Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., būdamas UAB „O“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) ir laikinojo saugojimo sandėlio (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymą, 2019 m. birželio 13 d., įvežęs muitinės prižiūrimas prekes į Sąjungos muitų teritoriją jas sandėliavo ne muitinės nustatytoje prekių pateikimo vietoje (muitinės sandėlio teritorijoje), savo veiksmais neužtikrino prekių, turinčių muitinį statusą, veiklos sąlygų vykdymo, tuo pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 14 d. sutarties Nr. 19VM-27 (toliau – Sutartis) 3.7 punktą.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nedalyvavo.

Teisme G. B. parodė, kad yra UAB „O“ sandėlio direktoriumi nuo pat įkūrimo. Sandėliai veikia nuo 1991 m. 2019 m. pavasarį pasikeitė sandėliavimo tvarka, reikėjo atskirti muitinės sandėlį ir laikino saugojimo sandėlį. Gal darbuotojai ne visiškai suprato reikalavimus, netinkamai sukrovė, be to, patikrinimas buvo atliktas, prieš tai neįspėjus, todėl dėl netikėtumo galėjo būti sunku surasti visus dokumentus. Pripažino, kad didžiagabaritės padangos buvo saugomos ne muitinės sandėlio teritorijoje ne visos sandėlių patalpos buvo pažymėtos informacinėmis lentelėmis. Pažymėjo, kad prekių apskaita yra vykdoma, daliai jų yra parengiami apskaitos lapai, daliai CMR važtaraščiuose pažymima apskaitos lapų buvimo vieta, tačiau pripažino, kad ne prie visų sandėliuojamų ir laikinai saugomų prekių buvo apskaitos lapai ar nuorodos į juos. Atkreipė dėmesį, kad nustatytais pažeidimais žala niekam nebuvo padaryta, be to, šiuo metu jie yra pašalinti.

Tyrimo metu G. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus teritorinė muitinė tikrino UAB „O“ muitinės sandėlį ir laikinojo saugojimo sandėlį, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai su Vilniaus teritorine muitine. Buvo rasta eilė trūkumų: krovininės padangos saugomos ne muitinės sandėlio teritorijoje, sandėliai nepažymėti informacinėmis lentelėmis, dalis prekių muitinės sandėliavimo režime saugomos laikinojo saugojimo sandėlyje ir atvirkščiai. Su visais šiais trūkumais sutinka, šiai dienai jie visi yra pašalinti, dėl padarytų pažeidimų gailisi. Dalis šių pažeidimų atsirado dėl to, kad praėjo tik keli mėnesiai nuo sandėlio padalinimo į du atskirus sandėlius, t. y. muitinės sandėlį ir laikinojo saugojimo sandėlį, dėl ko sandėlio krovikai klydo priskirdami ne tas vietas sandėliavimui. Jo vadovaujama įmonė padarė formalaus pobūdžio pažeidimus, kurie neturėjo jokių pasekmių ir nepadarė žalos valstybės biudžetui (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Be G. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinus UAB „O“ įsteigtų I tipo atvirojo muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) ir laikinojo saugojimo sandėlio (duomenys neskelbtini) sutartinių įsipareigojimų vykdymą nustatyta, jog nei muitinės sandėlis, nei laikinojo saugojimo sandėlis nepažymėti informacinėmis lentelėmis. Prekės laikinojo saugojimo sandėlyje nepažymėtos apskaitos lapais ar nuorodomis į juos. Laikinojo saugojimo sandėlyje laikomos prekės pagal įformintas laikinojo saugojimo, muitinio sandėliavimo muitinės deklaracijas ir prekės, kurioms tikrinimo metu laikinojo saugojimo sandėlio atsakingi darbuotojai negalėjo pateikti jų buvimą pagrindžiančių dokumentų. Muitinės sandėlyje taip pat laikomos prekės, kurioms tikrinimo metu sandėlio atsakingi darbuotojai negalėjo pateikti jų buvimą pagrindžiančių dokumentų. Dalis muitiniam sandėliavimui ir laikinajam saugojimui įformintų prekių (padangos) laikomos atvirose aikštelėse nepriklausančiose muitinės sandėlio ar laikinojo saugojimo sandėlio schemoje nurodytoms teritorijoms (b. l. 15); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti nustatyti pažeidimai (b. l. 11-14) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, asmuo kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Tarp UAB „O“ ir Vilniaus teritorinės muitinės sudarytos sutarties 3.7 punktas numato, kad muitinės sandėlio savininkas turi teisę laikyti muitinės sandėlyje Sąjungos ir ne Sąjungos prekes joms skirtose vietose pagal muitinės sandėlio, suderintą su muitine, schemą. Be to, sutarties 2.10 punktas numato muitinės sandėlio savininkui pareigą muitinės sandėlyje saugoti prekes, kurioms netaikoma muitinio sandėliavimo procedūra, jas aiškiai atskirti nuo prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. Administracinė atsakomybė už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimus numatyta ANK 215 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. B. būdamas UAB „O“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) ir laikinojo saugojimo sandėlio (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymą, neužtikrino, kad muitinės prižiūrimos prekės būtų sandėliuojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, įvežtos muitinės prižiūrimos prekės buvo sandėliuojamos ne muitinės nustatytoje prekių pateikimo vietoje (muitinės sandėlio teritorijoje), todėl G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), jo padarymo aplinkybes, tai, kad atsakomybė G. B. kyla kaip sandėlio savininkui, nors sandėliavimo procedūras vykdo ne pats UAB „O“ direktorius, o įmonės darbuotojai. Kaip nurodė G. B., nustatyti pažeidimai šiuo metu yra pašalinti, taigi galima daryti išvadą, jog toks atsakomybėn traukiamo asmens elgesys buvo atsitiktinis, o ne piktybinis nustatytos tvarkos pažeidimas. G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama G. B. asmenybė – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo, dirba. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti G. B. paskyrus minimalią, ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 400 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103325510.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.