- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- N-63-610-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 12 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.45 val., Švitrigailos – Kauno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“ ir važiuodamas į priekį, nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį „Audi 80“, jį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino A. Z. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniai pranešimai, J. T. (J. T.) ir M. Š. rašytiniai paaiškinimai bei jų parodymai, taip pat fotolentelės. Teismas nustatė, kad liudytojas M. Š. teismo posėdyje parodė, jog jis, būdamas automatinėje „NESTE“ degalinėje, esančioje prie Kauno – Švitrigailos gatvių sankryžos, matė, kaip kirsdamas ištisinę liniją į degalinę įvažiavo smėlio spalvos automobilis „Audi 100 Avant“, kuris, truputį pristabdęs, iš karto bandė iš degalinės važiuoti į Švitrigailos gatvę, vedančią Vilniaus oro uosto link. Įvažiavęs į Švitrigailos gatvę minėtas automobilis atsitrenkė į šia gatve važiavusio automobilio „Audi 80“ vairuotojo dureles. Iš karto po to automobilis „Audi 100 Avant“ atbuline eiga grįžo į degalinę ir apsisukęs nuvažiavo Vilniaus autobusų stoties link. Iš automobilio „Audi 100 Avant“ niekas nebuvo išlipęs, jį vairavo apie 30-40 metų vyras, šalia sėdėjo moteris, o gale – dar vienas panašaus amžiaus vyras. Liudytojas M. Š. taip pat parodė, kad jis neįsidėmėjo vairuotojo ir negali jo atpažinti, tačiau gerai įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį ir jį užsirašė. Liudytojas J. T. teismo posėdyje parodė, kad jis, įvykio dieną laukdamas prie šviesoforo, esančio Švitrigailos gatvėje, pamatė jam iš kairės artėjantį automobilį „Audi 100 Avant“, kuris į Švitrigailos gatvę įvažiavo iš šalia jos esančios degalinės. Šį automobilį vairavo neaukšto ūgio vyras, apvaliu pilnu veidu. Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, jog automobilį „Audi 100 Avant“ vairavo A. Z., tačiau parodė, kad vairuotojas pagal veido požymius buvo panašus į jį. Automobilis „Audi 100 Avant“ priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Audi 80“ priekines kairės pusės dureles. Jis taip pat parodė, kad „Audi 100 Avant“ vairuotojas iš pradžių susidūrimo nepastebėjo, tačiau šalia vairuotojo sėdėjusi moteris jam parodė, kas atsitiko. Iš karto po to vairuotojas, įjungęs automobilio atbulinę pavarą, grįžo atgal į degalinę, ten apsisuko ir nuvažiavo. Liudytojas J. T. patvirtino, kad jis gerai įsidėmėjo minėto automobilio valstybinį numerį ir jį užsirašė, šiuos užrašus jis pasitikrino su kito vairuotojo, tuo metu buvusio degalinėje ir mačiusio eismo įvykį, užsirašytu „Audi 100 Avant“ valstybiniu numeriu bei įsitikino, kad abiejų jų užrašai sutampa. Teismas pažymėjo, kad nei liudytojas M. Š., nei J. T. anksčiau nepažinojo A. Z., todėl pripažintina, jog jie nėra asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai iš esmės sutampa, jie abu patvirtino, kad po eismo įvykio įsidėmėjo tą patį automobilio valstybinį numerį. Tuo tarpu liudytojas A. K. (A. K.), parodęs, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. ar 2008 m. rugpjūčio 28 d. jis savo automobiliu nuvežė A. Z., jo sutuoktinę bei vaikus į Panevėžio rajone esantį kaimą, yra su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu draugai, todėl tikėtina, kad jis yra linkęs duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus. Be to, šio liudytojo parodymai nepaneigia liudytojų M. Š. ir J. T. parodymų. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio dieną „Audi 100 Avant“ stovėjo A. Z. namo kieme, nes transporto priemonė buvo sugedusi ir negalėjo važiuoti. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimu, A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę dėl padarytų pažeidimų. Teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.45 val., jo nebuvo Švitrigailos – Kauno gatvių sankryžoje, o 2008 m. rugpjūčio 27 d. A. K. nuvežė jį į Subačiaus kaimą, esantį Panevėžio rajone, kuriame jis išbuvo savaitę. Tvirtina, kad pažeidimo dieną automobilis „Audi 100 Avant“ stovėjo jo namo kieme, transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, jai buvo reikalingas remontas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neskyrė jo transporto priemonės ekspertizės. Tvirtina, kad jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, nebuvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga, netenkinti jo prašymai apklausti liudytojus, galėjusius patvirtinti jo versiją. Teigia, kad nepagrįstai pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nes šiuo atveju nėra ATPK 35 straipsnio 3 dalyje tam numatytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Z. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.Visų pirma dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pasakytina, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>. Institucijos įgaliotas pareigūnas, įvertinęs aplinkybes, kad teismo posėdis gali būti atidėtas, nes A. Z., kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t. y. 2009 m. vasario 25 d., 10 val., atsisakė priimti administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją ir pasirašyti ant jo, protokolo kopija buvo išsiųsta registruotu laiku, o administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigia 2009 m. vasario 29 d., 2009 m. vasario 12 d. nutarimu pagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 3). Be to, 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apeliantas pareiškė, jog neatvyks į teismo posėdį (b. l. 32). Dėl šių priežasčių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.A. Z. nurodo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 29 d. nevairavo automobilio „Audi 100 Avant“, tuo metu jis buvo Subačiaus kaime, Panevėžio rajone, o transporto priemonė stovėjo jo namo kieme. Iš teismo nutarimo matyti, kad liudytojai M. Š. ir J. T. parodė, jog automobilis „Audi 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Audi 80“, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, abu liudytojai nurodė tą patį transporto priemonės valstybinį numerį. Tokias pačias aplinkybes jie buvo nurodę ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 6, 9). Liudytojas J. T. taip pat parodė, kad automobilio „Audi 100 Avant“ vairuotojas pagal veido požymius buvo panašus į A. Z.. Pažymėtina, kad iš fotolentelėje pateiktų atpažinti asmenų J. T. taip pat nurodė apeliantą (b. l. 37). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai M. Š. ir J. T. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Be to, apeliantas savo paaiškinime nurodė, kad tik jis vairuoja automobilį „Audi 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. K. parodymais, nes jis yra pažįstamas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti A. Z. palankius parodymus. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apelianto automobilis pažeidimo dieną stovėjo jo namo kieme, o transporto priemonė buvo sugedusi ir negalėjo būti eksploatuojama. Dėl šių priežasčių A. Z. teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė apelianto transporto priemonės ekspertizės, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad kita transporto priemonė galėjo atsitrenkti į J. T. vairuojamą automobilį. Be to, 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ant A. Z. priklausančio automobilio „Audi 100 Avant“ dešinės pusės priekinio bamperio matomi nežymūs apgadinimai (įbrėžimai), transporto priemonės bamperio išsikišimas ir automobilio „Audi 80“ apgadinimai yra tokiame pačiame aukštyje (b. l. 30). Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kontaktas tarp automobilių buvo į plastmasinę automobilio „Audi 80“ apdailą, smūgis buvo taškinis, todėl žymių apgadinimų ant „Audi 100 Avant“ galėjo neatsirasti (b. l. 30). Visa tai leidžia apelianto teiginius atmesti kaip nepagrįstus.A. Z. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jam nepasiūlė pasinaudoti advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, nebuvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir kt., neturi jokio pagrindo. A. Z. dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, jis turėjo visas galimybes naudotis ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apeliantui buvo pasiūlyta susipažinti su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, tačiau jis atsisakė (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, A. Z. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas teigia, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti liudytojai, kurie patvirtintų jo įvykio versiją. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apklausė visus liudytojus, kurie žinojo bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, šiuo aspektu pasakytina, kad A. Z., dalyvaudamas teismo posėdyje ir manydamas, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos ne visos įvykio aplinkybės, turėjo galimybę pateikti teismui prašymą apklausti liudytojus (ATPK 272 straipsnio 1 dalis). Visa tai leidžia A. Z. teiginį vertinti kritiškai.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.