2018-07-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-29-7561 dėl R. Ū. įmonės finansinės veiklos, kurioje nustatyti R. Ū. padaryti pažeidimai, nurodyti kaltinime. Nustatyta, kad R. Ū., būdamas R. Ū. įmonės būdamas R. Ū. individualios įmonės, kodas 177262393, vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei pagal 2 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (red.2012-06-29, įstatymas Nr.XI-2160) 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu<...>, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui<...>“, laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-11-07 nepildė kasos pajamų ir išlaidų orderių, nevedė kasos knygos, buhalterinei apskaitai tvarkyti netaikė dvejybinio įrašo būdo, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (red. 2012-04-24,įst. Nr.XI-1988) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t. y. laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-11-07 nepildė ūkinių operacijų registro, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ū. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1t., b.l. 92-129).

Iš aptartų įrodymų analizės įrodyta, jog R. Ū., būdamas R. Ū. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017-11-07 aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ū. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. Ū. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Ū. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (1t.,b.l.142), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimas), pagal ANK 416 str. 3d., paskirta bauda sumokėta (1t.,b.l.135-141,), nuobauda nesusijusi su aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Kaltinamasis Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (1t.,b.l.188-189). Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Kaltinamasis R. Ū. teisme prašė perduoti jį pagal laidavimą žmonai R. Ū. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (1t.,b.l.184). Teigė, jog su žmona gyvena 32 m., užaugino du vaikus, kurie dirba ūkyje. Abu su žmona yra ūkininkai. Dėl ūkio jiems nėra jokio ikiteisminio tyrimo, valstybei nėra skolingas, žalos nepadarė, teigė, kad laiduotoja turės jam įtaką. Laiduotoja R. Ū. pareiškė prašymą (1t.,b.l.185) perduoti jai vyrą R. Ū. pagal laidavimą ir atleisti R. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, jie gyvena kartu, juos sieja artimi ir glaudūs ryšiai, jam labai svarbi jos nuomonė. Teisme R. Ū. palaikė savo prašymą, prašė jos vyrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato. Nurodė, kad ji yra nepriekaištingos reputacijos, su vyru sugyvena gerai, kartu gyvena 31 m. Ji apsiima vyrui priminti, kad jis nepažeistų buhalterinės apskaitos tvarkos. Dabar įmonės buhalteriją perdavė tvarkyti buhalterei.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1)jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoja pateikusi prašymą R. Ū. (1t., b.l.185) yra kaltinamojo R. Ū. sutuoktinė, jos santykiai su R. Ū. geri, sutuoktiniai santuokoje gyvena 31 metus, laiduotoja mano, kad ji turės teigiamos įtakos sutuoktiniui. R. Ū. neteista, vienerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (1t., b.l.190-191), yra ūkininkė, Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės charakterizuojama teigiamai (1t., b.l.186-187). Teismas sprendžia, kad laiduotoja R. Ū. yra vertas pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Esant laiduotojos R. Ū. prašymui perduoti jos sutuoktinį R. Ū. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1d. 2p.), į tai, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad jis neteistas (1t., b.l.142), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs, be to nuobauda nesusijusi su aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu (1t.,b.l.190-191). Nėra duomenų apie kaltinamojo naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus tyrimus. Iš visumos nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti, jog kaltinamasis R. Ū. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Darytina išvada, kad yra visos privalomos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. Ū. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Ū. atsakomybei minimaliam terminui, t. y. vienerių metų terminui, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tam, kad padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamajam R. Ū. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ( Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu atleisti R. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą ir baudžiamąją bylą R. Ū. nutraukti.

Perduoti R. Ū. laiduotojos R. Ū., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti R. Ū. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) MGL dydžio, tai yra 1000 (vieno tūkstančio eurų), įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatyti sumokėti per 2 (du) mėnesius į LR teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Luminor Bank AS banke (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas.

Išaiškinti R. Ū., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti R. Ū., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Ū., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė